QUOTE(dvynukiene @ 2012 07 01, 17:20)
Sveikos,
Netekau, savo dviejų sūnelių.Jau du mėnesiai.Dienos įvairios, kartais normaliai
išgyvenu, kartais atrodo kelio nebematau, per ašaras.Kada ateis tas laikas, kai protingai galėsiu priimti aplinkui esančias neščias moteris, ir leliukus?
Jau kartais pradeda atrodyti, kad tokioj nuotaikoj ir liksiu:(
o Dieve, dar viena angeliuku mamyte i musu gertas...negi dar musu mazai...didziausia uzuojauta, nors jokie zodziai sioje situacijoje nepades...labai linkiu iskentet, isverkt, isrekt...to reikia...o del to laiko...man jis atejo tuomet kai vel pastojau, o iki tol norejosi sedet namie, kad tik nematyt nesciu moteru, seimu, mamu, tevu su vaikais, vaikisku daiktu, prekiu, reklamu ir t.t. ta nuotaika liks, tiksliau skausmas, isgyvenimas, begalinis ilgesys, tiesiog ismoksi su juo gyvent...kad ir kaip skaudu ar ziauru dabar atrodo... stipriai apkabinu
ateik pas mus, kalbek, verk, gal palengves bent mazulyte dalelyte...