Dienos sentencijos

Būkite geresni nei vakar, o ne geresni už kitus!

Silpnas negali atleisti. Atlaidumas yra stipriojo savybė. M.Gandis

Matau tai, ką mato visi... Mąstau taip, kaip nemąsto niekas..
/.........../

Is P.Coelho

Ačiū už vertimą

Viena mirtis – tragedija, milijonas mirčių – statistika ( Stalinas )

Taigi va, kad nesivercia i lietuviu gerai..
Siaip butu "Svarbiausi dalykai gyvenime nera daiktai" bet anglu kalboj "daiktai" ir "dalykai" yra tas pats.. Pazodziui tas butu "Svarbiausi daiktai gyvenime nera daiktai"

Dievas sukūrė vaikus, o laikui bėgant ir anūkus, proanūkius ...
Tiems, kurie turi vaikų savo gyvenime, nesvarbu ar jie savi, ar anūkai, ar dukterėčios, ar sūnėnai, ar studentai – jų elgesys priverčia kartais Jus tyliai nusišypsoti.
Kai tik Jūsų vaikai tampa nesuvaldomi jūs negalite niekam pasiguosti, nes netgi Dievas būdamas visagalis nesugebėjo suvaldyti savųjų...
Sukūręs Rojų ir Žemę, Dievas sukūrė Adomą ir Ievą. Ir pirmiausia jiems pasakė „Negalima!“
„Negalima ko?“ paklausė Adomas
„Negalima valgyti uždraustojo vaisiaus!“
„Uždraustojo vaisiaus? Argi mes turime tokį?“
„Ei, Ieva... mes turime uždraustąjį vaisių!“
„Negali būti! Nemačiau ir nejutau...“
„Tikrai!“
„Nevalgykite vaisiaus!“ pakartojo Dievas
„Kodėl?“
„Todėl, kad aš jūsų Tėvas ir taip sakau!“ atsakė Dievas klausdamas savęs, kodėl nesustojo kūręs tada, kai sukūrė beždžiones. O po kelių minučių pamatė savo vaikus ragaujančius uždraustąjį vaisių ir baisiai SUPYKO!
„Argi neuždraudžiau ragauti to vaisiaus?“ -Dievas paklausė.
„Aha...“ atsakė Adomas.
„Tai kodėl pabandėt?“
„Nežinau, norėjosi“ - atsakė Ieva.
„Tai ji viską pradėjo!“- sušuko Adomas.
„Ne, ne aš!“ - gynėsi Ieva.
„Tu!“
„NE!“ - „Negalima!“ - jiems pasakė Dievas.
Patyrus visa tai su jais abiem, Dievo bausmė buvo, kad Adomas ir Ieva patys turėtų turėti savo vaikų. Tokiu būdu, buvo nustatytas toks modelis, kuris iki šiol ir nepasikeitė.
BET NURIMKITE! Jeigu Jūs atkakliai ir atsidavusiai bandėte perduoti savo išmintį savo vaikams, o jie jos neperėmė, nebūkite sau labai griežti... Jeigu Dievas turėjo sunkumų auklėdamas savo vaikus, nemanykite, kad Jums tai bus vieni juokai!
SUSIMĄSTYKITE!
Pirmuosius dvejus metus Jūs juos mokote vaikščioti ir kalbėti, o kitus šešiolika praleidžiate liepdami atsisėsti ir užsičiaupti...
Vaikai ir anūkai yra Dievo dovana už tai, kad nenužudėte savo vaikų.
Paauglių mamos jau žino, kodėl kai kurie gyvūnai suėda savo mažylius.
Vaikai retai kada Jus neteisingai cituoja. Tiesą sakant, jie dažniausiai pažodžiui kartoja tai, ko Jūs geriau būtumėte nesakę.
Pagrindinis tikslas ruošti vaikų vakarėlius yra priminti sau, jog yra ir baisesnių vaikų.
Mes padarėme savo namus vaikams nekenksmingus, bet jie vis vien ten patenka ir iš ten išeina...
PATARIMAS ŠIAI DIENAI:
Būkite geri savo vaikams. Juk jie parinkinės jums senelių namus!
IR GALIAUSIAI:
Jeigu Jūsų namuose daug įtampos ir Jums dažnai skauda galvą ar pykina, padarykite tai, kas rašoma ant aspirino buteliuko:
Išgerkite porą tablečių ir laikykitės atokiau nuo vaikų!
**********
Yra daugybė būdų pažvelgti į žmogaus sielą: ištartas žodis, kontekstas, intonacija, žvilgsnis, judesys, veido mimika… Tai tartum kalbos ženklai, kuriuos mes, deja, prastai mokam, paviršutiniškai ir blogai suprantam.
**********
Juokas - tarsi saulė: jis išveja žiemą iš žmogaus širdies.
**********
Mes tokie pasipūtę. Manomės esą protingesni už visatą. Visatą, sukūrusią saulėlydžius ir mėnulį. Manome, kad geriau už visos visatos šaltinį žinome, ko mums reikia.
**********
Geriausias būdas paveikti kitą yra parodyti jam pavyzdį.
**********
Tikros drąsos požymis mūsų prisitaikėliškame amžiuje - gebėjimas pakovoti už savo pažiūras. Ne iš užsispyrimo ar įžūlumo (nes šitaip tik ginatės, o ne rodote drąsą), bet paprasčiausiai todėl, kad tuo tikite.
**********
Sėkmės matas turėtų būti ne užimama padėtis, o kliūtys, kurias įveikiam pakeliui į sėkmę.
**********
Dailininkas iš pradžių nutapo paveikslą mintyse, o paskui teptuku perkelia ant drobės.
…įsivaizduok save kaip paveikslą. Kokį matai?… Ar tokį verta tapyti?
**********
Brangiai ima iš mūsų gamta už laimę žiūrėti į ją ir ją jausti: ji pasiima mus.
**********
Keista šviesa blyksteli veide, dvelkteli saldus alsavimas: turbūt, tai laimė prabėgo pro šalį.
**********
Suprasti žmogų! Tai be galo daug, tai beveik nepasiekiama, nes kiekvienas supranta tik tiek, kiek randa savyje, kiek turi savyje.
**********
Žmogus - kaip raidė knygoje, kurios pavadinimas - Žmonija. Tiktai pažindami raides pradedame skaityti.
**********
Kas ta mūsų taip dažnai linksniuojama žmogaus širdis? Ar ne praraja, į kurią bijome ar nemokame atvirai ir tiesiai pažvelgti, o tuo labiau parodyti ją kitam? Vieniša, vieniša savo dorybėm ir ydom...
**********
Dviejų žmonių pasaulio nesuprast milijonams.
**********

Kai mirsite ir priartėsite prie Dangaus Vartų, jums bus užduoti du klausimai, ir tai, ar pateksite į Dangų, priklausys nuo jūsų atsakymų.
1. Ar patyrei gyvenimo džiaugsmą?
2. Ar suteikei džiaugsmo kitiems?

Niekada nereikia prisirišti prie žmonių. Tai - nepastovi ir abejotina laimė. Bet dar blogiau - prisirišti prie vieno žmogaus. Kai jis išeina - nelieka nieko.

Grožis yra savęs suvokimo atspindys. Jei esate harmonijoje su savimi, jūsų vidinė būsena kaip aidas atsispindi jūsų akyse, jūsų švytinčioje šypsenoje, raudoniu jūsų skruostuose, veido išraiškoje... Jokiais prekių ženklais ir etiketėmis šito nepasieksite. Tiesa yra paprasta: jei save mylite ir patinkate pati sau, tai ir kiti tave myli.

O Dieve, kokia tiesa...

Pavydas prasideda ne vien nuo žmogaus ir nesibaigia juo.Jis prasideda nuo oro,kuriuo kvėpuoja mylimas žmogus, ir nesibaigia niekada.Net ir jam mirus... E.M. Remarque

Draugystė prasideda žodžiais "Oo, kiek daug mes turime bendro", o pasibaigia "Mes per daug skirtingi".