Kai tėtis išvyksta ilgam....

Mūsų tėvelis kaip ir sauluciukas77 važinėja kas penkias savaites, dvi namie ir per žiemos bei vasaros atostogas pabūna ilgiau. Man dažnai užeina ilgesys ir liūdesys bet prakenčiu ir toliau gyvenu

Sunku buna pries gryzima kokia savaite kai lieka, atrodo jau negaliu, neistversiu...bet kas baisiausia, kai gryzta, dar kokia savaite buna kazkokia durna atmosfera, nei tai vyras, nei tai draugaut pradejom ...o kai jau viskas buna ciki piki , jau laikas vezt i orouosta ir taip jau 5 metai tuoj.... norim greiciau paskola atskiratyt, tada jau nebaisu bus ir lietuviska atlyginima gaut

kalbam kiekviena diena skype, didzioji jau iprato, sveikinasi kiekviena diena, o budavo neisiu, nenoriu su teciu kalbet visko budavo...ir paverkdavom abi kartu. siaip stengiuos visada tik gerai apie teti, ir visada pabrezt, jeigu einam i kina, ar siaip ka malonesnio perku, visada sakau, kad yra daug vaikuciu, kurie to negali nusipirkt, o musu tevelis dirba toli, todel daugiau pinigeliu lieka pramogom. O ji karta isreze, kad nereikia man tu lauktuviu, as noriu kad tetis butu visada namie....ir taip kiekviena diena, tai gerai, tai liudna, tai su vaiku reik diskutuot, bet tol, kol nusiramina ir supranta (rodos)...
bet tikrai nera lengva, tik toki pat gyvenima gyvenancios suprast gali, ka tai reiskia kiekviena karta susitikt kaip is naujo... o ir barniai per kompiuteri buna kur kas bjauresni, nes tada isjungia kompa ir nieko jau nepadiskutuosi....

Viskas taip pažįstama ką čia parašei Na mes tai nesibarame kai jis išvykęs, ir aplamai per tuos penkis metus kol esame kartu susipykę esame gal tris kartus, kažkaip prisitaikome vienas prie kito
Papildyta:
kurioj šaly dirba jūsų tėvelis sauluciukas77?

Tikrai, kad pazystama. Mes dabar galvojam, kai jau namus isirengsim, tai jau nebevazines. Tik kazi kaip bus. O ir susipykti sugebam per atstuma, aisku, nebekelia ragelio ir jam dzin.
O kai gryzta, tikrai savaites apsipratimui reikia, o buna, kad po savaites isvaziuoja

Ir mes susipykstam - durniausia, kad net pakalbėt normaliai negalim, nes kaip sektoj ten pastoviai kažkas fone dalyvauja, ar vienas kolega, ar kitas, ar visi. Man taip baisu. Jokio privatumo. Kažkokia absoliuti nesąmonė. Net apie kažkokius asmeniškumus negali kalbėt.

Niu jo, sunku būt jūreivio žmona.

Neturiu ką pasakyt savo vaikams, nes mes gyvenam 4 kambarių bute. Didžioji dalis super suremontuota, nelabai ko trūko ir tiems vaikams. Gal todėl jie nieko ir nesupranta. Nes aš drąskiausi per kelis darbus, kad niekam nieko netruktų. Ir paskolą atidavėm. Gal tik pačiam vyrui buvo slogu nedirbti, bet dabar tai ką aš žinau...........................

Keista man kai mano padružkės sako: o man dzin, tegu sėdi kur nori nors ant poliarinio rato, bile pinigus siunčia.

O va man reikia žmogaus, nereikia tų pinigų. Dėl to š........... dar didesnis. Nes kai palyginu sąlygas, kuriom jis gyvena dabar ir gyveno .........................man sveikas protas nieko nepasako. Atrodo žmogus turėjo viską, niu gal kažko trūko..........Bet geriau sunkiau visiems kartu.....................................................

dabar paskaiciau apie jusu vaikus ir mastau, kaip tai paveikeje manaja, juk ji dar nekalba ir atrodo tokia mazai suprantantanti, bet jai turbut irgi stresas....
Mes po vaiko gimimo ilindos i skolas, turim paskola, dar maniskis erelis prisidirbo su teisem ir baudom, viskas suiliejo i viena ir vienintele iseiti radom isvaziuoti, tik atsirado jita beda, as sneku angliskai, o jis ne... pas mane jau kildavo mintys isvaziuoti man, o jis kad liktu su vaiku, bet jis neleido, sake as priviriau koses as ir srebsiu.
labai pykomes ir atrode bile tegu vaziuoja, bet paskutini vakara pagaliau issisnekejom, paverkem ir taip gaila pasidare...
o dar maniskis bijo, kad Gabija ji pamirs, juk ji tokia mazyte, jis isvaziavo kai jai tik suejo 8 menesiai, o gris kai jai jau bus metukai ir 2 menesiai.
kazi kaip jai, buvo tetis, pabusdavo su mumis salia, o dabar yra tik mama.
as vakar prisibaliavojau, bet skambiai pasakyta isgerem su drauge trys kokteiliukus (degtine su sultimis) ir nuskridom kazkur
uzmigom, pabudom puse keturiu ryto ir abi nesuprantam kodel taip greit outas parejo

O va man reikia žmogaus, nereikia tų pinigų. Dėl to š........... dar didesnis.

...ir man reikia žmogaus, tik kad aš plėšytis jau neturiu jėgų, be to ir vaikų nesinori apleist (kas buvo kai dirbau po 14 val.),,,kol abu buvom cia, buvo ir ne kas, ir as variau kaip arklys (vaika tai ten tai ten "ikisi" - kito zodzio net nerasi, dziaugdavausi, kad pabuna tik kas nors) ir jis dirbo po 12-14 val + sestad ir beveik visus sekm dabar jis namie buna 171 diena per metus tai kaip ir daugiau vaikai mato, tik vat kazkaip tas atstumas savo daro...nors anksciau pareidavo 10 val. vakare, jau mazoji buvo uzmigdyta, bet vistiek nots ir pervarges, bet atsiguldavo salia...(tai truko tik 5 menesius, paskui isvaziavo, as jau buvau ir po gimimo pabuvo dar 7 menesius )

mano didzioji iki kokiu 4 metu nereiske jokiu garsiai pretenziju, kad tecio nera namie. aisku reikia labai gudraut, kol vaikas mazas - niekada prie vaiko nekrovem lagaminu, kaip niekur nieko ryte isvezdavom i darzeli arba pas teta, o kai vakare paklausdavo kur tetis, sakydavau isskrido i darba...ir uzsiimdavau jai miela veikla.
taip vaikam daug lengviau. uztai pasitikt visada vaziuodavau su dukryte, daba jau su dviem
jautesi stresas toks, kad isesdavo orouoste i masina, ji nusisukdavo susigraudinus, reikdavo tuoj saldainem susigrazint

o dabar jai ir taip gal demesio truksta, gime mazoji, ir jeigu nori kur nors pramogaut, as vis sakau, grys tetis, mus isleis su tavim, arba as tave su teciu isleisiu, tai dabar jau islaukia kol grys ir prasideda visu noru realizacija

o durniausia tai kaip visom - aplinkiniai, tevai, drauges mano, kad as gyvenu laaabai gerai, tipo cia jau dejuoju kaip poniute is neturejimo kas veikt...tipo vyras nervu needa, budamas salia, pinigu yra, dar ir aukle turiu...namas pastatytas, irengtas, masina nauja ir t.t. .... bet kas mano dusioj daroooosi tai juk niekas nemato
lieka tik cia padusaut

janneta - tetukas musu Norvegijoj dirba

pritariu tau sauluciuke77 kitiems lengva pašnekėti o ką mes išgyvename tai tik pačios težinom, aš net vyrui stengiuosi daug nesiguosti, neparodau kad labai išgyvenu,bet jis supranta nes likus porai dienų iki išvažiavimo tampu suirzusi,pikta tai jis jau visaip bando mane pralinksmint, sako nejaugi tu nori kad aš ten išvažiavęs tave pikta prisiminčiau kol vaikiuko nebuvo tai jam išvažiavus visą dieną praverkdavau viena užsidarius o dabar yra rūpestėlis ir reikia su juo užsiimt

pirma diena yra nekokia, as dazniausiai vaikus uzmigdzius vyniuka degustuoju, apsiedima suriu ir mesyciu darau...kita diena buna bloga, ir nera kada liudet
joo, kai nebuvo vaiku, o jis daug dirbdavo, as zyzdavau, kad liudna, veikt neturiu ka..tai dabar vis juokiasi jis, sako, nu dabar ir veikt yra ka, o vis tiek zyzi bet tai gali but kiek nori nusikalus nuo dienos rupesciu, vakare didziausia svajone yra susest su savo brangiausiu, pasisneket, pasiguost, arba tiesiog patylet kartu prie teliko tai gali ivertint tik tada, kai neturi...ir cia jau menkai guodzia, ant pigios sofos sedi, ar ant brangios, tustuma ta pati...tik gal pinigu stygius papildomai nervu needa, nes geriausias antidepresantas man yra shopingas, kai tik pasiuntu jau ant viso pasaulio, sedu prie kompo ir apsipirkineju

tiek prisiperku, kad lieka ir visai giminei, kaimynam uztenka, ir dar per skelbimus parduot tenka
bet kokiu atveju taip pigiau, negu sliauziot po akropoli, kai kainos 2-gubai didesnes negu norvegijos, o algos 10 kartu mazesnes nu bet cia Lietuva....

na man tai irgi silpnybė pirkaliotis, ir pati perkuos ir dar sesuo atiduoda tai pilna spinta visko o apsirengt vistiek atrodo nėra ką
aš kažkada saviškiui irgi esu sakius, ir ne vieną kartą kad būtų gerai būti abiems kartu lt. bet jis sako na jei tu gali išlaikyti šeimą taip kad nieko netrūktų aš galiu ir nebevažiuoti deje kad ir kaip norėčiau aš tiek neuždirbu
o tavo vyrukas sauluciuke77 dirba pas norvegus, ar lietuvių firmoje?

maniskis pas norvegus dirba, o taviskis irgi ten?

taip norvegijoje bet lietuvio firmoje