Negaliu atleisti jo šeimai

Vat per tokias marcias paskui ir pilama kerasa ant likusiuju
Gerai ,kad ne visi zmones tokie nagli

Dar karta pasikartosiu, cia ne mano problema, kad jus gebat izvelgi oponento poste. O matot tai ka norit.

As nesidalinu turtu nei su savo vaikais, juo labiau ju seimomis. Tai ju seimos, jie ir privalo jomis rupintis. Jie suauge veiksnus zmones, ne infantilai. Nesuprantu prie ko cia mano ir vyro turtas? Ir kokios gali buti pretenzijos? As gi nieko is vaiku, marciu neprasau? Kodel privalau duoti, kai zmones geba patys tai pasiekti. Kodel as privalau perrasyti turta, jei jie gali juo disponuoti, kai jo savininke esu as? Ir kodel marti turi blogai jaustis, zinodama, kad musu seimos turtas ir liks seimoje?

Aš galvoju, kad vaikai rūpinsis savo tėvais senatvėje, jeigu matys, kaip tėvai rūpinasi savais (tėvais, seneliais ar bet kuo kitu). Ir jokia ten barakuda to neišmuš, tai bus taip natūralu ir įprasta, kad net nebus keliamas klausimas, reikia ar ne..

Moonte, niekur nerašiau, kad jūs privalot. Man tik užkliuvo formuluotė, "jos vaikai", o ne "sūnaus vaikai". Jau rašiau , ir ne kartą, kad niekas nieko neprivalo, nei tėvai, nei uošviai.

Ania, jei vadovautis jusu logika musu laukia nekokia ateitis. Nes visi kaip maro bijo keliu kartu po vienu stogu. O pakantumas ugdomas is mazumes.

Jei buciau parasiusi "sunaus vaikai", Itariu, butu uzkliuve, nes isbraukiu is vaiku gyvenima marcia, ju motina. Pirmenybe atiduodama sunui, ja nustumdama i antra palan. Jei norima prikibti galima prikibti prie visko.

Fuj kokie bjaurus uosviai ,kad sitaip sneka

Po vienu stogu su vaikų šeimomis gyventi nenorėčiau, kol esu sveiko proto, pajėgi paeiti ir bent kiek savimi pasirūpinti. Kaip ir su vyro ar savo tėvais. Bet rūpestis įmanomas ir negyvenant kartu. Žinoma, jei žmogus nebepajėgus savimi pasirūpinti ir jam reikia nuolatinės priežiūros - kitas reikalas.

Mano pačios asmeninė patirtis visiškai kitokia. Mano tėvai, nors nieko neprivalėdami, labai daug padėjo, tiek man, tiek vyrui - savo žentui. Iš tiesų, didžiulė dovana, už kurią esu dėkinga tėvams - gyvenimo pradžia be finansinių rūpesčių, nesukant galvos dėl būsto, visą energiją, laiką paskiriant mokslams, profesiniam tobulėjimui ir lygio kėlimui, įsitvirtinimui. Pradėjau dirbti studijuodama, bet ne dėl pinigų, o dėl to įsitvirtinimo, stažo, patirties ir kt. , mane kvietė į tikrai geras vietas (pati nė karto gyvenime neieškojau darbo - visados pasiūlydavo). Dabar gyvename gan neblogai palyginus su kontekstu, be abejo, esam dirbantys ir t.t., bet jei ne ta pradžia - vargu ar būtų taip, kaip yra dabar. Savo vaikams su visais žentais ir marčiomis ir anūkais lygiai taip pat esu nusiteikusi padėti, kiek tik bus įmanoma. Neprivalau- bet noriu. Nes žinau, kokia tai dovana.
Savo tėvus ir vyro tėvus nusiteikusi karšinti, prižiūrėti, kai ateis laikas. Bet tai nieko benda neturi su finansiniais dalykais. Tai tiesiog natūralu, elementaru, kitaip negali būti.

MOTERYS, ATSITOKĖKIT. Autorės temoj jau nėra. Jūs viena kitai sijonus kilojat, į atlapus kimbat, o vardan ko? Pačios darot kažkokias išvadas, pačios teigiat kažką, puolat viena kitą- dėl ko? Tikrosios tiesos mes nežinom. Žinom tik kažkokias nuobiras. Ir iš to kelti pasaulinį karą? Atleiskit, bet tai jau cirkas LIETUVA. ĮDOMIAUSIA, KAD JAME DALYVAUJA IR MOTERYS, JAU SENIAI NE PIEMENĖS...

Nieko sau "dezute" - 75 kvadratai ,taip iseina kad mes gyvenam peles namelyje
Ne visi tokie bagoti

O man jokiu problemu nera, nes galiu sugyventi su visais. Juolabiau man patinka gyventi seimoje, del siu preizasciu musu sodyboje vasara ji ir yra susirinkusi. Mano mama, brolio vaikai su seimom, ir mano seima, mums visiem gera kartu. Mes neslegiam vienas kito.

Idomiai gausnasi. Na matot, yra mizerines galimybes ir yra galimybes salyginai neribotos. Yra lesos, kuriu pagalba zmones tvirkinami, yra lesos, kuriu pagalba zmones suteikiamos papildomos galimybes. As uz tai kad visos lesos butu skiriamos tikslingai. Net labdara kurioje dalyvauju, tiksliai zinau kur panaudotas kiekvienas Lt. Kaip minejau, savo sunenui paskolinau pinigus, nors galejau juos ir dovanoti, bet tai principinis momentas, ypac jaunus zmones negalima tvirkinti, nereikia is ju atimti malonuma pasakyti, viska ka as pasiekau, pasiekiau savo jegomis.
Neziurint i tai, kad musu seima pasiturinti, mano biologinis sunus budmas moksleiviu plove namu laiptines, kad uzsidirbtu kisenpinigius ir as del to juo didziuojuosi, nors jis is esmes, galejo to nedaryti. Jis braize brezinius, taip uzdarbiaudmas. Tai jam netrukde, eksternu baige mokykla. Tiesiog, jis nuo mazumes buvo mokomas buti savarankisku ir nepriklausomu. Todel jam, studiju metu is musu papildomu lesu ir nereikejo, nes dirbo nuo pirmo kurso. Seima turi NT, tad jam nuomos moketi nereikejo, tik komunalinius. Manau, tai irgi nemenka paspirtis zmogui. Lygiai taip pat jis gyvendamas uzsienyje siuo metu naudojasi musu seimos suteiktomis NT galimybes. Kaip minejau, turtu galima naudotis, bet jis nevirsta nuosavybe. Nori tureti savo nuosavybe, isigyk ja pats uz savo lesas. Todel, manau, kad jusu patirtis ir itariu mano vaiku patirtys, ir suteiktos jiems galimybes, nera lygintinos. Padejimas padejimui yra skirtingas. Kiekvienas turi savo pasirinkima, bet, jei mano, jusu ar kitu tevai dare vienaip, tai netampa privalu kitu zmoniu tevam. Juo labiau tai nesuteikia teises reiksti jiems pretenzijas.
Papildyta:


Na matot, bet jie viska pasieke savo jegomis, o tai ir yra svarbiausia.

As taip pat flight puseje .
Nenoreciau tiketi ,kad autore tik del trobesio butu su savo vyru

As irgi nemanau jog ji yra del to su vyru. Ar ji myli vyra irgi abejoju, na negali moteris taip rasyti apie mylima vyra. Bet itariu, kad zioje temoje zmogus grazina situacija savo naudai. Man nepatinka zmones, kurie menkina kitus, kai patys save aukstina. Jos postuose daug neatitikimu, tai parodo, jog ji nedasako visko iki galo.

Flight ,jusu mastymas grynai kaip mano mamos ,kuria be galo myliu.
Papildyta:



Man taip pat nepatinka kurie is saves stato kazin ka ,taciau manau kad autore siuo metu kencia