Sveikos mergytes,
As jau su jumis kazkur 5 savaites, buvo dar labai nedrasu jungtis oficialiai, o siandien jau nusprendziau
tikiuosi priimsit
mums siandien 9 savaites ir 5 dienos
pries 2,5 savaites maciau maziuka, jo sirduka irgi
o siandien, nusipirkus dopleri is amazono, isgirdau ir jo pagalba namie, tai nurimau visai, nes jau buvau pradejusi tryznioti del skausmeliu ir isnykstanciu simptomu.
Musu istorija tokia, stebuklinga sakyciau, as iki siol negaliu patiketi, kad mums pasiseke, baimes pilnos kelnes vis tiek. O viskas prasidejo nuo to, kad turiu policistines kiausides, pries paskiriant skatinima, O.K. liepe padaryti vyrui spermograma, ir ka buvo sokas, tik keli negyvi spermiukai, pakartojimai, nedaugiau nei 1,5 mln/mlitre, is kuriu daugiau nei puse negyvu, na vienu zodziu tuomet prasidejo metai lankymosis pas gydytojus, gerimas vitaminu, bandymas kazkokiu vaistu, akupunkturos, priezasciu nerasta, numanem kad del antibiotiku vartojimo. vasara spermiukai pagerejo iki kokiu 8-9 miln, nutariau as pasidaryti laparaskopija, pradurste man kiausides, po jos susitvarke ciklas, tapo reguliarus. Nuvaziavom i LV, ten atsisake padaryti Ivf, nepraejus pusei metu po laparaskopijos, bet kadangi spermiukai pagerejo iki 20 miln, nors morfologija gera buvo tik 1%, Isisprasiau pas Trejisa IUI, na kad embriologe paziuretu, kaip ten jie realiame gyvenime dirba, po dvieju men, darom iui, ir ka, nei vieno cempiono, kuris isplauktu pro kliutis, Trejisas pasake, kad galim nebelaukti puse metu, o daryti ivf, nepastosit vis tiek... Na susitaikem, buvo skaudu, nes zlugo daug vilciu...vasario men pradejom stimuliuotis, viskas klostesi gerai, nors buvo rizika, kad bus hyperstimuliacija, ir ka, apsivaisino is 23 kiausialasciu 13, stiprus antra diena buvo 8, o atvaziavus isodinimui blogos naujienos, beveik visi nustojo gerai dalintis, isodino du 7 lasteliu (na antras is 6 iki 7 pries pat isodinima pasidalino), nors labai tikejau, bet buvome jau nusimine, nes Trejiso teigimu embrionai nesidalino toliau butent del vyro genu ( trecia para), susirgau labai aksti, 8 dpi, bet jau nujauciau, kad nieko nebus...labai sunkiai atsigavau, bet vel kibome i kova..tuo metu nezinojau, bet man atrodo, kad Trejisas padare labai blogai, jog man neleido sprogduku, o bijodamas hyperstimuliacijos suleido prie punkcija dipherelino.
Pradejom ruostis 2 ivf, nusprendem daryti Lt, issirinkom O.K., pasnekejom su jos embriologe, ji taip pat negalejo atsakyti kodel trecia para nustojo dalintis musu embrionukai. Prisipirkom vitaminu is usa, pradejom gerti baltyminius kokteilius, vyras pradejo sportuoti...isvaziavom i turkija dviem savaitem pailseti, aplankem sv. Nikolajaus koplycia, tik ekskursijos metu suzinojom, kad aplankius jo koplycia, seimoms padeda susilaukti vaikuciu, tuomet mes tik pajuokavo, kad dar ta menesi uzkibs, tai jei bus pavadinsim sunu Nikolajumi ( tuomet jau buvo po ovuliacijos), na bet aisku nieko...bet va kita menesi, mano ovuliacija kazkaip ivyko anksciau, tai sakau dar spejam isnaudoti si etapa, pries pradedant ilgaji protokola ivf, darbavomes kaip niekad intensyviai, ir ka, jau einant pas gydytoja leistis dipherelino, nutariau pasidaryti 7dpo hcg, turim 4!, tik 4:) tai del tokiu skaiciuku gydytoja turbut nebutu atidejusi ivf, bet nors tada verkiau, o dabar dekoju, rado pas mane mycoplasma genitalium, ir nutarem atideti ivf iki rudenio...beje noriu padekoti sangrijai, nes tik suzinojus skaiciukus pradejau naudoti jos crinone, kuri gavau su virusiukais
ir ka po dvieju dienu, jau turim 8 hcg, dar po dvieju- 42, na ir taip kilome, tik vienu momentu nepadvigubejo, tai buvau panikoje, bet gydytoja paprotino ir liepe nebesidaryti ju.. Paskui pamatem puslyte su trynuku, paskui jau ir embrionuka su sirdutes plakimu, paskui pradejo eiti rudas krinonas, tai teko vel apsilankyti pas gydytoja po keliu dienu, tai buvo kol kas paskutinis pasimatymas su maziuku, sekantis laukia pirmadieni, busim jau 10 savaiciu
tai va tokia mano stebuklinga istorija, tikrai neisivaizdavau, kad kada nors ja tokia cia rasysiu, nes vis paskaitydavau, bet kazkaip nesitikejo man kad is vis pavyks..beje, mes jau irgi buvom pradeje tvarkyti dokumentus del ivaikinimo ir toliau butume tese, nes planuojame is kart po maziuko metu, dvieju begyje isivaikinti, bet neleido nescioms eiti kursu, tai teks palaukti...
Soriukas, jei nusibodo skaityti, jau kaip prirasiau, tai prirasiau...
bet beldziuos i siuos namucius ir tikiuosi, kad priimsit 
kol nepamatysiu, kad sirdute jau plaka 
as esu tokia laiminga 
Be galo geras jausmas pirmakart pamatyti ta spurdanti taskeli 
Kaip jums orelis? 
As islindau keliom minutem ant tiesiogines saules, tai galvojau-uztroksiu 
I
Nzn gal ir nesamoniu prisigalvoju... 
jungiasi 
