QUOTE(paciute @ 2012 06 27, 12:10)
as irgi velniskas degtukas su gelezine kantrybe, bet matyt ji isseko
Paduokit saules ir gero oro, dabar uz lango tooooks lietus
duodu 0 pas mus klaipedoj sviecia saule (jau tik sviete....), as buvau zemuogiu rinkt, visai salia namu, parsinesiau 2 stiklines per 1 val (pagarba parduodantiems jas po 5 lt uz stikline :-), pasivitamininau, dukrytei patiko, svarbiausia kiek naudos

is tokiu maloniu dalyku galima pasisemt energijos visai dienai

dar papikiavau augaleliu velyvu pasetu ant palanges auginimui, ir jauciuosi daug gero nuveikus
o kas del barniu - kai nera noro gyvent su tuo zmogum, nes nera baimes jausmo, kad iseis visam laikui, tai patys slyksciausi zodziai yra vartojami, nebijant pasekmiu...man taip buvo pirmoj santuokoj...dabar irgi barniu buna, bet jie visai kitokie - priekaistaujam jeigu del ko nors, tai neperziangiant izeidimo ribos, nesu isgirdus bjauraus zodzio (ziurke kale suka ir pan...), nors balso tonas jau buna gresmingas kai kada...o kas keisciausia, atisranda noras po barnio eit atsiprasyt del per dideliu emociju ir nemokejimo kalbetis , nes issigastu, o kas butu, jeigu jam truktu kantrybe ir jis iseitu

vat cia ir yra meile - kai bijai prarast...tada tikrai i viska ziuri kitaip. o jeigu tos baimes del issiskyrimo nera (kai kuriais atvejais net norisi, kad barnis ir baigtusi duru uzdarymu visam laikui), tada nera motyvacijos kazka islaukti, kazka taisyti....kartais reikia apsisprest laiku...mano atveju dauga kas sake, kad vis tiek tu su juo negyvensi, tai as gaisdama laika ir laukdama, kok kas pasikeis praradau savo grazios jaunyste metus nuo 22 iki 29 ....ir vis tiek atejo diena, kai supratau, kad daugiau jau nebegaliu leist lipt ant galvos, tyciotis ir apsimest durnium....
dabar net lygint negaliu savo MB su buvusiu....ir stebiuosi, kaip MB paliko jo pirmoji

turbut daba ji nagus grauziasi.....o as jai dekinga uz toki palikima

o sansu kol esi jaunesne susirasti antra galimybe kurti seima tokia, kokia ir isivaizduoji, patikek yra daugiau, ir cia jau metu skaitliukas deja, tiksi ne tavo naudai....
vakar snekejau su drauge, kuri issiskyre su vyru, tui viena vaika su juo. anksciau jos mergaite buvo irzli, gruboka, nevaikiskai liudna...dabar padetis 100 proc. pasikeite - mergaite matosi su tevu, leidzia savaitgalius, o gyvena su laiminga (vel) mama, ir atsirado vaikiskas laimingas veidas, nerupestingas juokas, ir viskas, ka matau savo 5 metu dukryteje....taip kad mano manymu pats durniausias pasiteisinimas moteru, kurios nelaimingai gyvena su veiko tevu tik del vaiku, nes aceit nori vaikui teva issaugot.... vaikai buna labai nelaimingi matydami "tokia santuoka" - nei meiles, nei pagarbos, vien melas ir kiaulystes...patys uzauga ziauriais, atzagariais, nepasitikinciais ir t.t. Deja, as ir mamai niekada nepasakyciau, kad geriau jau butu issikyrus, net ir 3 vaikus augindama, nes tada jos pasaulis sugriutu (zmogus visa gyvenima kentejo, isisvaizduodama, kad gero dar vaikams....is to ne kas isejo...as kazkaib isikibau i gyvenima, o 2 broliai ne...), jai butu per ziauri tiesa, kad savo noru "atsedejo kalejime" 40 metu, ir dar niekas uz tai nedekoja, o tik kaltina....
ech, ziauriai as cia, bet kartais reikia ir tokia tiesa parasyt, ir isgirst...o paciutes atvejis man primine mano klaidas.....