Vėjaraupiai (lot. varicella) tai ūminė infekcinė liga, kuriai būdingas pūslelinis odos išbėrimas bei karščiavimas. Tai viena dažniausiai pasitaikančių infekcinių ligų po gripo ir ūminių virusinių viršutinių kvėpavimo takų ligų. Vėjaraupiais daugiausia serga 5-9 metų vaikai, tačiau gali sirgti ir naujagimiai.
SIMPTOMAI
- Galvos skausmas
- Apetito stoka
- Karščiavimas
- Sutrikęs miegas
- Pūslelės ant odos
- Niežulys
- Šašai
- Bėrimas ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų
Priežastys
Vėjaraupius sukelia Varicella-Zoster virusas. Užsikrečiama nuo sergančiojo vėjaraupiais oro lašeliniu, retai tiesioginio kontakto būdu. Jis gali apkrėsti aplinkinius 2 dienas prieš išbėrimą, visą bėrimo laikotarpį ir 5 dienas po paskutiniojo bėrimo atsiradimo. Susidarius šašams, nuo ligonio jau neužsikrečiama. Vėjaraupių infekcija plinta oru kelių metrų nuotoliu, pavyzdžiui, kai vienas asmuo nusičiaudėja, o kitas įkvepia. Virusų patenka per kvėpavimo takus arba akių gleivines, nukeliauja į limfmazgius, o iš čia išplinta po visą organizmą.
Dažniausiai vėjaraupiais serga 5-9 metų vaikai. Kūdikiai iki 3 mėnesių serga labai retai, nes jų organizme dar tebėra apsaugojančios nuo šios ligos medžiagos, gautos iš motinos, jei ji anksčiau sirgo šia liga. Būdami tokio amžiaus greičiau sunegaluoja neišnešioti ir gimę mažo svorio vaikai, turintys nusilpusią imuninę sistemą. Dažniausiai susergama žiemą ir rudenį.
Ligos eiga
Pirmieji ligos požymiai pasirodo po 12-21 dienos nuo užsikrėtimo. Tiek laiko trunka vadinamasis inkubacinis (slaptasis) periodas. Staiga temperatūra pakyla iki 37,5-38,5 C; vaikas tampa vangus, blogiau valgo ir miega; vyresniems vaikams gali skaudėti galvą. Pagrindinis simptomas bėrimas būdingais šiai ligai spuogais: iš pradžių atsiranda dėmelė, iš jos pripildyta skaidraus skysčio pūslelė, šiai supliuškus, po 3-5 dienų susiformuoja šašelis. Viename plote galima rasti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Toks bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų. Ant delnų, padų spuogų paprastai nebūna. Neretai išberia gleivinę burnos, lytinių organų. Čia pūslelės greitai trūksta ir susidaro kraujuojančių opelių, kurias skauda. Išbertas vietas labai stipriai niežti, vaikas kasosi, net draskosi. Beria 3-4 ir net iki 7 dienų. Po šašelio dar kokius 3 mėnesius gali likti dėmelė, kuri vėliau išnyksta. Paprastai randų bėrimo vietose nelieka. Kadangi vaikas labai kasosi ir dažnai nusidrasko iki žaizdelių, į kurias patenka nešvarumų, neretai spuogeliai supūliuoja, o išgijus, jų vietose lieka randelių. Vieną kartą persirgus vėjaraupiais, daugiau jie nebepasikartoja.
Tyrimas
Vėjaraupiai, dėl būdingo bėrimo, dažniausiai diagnozuojami remiantis ligos klinika. Svarbu epidemiologiniai duomenys (kontaktas su sergančiuoju vėjaraupiais, anksčiau persirgti vėjaraupiai), rizikos veiksnių įvertinimas. Kai kuriais atvejais diagozei patvirtinti gali būti taikomi specialūs tyrimai.
Medicininis gydymas
Jei pastebėjote, kad vaiką išbėrė, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją. Vėjaraupiais sergantis vaikas paprastai gydomas namie pagal gydytojo nurodymus ir nesunkiai pasveiksta. Kadangi tai labai užkrečiama liga, nuo ligos pradžios vaikas izoliuojamas 10 dienų. Bendravusieji su sergančiuoju, laikinai izoliuojami ir stebimi nuo 11 iki 21 dienos. Kol vaikas karščiuoja, turėtų gulėti lovytėje. Vėjaraupių gydymas simptominis, taikomas pagal reikalą. Niežuliui palengvinti vartojami antihistamininiai preparatai. Jei temperatūra aukštesnė kaip 38,5 C, duoti vaistų nuo temperatūros. Sergantiesiems vėjaraupiais negalima skirti aspirino tai gali sukelti Reye sindromą. Priešvirusinių vaistų efektyvumas gydant vėjaraupius abejotinas. Geriausias efektas gaunamas, kai vaistai skiriami anksti 1-2 bėrimo dieną. Antivirusiniai vaistai skiriami tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi, išsivystęs nervų sistemos pažeidimas.
Natūralus gydymas
Kad vaikas kasydamasis nesusižalotų odos, reikėtų trumpai nukirpti jam nagus, išvalyti panages, galima užmauti pirštines. Būtina švariai ir dažnai plauti rankas.
Maudyti, kai nukris temperatūra.
Išmaudžius šluostyti švariu, karštu lygintuvu išlygintu rankšluosčiu.
Dažnai keisti baltinius ir patalynę.
Maitinti šiltu, minkštu ar skystesniu maistu. Galima vaikui pasiūlyti valgyti per šiaudelį. Nesiūlyti aštrių, sūrių produktų, citrusinių vaisių.
Ligonio kambarį gerai vėdinti, grindis šluostyti drėgnu skuduru, valyti dulkes.
Stengtis pralinksminti vaiką, atitraukti jo dėmesį nuo ligos, pasiūlyti jam naujų žaidimų. Taip ligonis užsimirš, rečiau kasysis, neliūdės ir greičiau sveiks.
Komplikacijos
Pasitaiko bakterinių odos ir paodžio infekcijų (abscesas, flegmona, celiulitas, rožė), nervų sistemos pažeidimų (encefalitas, cerebelitas, meningoencefalitas, mielitas), kvėpavimo organų infekcijos (obstrukcinis laringitas, pneumonija, sinusitas, vidurinės ausies uždegimas).
Patarimai ir profilaktika
Pagrindinis profilaktikos būdas skiepai nuo vėjaraupių. Vėjaraupių vakcina apsaugo nuo vėjaraupių, ypač nuo sunkių ir komplikuotų formų. Rekomenduojama skiepyti visus, vyresnius nei 9 metų amžiaus, suaugusiuosius, kurie niekuomet nesirgo vėjaraupiais. Vaikams rekomenduojama vakciną įskiepyti su MMR vakcina. Vaikams iki 12 metų skiepijama viena vakcinos dozė, o vyresniems bei 12 metų ir suaugusiems asmenims, nesirgusiems vėjaraupiais dvi dozės 1 mėn. tarpu. Povakcininis efektyvus 95 %. Labai retai po skiepijimo gali atsirasti keletas vėjaraupiams būdingų pūslelių odoje. Aplinkiniams tokios pūslelės nepavojingos, nes vakcininis virusas į aplinką neišsiskiria. Negalima skiepyti nėščiųjų, alergiškų želatinai ar antibiotikui neomicinui, bei asmenų, kurių imuninė sistema nusilpusi.
Papildyta:
Atidariau nauja temą, nes senoji prieš keletą dienų jau baigta. Pervertusi keletą psl.neradau info, o tik klausimus apie šią ligą, tad įkeliau iš vienos mamytės nuorodos informaciją. Siūlyčiau ją visda turėti pirmame temos psl.
Maniskiai turbut jau prades... darzelio grupeje jau visi prasirgo, o mes dar ne... sian suradau vienam vaikui koki 20 spuogeliu...kol kas mazuciu...
O ar gali vaikas viduriuoti sergant vėjaraupiais?
