QUOTE(flight @ 2012 06 27, 23:01)
Po vienu stogu su vaikų šeimomis gyventi nenorėčiau, kol esu sveiko proto, pajėgi paeiti ir bent kiek savimi pasirūpinti. Kaip ir su vyro ar savo tėvais. Bet rūpestis įmanomas ir negyvenant kartu. Žinoma, jei žmogus nebepajėgus savimi pasirūpinti ir jam reikia nuolatinės priežiūros - kitas reikalas.
Mano pačios asmeninė patirtis visiškai kitokia. Mano tėvai, nors nieko neprivalėdami, labai daug padėjo, tiek man, tiek vyrui - savo žentui. Iš tiesų, didžiulė dovana, už kurią esu dėkinga tėvams - gyvenimo pradžia be finansinių rūpesčių, nesukant galvos dėl būsto,
visą energiją, laiką paskiriant mokslams, profesiniam tobulėjimui ir lygio kėlimui, įsitvirtinimui. Pradėjau dirbti studijuodama, bet ne dėl pinigų, o dėl to įsitvirtinimo, stažo, patirties ir kt. , mane kvietė į tikrai geras vietas (pati nė karto gyvenime neieškojau darbo - visados pasiūlydavo). Dabar gyvename gan neblogai palyginus su kontekstu, be abejo, esam dirbantys ir t.t., bet jei ne ta pradžia - vargu ar būtų taip, kaip yra dabar. Savo vaikams su visais žentais ir marčiomis ir anūkais lygiai taip pat esu nusiteikusi padėti, kiek tik bus įmanoma. Neprivalau- bet noriu. Nes žinau, kokia tai dovana.
Savo tėvus ir vyro tėvus nusiteikusi karšinti, prižiūrėti, kai ateis laikas. Bet tai nieko benda neturi su finansiniais dalykais. Tai tiesiog natūralu, elementaru, kitaip negali būti.
O man jokiu problemu nera, nes galiu sugyventi su visais. Juolabiau man patinka gyventi seimoje, del siu preizasciu musu sodyboje vasara ji ir yra susirinkusi. Mano mama, brolio vaikai su seimom, ir mano seima, mums visiem gera kartu. Mes neslegiam vienas kito.
Idomiai gausnasi. Na matot, yra mizerines galimybes ir yra galimybes salyginai neribotos. Yra lesos, kuriu pagalba zmones tvirkinami, yra lesos, kuriu pagalba zmones suteikiamos papildomos galimybes. As uz tai kad visos lesos butu skiriamos tikslingai. Net labdara kurioje dalyvauju, tiksliai zinau kur panaudotas kiekvienas Lt. Kaip minejau, savo sunenui paskolinau pinigus, nors galejau juos ir dovanoti, bet tai principinis momentas, ypac jaunus zmones negalima tvirkinti, nereikia is ju atimti malonuma pasakyti, viska ka as pasiekau, pasiekiau savo jegomis.
Neziurint i tai, kad musu seima pasiturinti, mano biologinis sunus budmas moksleiviu plove namu laiptines, kad uzsidirbtu kisenpinigius ir as del to juo didziuojuosi, nors jis is esmes, galejo to nedaryti. Jis braize brezinius, taip uzdarbiaudmas. Tai jam netrukde, eksternu baige mokykla. Tiesiog, jis nuo mazumes buvo mokomas buti savarankisku ir nepriklausomu. Todel jam, studiju metu is musu papildomu lesu ir nereikejo, nes dirbo nuo pirmo kurso. Seima turi NT, tad jam nuomos moketi nereikejo, tik komunalinius. Manau, tai irgi nemenka paspirtis zmogui. Lygiai taip pat jis gyvendamas uzsienyje siuo metu naudojasi musu seimos suteiktomis NT galimybes. Kaip minejau, turtu galima naudotis, bet jis nevirsta nuosavybe. Nori tureti savo nuosavybe, isigyk ja pats uz savo lesas. Todel, manau, kad jusu patirtis ir itariu mano vaiku patirtys, ir suteiktos jiems galimybes, nera lygintinos. Padejimas padejimui yra skirtingas. Kiekvienas turi savo pasirinkima, bet, jei mano, jusu ar kitu tevai dare vienaip, tai netampa privalu kitu zmoniu tevam. Juo labiau tai nesuteikia teises reiksti jiems pretenzijas.
Papildyta:
QUOTE(NakedA @ 2012 06 27, 23:13)
Na matot, bet jie viska pasieke savo jegomis, o tai ir yra svarbiausia.