mano vaikas eina i darza 3 men. jis buvo labai uzdaro budo,mamyciukas, labai jautrus ir nepasilikdavo ne su seneliais. vienu metu maniau reieks kreiptis pas psihologa,nes labai sunkiai prtinosi,verke istysus du menesius kas ryta,nors nusiramindavo po pusdienio,kartais trumpiau. Is pradziu zaide vienas,is viso net nezaide,aukletojai is paskos ejo...kol atejo diena ir jis nuejo su dziaugsmu i darzeli,visa diena pradainavo grupeje ir nebenorejo eiti namo.Tai galima sakyti,3 men truko adaptavimas. Koja kiso ligos,po pertraukos sunku buvo vel pratintis.vaikas pasidare labai savarankiskas,pats rengiasi,daug sneka,nebijo zmoniu,pasilieka su kitais,vien zo apart ligu,darzas i nauda!!!
Sveikos,
O mano pupa jau be ašarų keliavo darželin. Deja tai buvo laikina, dabar vėl prasidėjo rytiniai "nenoriu į darželį", ryte skamba visas darželis
Tiesa vos tik mes išeina pro duris iš kart baigiasi visi verkimai ir grupėji ji pakankamai gerai jaučias. Auklėtoja skė, kad visur dalyvauja, pati prašo, kad leistų jai padeklamuot eilėraščius. O ir kai jos klausiam, kas blogai darelyje, tai neprisimena nieko blogo, o va kas gerai, tai daug dalykų sugeba išvardint.
Fantazija neneša, kaip elgtis namie, kad nebūtų tų rytinių verkimų, kurie prasdeda vos tik atsikėlus.
O mano pupa jau be ašarų keliavo darželin. Deja tai buvo laikina, dabar vėl prasidėjo rytiniai "nenoriu į darželį", ryte skamba visas darželis


Fantazija neneša, kaip elgtis namie, kad nebūtų tų rytinių verkimų, kurie prasdeda vos tik atsikėlus.

Oi, mamules, ateinu ir as pasibedavoti apie vargus su darzeliu. Pradejo mano dukryte lankyti nuo spalio, pirmi keturi pusdieniai praejo labai neblogai, tad penkta diena jau palikom ir pietu miegeliui. Sestadienio nakti vaikas susirgo (labai auksta temperatura, kosulys ir sloga), atvargom namie tris savaites, issveiko pilnai. Tada palanke darzeli tris dienas ir vel taip pat susirgo, vel jau savaite namie ir panasu, kad dar dvieju prireiks pilnam isgijimui
Ir mazoji vis pasitikslina "neisim i darzeli?" Nugirdo, kad pasakojau, kad ji serga, todel neina i darzeli, tad vis kartoja "noriu sirgti", "nenoriu pasveikti"... Iki siol tokiu ligu jai ner buve, apsiribodavo nedidelem slogelem, o cia, matyt, stresas daro savo. Siaip aukletojos man visai fainos ir rupestingos atrodo, sake, dukryte visur dalyvauja, padeklamuoja jau ir ten ismokta dvieili eilerastuka, bet neisivaizduoju, kaip ja besuvilioti darzeliu, nes tas tris dienas po ligos jau verke rengiama namie
Vis bandau pasakoti, kaip ten smagu, o ji atsove, kad ten "nera tecio ir mamytes"
Vat ir nesuprantu, kaip cia dabar elgtis, ar bandyt ja nuteikti, kad vel eis i darzeli, ar isvis kol kas ta tema nekalbeti?
Buvau pasiryzus istverti adaptacines asaras, bet toks istisinis sirgimas visiskai nuginkluoja - juk po triju savaiciu nelankymo adaptacija prasideda is naujo, verkiancia palikti galiu, bet sergancios tikrai ne
Jau man paciai stogelis vaziuoja nuo sedejimo namie su serganciu vaiku
Issiliejau. Ar dar buvo kam taip?






aga123, buvo ir pas mus periodas, kai verkdavo iš vakaro. Tikiuos ir taviškei tas laikas greit praeis.
Pabandyk primint kas gero yra tam daržely. Pvz. maniškei labai patinka muzika, sportas, dabar jau ir draugų atsirado, eilėraščius patinka deklamuot ir daug jų naujų mokos. Gal ir taviškei kas nors tiks iš išvardintų dalykų.
indica, O nenori tu savo dukrytės kokį mėnesiuką leist iki pietų miego (jei yyra galimybė)? Gal per greit ėmei migdyt, nespėjus taviškei susivokt, kas yr tas darželis? Sėkmės, pripras ir taviškė kada nors, svarbu, kad ligos baigtųsi. Dar va aš kai vyresniąja leidau į darželį, tai penktadieniais darydavau išeigines, tikrai padėjo. Nes ji kai pavargdavo nuo daržiuko, tai pradėdavo "sirgt", kosuliai užpuldavau baisiniai, bet vos tik paskabindavau auklėtojai, pasakyt, kad serga ji stebuklingai pasveikdavo. Pabūdavo savaitę namie sveika ir paskui vėl eidavo iki kito "sirgimo". Kai penktadieniai ėmiau neleist sirgimai baigės.

indica, O nenori tu savo dukrytės kokį mėnesiuką leist iki pietų miego (jei yyra galimybė)? Gal per greit ėmei migdyt, nespėjus taviškei susivokt, kas yr tas darželis? Sėkmės, pripras ir taviškė kada nors, svarbu, kad ligos baigtųsi. Dar va aš kai vyresniąja leidau į darželį, tai penktadieniais darydavau išeigines, tikrai padėjo. Nes ji kai pavargdavo nuo daržiuko, tai pradėdavo "sirgt", kosuliai užpuldavau baisiniai, bet vos tik paskabindavau auklėtojai, pasakyt, kad serga ji stebuklingai pasveikdavo. Pabūdavo savaitę namie sveika ir paskui vėl eidavo iki kito "sirgimo". Kai penktadieniai ėmiau neleist sirgimai baigės.
Net nezinau ar jau galima dziaugtis,bet mes po 1,5men nelankymo,i darzeli einam noriai,o is darzelio su asarom,nenori eit namo.Pasiimam po pietu kad miegotu namie,nes jam per mazai miego darzeli,nors zadam pratintis,namie ismiega 3-4val pietu miegelio
QUOTE(indica @ 2011 11 12, 01:38)
Oi, mamules, ateinu ir as pasibedavoti apie vargus su darzeliu. Pradejo mano dukryte lankyti nuo spalio, pirmi keturi pusdieniai praejo labai neblogai, tad penkta diena jau palikom ir pietu miegeliui. Sestadienio nakti vaikas susirgo (labai auksta temperatura, kosulys ir sloga), atvargom namie tris savaites, issveiko pilnai. Tada palanke darzeli tris dienas ir vel taip pat susirgo, vel jau savaite namie ir panasu, kad dar dvieju prireiks pilnam isgijimui
Ir mazoji vis pasitikslina "neisim i darzeli?" Nugirdo, kad pasakojau, kad ji serga, todel neina i darzeli, tad vis kartoja "noriu sirgti", "nenoriu pasveikti"... Iki siol tokiu ligu jai ner buve, apsiribodavo nedidelem slogelem, o cia, matyt, stresas daro savo. Siaip aukletojos man visai fainos ir rupestingos atrodo, sake, dukryte visur dalyvauja, padeklamuoja jau ir ten ismokta dvieili eilerastuka, bet neisivaizduoju, kaip ja besuvilioti darzeliu, nes tas tris dienas po ligos jau verke rengiama namie
Vis bandau pasakoti, kaip ten smagu, o ji atsove, kad ten "nera tecio ir mamytes"
Vat ir nesuprantu, kaip cia dabar elgtis, ar bandyt ja nuteikti, kad vel eis i darzeli, ar isvis kol kas ta tema nekalbeti?
Buvau pasiryzus istverti adaptacines asaras, bet toks istisinis sirgimas visiskai nuginkluoja - juk po triju savaiciu nelankymo adaptacija prasideda is naujo, verkiancia palikti galiu, bet sergancios tikrai ne
Jau man paciai stogelis vaziuoja nuo sedejimo namie su serganciu vaiku
Issiliejau. Ar dar buvo kam taip?






mums tas pats. Nuo rugsejo 1 tik 3 kartus ir sugebejome nueiti. 3 pusdienius eina menuo serga. O po to visos asaros is naujo. Dabar jau 3bandymas eiti i darzeli, buvo 4 pusdienius. Is pat ryto asaros, spardosi, verkia , sako liala kosti, nenoriu, mamyte... gyvenu ant valeriojno


QUOTE(jalo @ 2011 11 24, 13:33)
mums tas pats. Nuo rugsejo 1 tik 3 kartus ir sugebejome nueiti. 3 pusdienius eina menuo serga. O po to visos asaros is naujo. Dabar jau 3bandymas eiti i darzeli, buvo 4 pusdienius. Is pat ryto asaros, spardosi, verkia , sako liala kosti, nenoriu, mamyte... gyvenu ant valeriojno
bet labai labai tikiuosi, kad greit apsipras. Svarbiausia kad vel nesusirgtu, nes tada visos asaros veltui vel viskas bus is pradziu 


uzuojauta.. mes bandom dukryte dabar leisti tik iki pietu miego, buvo dar tik 3 pusdienius, bet jau gereja!


man labai padejo sitas straipsniukas, labai rekomenduoju ir jums perskaityt. nusiraminau as, aprimo ir vaikas

Paskaičiau temutę ir galvoju, vargšai tie mūsų vaikai, vargšai tėvai, žiūrėt, į savo kenčiančius vaikus, na, blogiau nereik
.
Mūsų istorija tokia, kad mano mergytei, o jai jau 4m. jau antri metai problemos darželyje nesibaigia. Pradėjo pernai lankyti mišraus amžiaus grupę kartu su broliu (jam buvo jau 5m., jis buvo bandęs lankyti,(bet kitą) darželį, tai buvo kažkokia katastrofa - rytais isterijos, 3 dienas eina, 3 savaites serga, kadangi buvau namie, tai ir nebeleidau). Na, žodžiu, kadangi sūnus jautrokas galvojau, abiem bus smagiau, lengviau adaptuosis. Ir sūnui viskas buvo super, neverkė nei vienos dienos, o mažulė 2 savaites paverksnojo ir kartu su auklėtojomis džiaugėmės pavykusia adaptacija. Iki pavasario... tada vėl prasidėjo rytiniai nuverkimai. Šį rudenį abu pasuko į skirtingas naujas grupes, su naujom auklėtojom - sūnui viskas ok, o dukrą dar lig šiol turiu atplėšt ir auklėtoja nusiveda. Aišku, dažnos ligos kamuoja, ir ji visai nenori pasveikt, kad tik nereiktų keliaut į darželį. Klausinėju, kas tau nepatinka, kas negerai - užsi mena, kad bijo auklytės, na iš tikro tai tokia stambi, didelė, balsas storas
, matyt jai grėsmingai atrodo. Ir man atrodo , kad kitiems vaikams sakomas pastabas manoji priima asmeniškai, bijo, net pasikrutint, kad tik į ją neatkreiptų dėmesio. Tai ir pasiimam iš daržo tokią sustingusią, atvirsta į guvų, linksmą vaiką tik namuose. Nežinau net ką daryti, ar išeitis keisti grupę, nors tokio amžiaus grupės daugiau nėra ar dar laukt

Mūsų istorija tokia, kad mano mergytei, o jai jau 4m. jau antri metai problemos darželyje nesibaigia. Pradėjo pernai lankyti mišraus amžiaus grupę kartu su broliu (jam buvo jau 5m., jis buvo bandęs lankyti,(bet kitą) darželį, tai buvo kažkokia katastrofa - rytais isterijos, 3 dienas eina, 3 savaites serga, kadangi buvau namie, tai ir nebeleidau). Na, žodžiu, kadangi sūnus jautrokas galvojau, abiem bus smagiau, lengviau adaptuosis. Ir sūnui viskas buvo super, neverkė nei vienos dienos, o mažulė 2 savaites paverksnojo ir kartu su auklėtojomis džiaugėmės pavykusia adaptacija. Iki pavasario... tada vėl prasidėjo rytiniai nuverkimai. Šį rudenį abu pasuko į skirtingas naujas grupes, su naujom auklėtojom - sūnui viskas ok, o dukrą dar lig šiol turiu atplėšt ir auklėtoja nusiveda. Aišku, dažnos ligos kamuoja, ir ji visai nenori pasveikt, kad tik nereiktų keliaut į darželį. Klausinėju, kas tau nepatinka, kas negerai - užsi mena, kad bijo auklytės, na iš tikro tai tokia stambi, didelė, balsas storas


QUOTE(emilsima @ 2012 01 29, 18:53)
Paskaičiau temutę ir galvoju, vargšai tie mūsų vaikai, vargšai tėvai, žiūrėt, į savo kenčiančius vaikus, na, blogiau nereik
.
Mūsų istorija tokia, kad mano mergytei, o jai jau 4m. jau antri metai problemos darželyje nesibaigia. Pradėjo pernai lankyti mišraus amžiaus grupę kartu su broliu (jam buvo jau 5m., jis buvo bandęs lankyti,(bet kitą) darželį, tai buvo kažkokia katastrofa - rytais isterijos, 3 dienas eina, 3 savaites serga, kadangi buvau namie, tai ir nebeleidau). Na, žodžiu, kadangi sūnus jautrokas galvojau, abiem bus smagiau, lengviau adaptuosis. Ir sūnui viskas buvo super, neverkė nei vienos dienos, o mažulė 2 savaites paverksnojo ir kartu su auklėtojomis džiaugėmės pavykusia adaptacija. Iki pavasario... tada vėl prasidėjo rytiniai nuverkimai. Šį rudenį abu pasuko į skirtingas naujas grupes, su naujom auklėtojom - sūnui viskas ok, o dukrą dar lig šiol turiu atplėšt ir auklėtoja nusiveda. Aišku, dažnos ligos kamuoja, ir ji visai nenori pasveikt, kad tik nereiktų keliaut į darželį. Klausinėju, kas tau nepatinka, kas negerai - užsi mena, kad bijo auklytės, na iš tikro tai tokia stambi, didelė, balsas storas
, matyt jai grėsmingai atrodo. Ir man atrodo , kad kitiems vaikams sakomas pastabas manoji priima asmeniškai, bijo, net pasikrutint, kad tik į ją neatkreiptų dėmesio. Tai ir pasiimam iš daržo tokią sustingusią, atvirsta į guvų, linksmą vaiką tik namuose. Nežinau net ką daryti, ar išeitis keisti grupę, nors tokio amžiaus grupės daugiau nėra ar dar laukt 

Mūsų istorija tokia, kad mano mergytei, o jai jau 4m. jau antri metai problemos darželyje nesibaigia. Pradėjo pernai lankyti mišraus amžiaus grupę kartu su broliu (jam buvo jau 5m., jis buvo bandęs lankyti,(bet kitą) darželį, tai buvo kažkokia katastrofa - rytais isterijos, 3 dienas eina, 3 savaites serga, kadangi buvau namie, tai ir nebeleidau). Na, žodžiu, kadangi sūnus jautrokas galvojau, abiem bus smagiau, lengviau adaptuosis. Ir sūnui viskas buvo super, neverkė nei vienos dienos, o mažulė 2 savaites paverksnojo ir kartu su auklėtojomis džiaugėmės pavykusia adaptacija. Iki pavasario... tada vėl prasidėjo rytiniai nuverkimai. Šį rudenį abu pasuko į skirtingas naujas grupes, su naujom auklėtojom - sūnui viskas ok, o dukrą dar lig šiol turiu atplėšt ir auklėtoja nusiveda. Aišku, dažnos ligos kamuoja, ir ji visai nenori pasveikt, kad tik nereiktų keliaut į darželį. Klausinėju, kas tau nepatinka, kas negerai - užsi mena, kad bijo auklytės, na iš tikro tai tokia stambi, didelė, balsas storas


O tai grupeje tik viena aukletoja (ta gresmingai atrodanti?) ar yra kita?

As manau ,jog ieskociau kito darzelio ar bent perkelciau i kita grupe

Mes pradesime lankyti nuo rugsejo men.Viena aukletoja ,tai pazystama,kita nzn .Tikiuosi ,kad viskas bus gerai ,bet sirdy laaabai pergyvenu

QUOTE(emilsima @ 2012 01 29, 18:53)
Paskaičiau temutę ir galvoju, vargšai tie mūsų vaikai, vargšai tėvai, žiūrėt, į savo kenčiančius vaikus, na, blogiau nereik
.
Mūsų istorija tokia, kad mano mergytei, o jai jau 4m. jau antri metai problemos darželyje nesibaigia. Pradėjo pernai lankyti mišraus amžiaus grupę kartu su broliu (jam buvo jau 5m., jis buvo bandęs lankyti,(bet kitą) darželį, tai buvo kažkokia katastrofa - rytais isterijos, 3 dienas eina, 3 savaites serga, kadangi buvau namie, tai ir nebeleidau). Na, žodžiu, kadangi sūnus jautrokas galvojau, abiem bus smagiau, lengviau adaptuosis. Ir sūnui viskas buvo super, neverkė nei vienos dienos, o mažulė 2 savaites paverksnojo ir kartu su auklėtojomis džiaugėmės pavykusia adaptacija. Iki pavasario... tada vėl prasidėjo rytiniai nuverkimai. Šį rudenį abu pasuko į skirtingas naujas grupes, su naujom auklėtojom - sūnui viskas ok, o dukrą dar lig šiol turiu atplėšt ir auklėtoja nusiveda. Aišku, dažnos ligos kamuoja, ir ji visai nenori pasveikt, kad tik nereiktų keliaut į darželį. Klausinėju, kas tau nepatinka, kas negerai - užsi mena, kad bijo auklytės, na iš tikro tai tokia stambi, didelė, balsas storas
, matyt jai grėsmingai atrodo. Ir man atrodo , kad kitiems vaikams sakomas pastabas manoji priima asmeniškai, bijo, net pasikrutint, kad tik į ją neatkreiptų dėmesio. Tai ir pasiimam iš daržo tokią sustingusią, atvirsta į guvų, linksmą vaiką tik namuose. Nežinau net ką daryti, ar išeitis keisti grupę, nors tokio amžiaus grupės daugiau nėra ar dar laukt 

Mūsų istorija tokia, kad mano mergytei, o jai jau 4m. jau antri metai problemos darželyje nesibaigia. Pradėjo pernai lankyti mišraus amžiaus grupę kartu su broliu (jam buvo jau 5m., jis buvo bandęs lankyti,(bet kitą) darželį, tai buvo kažkokia katastrofa - rytais isterijos, 3 dienas eina, 3 savaites serga, kadangi buvau namie, tai ir nebeleidau). Na, žodžiu, kadangi sūnus jautrokas galvojau, abiem bus smagiau, lengviau adaptuosis. Ir sūnui viskas buvo super, neverkė nei vienos dienos, o mažulė 2 savaites paverksnojo ir kartu su auklėtojomis džiaugėmės pavykusia adaptacija. Iki pavasario... tada vėl prasidėjo rytiniai nuverkimai. Šį rudenį abu pasuko į skirtingas naujas grupes, su naujom auklėtojom - sūnui viskas ok, o dukrą dar lig šiol turiu atplėšt ir auklėtoja nusiveda. Aišku, dažnos ligos kamuoja, ir ji visai nenori pasveikt, kad tik nereiktų keliaut į darželį. Klausinėju, kas tau nepatinka, kas negerai - užsi mena, kad bijo auklytės, na iš tikro tai tokia stambi, didelė, balsas storas


perskaiciau ir man labai liudna pasidare

tiesa mes pradejom eiti 1 metu ir 10 menesiu.
QUOTE(mergina26 @ 2012 05 02, 15:36)
perskaiciau ir man labai liudna pasidare
as ieskociau kito darzelio, jei vaikas taip akivaizdziai net bijo pasikrutinti, tai ka turi isgyventi per visa diena? och... sunki situacija. maniske darzeli pradejo lankyti pries 5 menesius, aisku su pertraukom, taciau tik dabar paliekama pradejo neverkti, o siaip nuolat klykdavo, taciau trumpai, tik kol as iseidavau. Skambidavau aukletojoms klausti, nerimaudavau kaip ji ten. Nors ir lankom privatu darzeli, kur vaiku keletas, aukletoju 3, myluoja juos, zaidzia, uzsimineja, bet vistiek sunkiai priprato.
tiesa mes pradejom eiti 1 metu ir 10 menesiu.

tiesa mes pradejom eiti 1 metu ir 10 menesiu.
Maniske ik išiol negali priprasti, liudna, susiraukusi buna rytais. Neturiu kitos iseities, kaip tik jai meluoti,...kad vaziuojam i parde, o ne i darzeli. O lanko jau nuo rugpjučio pab. rugsejo vidury iki lapkricio pr. salmonela sirgo,tai namie buvo..
Sunku,kai vaikas serga.. Va siand.ryte 5val.ziuriu karsciuoja...vel i darbą neinu..vaziuosim i centro polikliniką.
QUOTE(taniukeANDauryte @ 2012 05 03, 07:19)
Maniske ik išiol negali priprasti, liudna, susiraukusi buna rytais. Neturiu kitos iseities, kaip tik jai meluoti,...kad vaziuojam i parde, o ne i darzeli. O lanko jau nuo rugpjučio pab. rugsejo vidury iki lapkricio pr. salmonela sirgo,tai namie buvo..
Sunku,kai vaikas serga.. Va siand.ryte 5val.ziuriu karsciuoja...vel i darbą neinu..vaziuosim i centro polikliniką.
Sunku,kai vaikas serga.. Va siand.ryte 5val.ziuriu karsciuoja...vel i darbą neinu..vaziuosim i centro polikliniką.
kiekvienas vaikas labai individualus, tikrai suprantu ir labai gaila tu mamyciu, kuriu vaikai sunkiai pripranta eiti i darzeli. Maniske irgi vaziuodavo nosi nukabinusi, bet as jai nemeluodavau, sakydavau, kad vaziuojam i darzeli, bet pakeliui kalbedavau su ja, garsiai ivardindavau kaip ji jauciasi, kad suprantu, kad ji liudi, nenori eiti i darzeli, bet cia nieko baisaus, kad mama irgi nenori eiti i darba:) o nori su ja buti, taciau tai neimanoma ir t.t:)stengdavausi, kad vaikas isissamonintu, kad niemko baisaus nera liudeti ir nenoreti eiti i darzeli, kad paties darzelio nesutapatintu tik su kazkokiu liudesiu ar "baisumu". Turejau psichologo konsultacija, tai ir taikiau tuos metodus, dabar jau skinam vaisius
