Adaptacija darželyje -

pas mus irgi taip yra Kartais tikrai reikia pagalvoti ne tik apie save ir savo vaika, bet ir apie kitus kolektyvu narius ir ju jausmus Vaikas turi isilieti i kolektyva, o tas mamu buvimas grupeje ir savo vaiko aptarnavimas, mano nuomone, turetu neblogai ir aukletojas ismusti is veziu

Labas rytas
Ir mes jau atidarėm darželio sezoną. Vakar palikau pusvalandžiui, pasiliko nelabai noriai, bet be ašarų, atėjusi pasiimti radau sėdinčią su visais vaikais prie staliukų ir darančią darbelį. Pamatė mane, sako, palauk mama, tuoj ateisiu. Aišku, tą pusvalandį jautėsi kuo puikiausiai. Šiandien išėjo noriai, aš pasilikau dar rūbinėj pasirašyt kelis dokumentus, o ją auklėtoja nusivedė į grupę, atsisveikinom be problemų. Už kokių 40 min eisiu pasiimti. Aišku, dar labai anksti spręsti apie adaptaciją, bet kol jinai neverkia, tol aš ir džiaugiuosi.



Na nežinau, vyresnėlę vedžiau nuo 3 metų, ir man tai atrodė pats tas amžius, tokia jau jinai emociškai subrendusi pasilikti be mamos atrodė. Bijojau labai, nes jinai labai jautri, naminė mergytė, per tuos 3 metus su svetimais gal kokį kartą ar du buvo palikta (ir tai nelabai sėkmingai). Bet su darželiu nebuvo jokių problemų. Aišku, aš turėjau galimybę pratinti labai pamažu, nes nedirbau, miegoti palikau pirmą kartą tik po Naujų metų (problema su miegu pas ją nuo gimimo, nuo kokių 6 mėn nėra svetimoj vietoj pietų užmigusi nei karto, tai galvojau, bus bėdos, bet nebuvo ).
O va mažoji dabar 2,5 metų, ir man rodos, labai maža darželiui, bet jau reiks man darban grįžti, ne taip greit, nemigdysiu pietų iki lapkričio tikrai, o paskui matysim.


Aha, aš irgi labai negerai jaučiuosi, kai atvedus dukrą į darželį (vedžiau ją jau po pusryčių), išgirstu kitų vaikų raudas, nes ne jų mama atėjo . Todėl stengiuosi labai tyliai ir labai greit susisukti. Tiesa, auklėtojos nesakė nei žodžio, kad čia nelabai gerai, bet aš pati tą suprantu . Bandysim pirmadienį eiti prieš pusryčius jau.

Mano mažoji nuo antradienio pradėjo lankyti darželį. Kol kas tik po pusės dienos iki miego. Neverkia, bet visiškai nieko nevalgo ir kai auklėtojos paragina pavalgyti - tada pradeda verkti net negalvojau kad bus tokia problema. Su didžiaja taip nebuvo. O šiaip viskas gerai, kiekviena diena klausia kada eisim į darželį tikiuosi kad bus "lūžio taškas" ir viena diena praalks

mes irgi pradejo lankyti darzeli . nuo rugsejo 1 dienos. pirmas dvi dienas leido palikti vaikuti tik iki pietu. tai pirma diena buvo viskas gerai. kita diena pasiekant jau buvo asaru. o nuo pirmadienio jau palieku visai dienai. pasiimu iskart po vakarienes. taik iki pat treciadienio buvo asaros pasiliekant. bet stengiausiai kuo greiciau atsisveikinti ir palikdavau. aukletoja sake kad uzdaro duris vaikas is akrt nurimsta. o vat nuo ketvirdienio jau turbut ivyko adaptaciaj jokiu asaru net pasisokinedamas lekia i grupe. ate ate parodo ir viskas. tai pakolkas lyg ir viskas neblogai

O mes labai sunkiai adaptuojames - pirmas dieneles dar puse bedos buvo, o dabar va trecia diena atsiskires nuo visu, sedi miegamajame prie lango ir nieko neprisileidzia. Jei aukletoja veda prie vaiku, verkia. Taip ir buna vienas, ateina su juo pabuti ir aukletoja, ir seimininkele, o pats neiseina ir vis verkia, verkia, verkia... Kas keisciausia, visada buvo drasus, bendraujantis vaikas, nemamyciukas. Sirdi skauda, nezinau, kiek visa tai uzsites

Labas mamos!O mes rytoj pirma karta eisim i darzeli.Mergaitei 4 ir sako,kad nori darzeli lankyt.Tik man vistiek baisu.Bandem lankyt nuo 2 metuku,tik tada ji taip ir nepriprato,verkdavo...Tai galu gale nutarem darzeli atidet velesniam laikui.Ir dabar po 2 metu vel bandysim.Kitas darzelis,kitos aukletojos,o ir vaikas didesnis,tai gal viskas bus gerai.

Sveikos, mamos.
bandžiau sūnų pernai, kai jam buvo pusantrų metų, leisti į darželį, bet labai jau verkė, tada atidėjau šitą reikalą metams... šiemet pabandžiau vėl, verkė ne tik jis, bet ir aš. visai iš sąrašo išbraukiau, tik dar nežinau visam ar laikinai, nes pati darželio direktorė nežinojo ar priims mus dar trečią kartą. dabar po viso to aš jau gailiuosi, kad taip pasielgiau. dabar suprantu, kad jis taip bando mane.. bet man irgi per sunku kas rytą jį verkiantį gaudyt po namus. aš nesusitvarkiau ne su juo, bet su savim.. manau, viskas būtų buvę lengviau ir jam, ir man, jei ne aš būčiau jį vedus į darželį. nes jam manęs reikia, negalim mes vienas be kito. bet nebuvo kam to padaryti už mane, nes sūnų auginu viena...

jei Jus tai paguos, aš asmeniškai esu tas vaikas, kuriam darželis buvo kančia, o mokykloje atsiskleidžiau ir augau aš, ir su tėvais, ir su seneliais kartu, na ir kas, kasryt prašydavau dieduko, kad imtų mane su savim į darbą ir nereiktų į darželį eit. Beja dičkė ir darželio nelankė, pabandėm, netiko, nepatiko, nors visai neverkdavo, bet iš to streso susirgo ir pasveiko, tik tada kai pasakiau, kad daugiau jokių darželių, turėjom auklę, lankėm mokyklėlę, paskui išėjom tik į priešmokyklinę. Beja tai visiškai neįtakojo jos elgesio mokykloje, kaip tik visi tik stebėjosi, kad be darželio užaugus, o lengvai bendraujanti, labai sociali mergina.

Mažių ir šiemet jau pratinu į daržiuką, bet be manęs praktiškai nebūna, tada tik verkšlena ir verkšlena, auklėtoja guodžia, kad būna užsimiršta ir žaidžia, nes nori su vaikais būt, žingeidus, bet va sunkiai atsiskiria nuo mamos, tačiau aš kaip ir žinodama savo vaiką, dar turiu laiko porą mėnesiukų ir taip vaikščiosim abu tiek kiek reikės, auklėtojos beja manęs iš grupės nevaro, o aš stengiuosi, ne savo vaiką tik žiūrėt (kaip tik jis žino, kad darželį jokių opa pa, nes tada mamai reiks visus vaikučius pakilnoti ir pan.), bet ir padedu aprengt, einant į lauką, užtept rytinius sumuštinius ir pan.

Sveikos. Na mes sunkiai irgi pratinames prie darzelio - bet mano kantrybe turbut jau duoda rezultata - saindien po savaites pirma diena kai neverke, normaliai atsisveikinom ir nuejo su aukletoj ai grupe. Bandysiu ryt jau palikti miegeliui..Ziuresiu koki rasiu dabar.

manau negerai padaret, vaikui tai parode kad asaromis galima manipuliuoti, todel ir ateity taip elgsis kai ko nores ar nenores



manau ryt dar nepalikit, as per greit palikau tai biski sustresavo, todel teko vel pasiimineti iki prietu miego


jei pades tai ikelsiu toki straipsniuka, kuri mums dave darzeli per susirinkima del vaikucio adaptacijos

Pradejes lankyti darzeli vaikas suvokia, kad jo gyvenimas pasikeite. Tai suvokes jis visomis isgalemis kovoja: verkia, protestuoja, gedi. Viso to priezestys :
- Atsiskyrimas nuo mamos;
- Isejimas is namu ir svetima aplinka.
Kai po truputi apsipranta, vaikas atranda teigiamus aspektus : draugus, zaidimus, veiklas.
Patarimai teveliams, kad adaptacinis procesas butu lengvesnis:
* Prie naujos aplinkos ir ritmo vaika pratinkite palaipsniui;
*Vaika tegul veda tas seimos narys, su kurio mazylis maziau verkia, prie kurio maziau prisirises;
*Nepamirskite mazyliui pasakyti kuriam laikui ji paliekate, laikykites duoto zodzio, kad neprastumete oasitikejimo;
*Bukite ryztink atsisveikindami, nerodykite vaikui nerimo;
*Bukite kantrus ir atsiminkite, kad priprasti prie bet kokiu pokyciu reikia laiko, vieniems daugiau, kitiems maziau.

nu jei mamai baisu darzely tai ko noreti kad vaikutis neverktu, tada gerai padaret kad nevedat, nes traumuojat vaika ir save grauziat palikdama negalvokit kad kuo didesnis tuo lengviau palikt, va as savo dicki vedziau tik 5 metu ir tai verke, nenorejo nes jau buvo namie uzsisedejes, bet leidau nes po to pirmoj klasek vienam suole tektu sedet va maziukas pradejo si rudeni budamas 3.5 metuku ir kol kas pratinames, nera didelio noro likti, bet nukalbina aukletoja ir as iseinu kai nemato, po to jokiu problemu nekyla

Jūs mamytės pasakykit, kas žiūri Jūsų vaikus iki penkių metų? ar Jūs nedirbančios? Jei auklės, tai kaip vaikai lieka su aukle, o daržiuke ne?