QUOTE(Sahrazad @ 2012 06 29, 11:05)
1. Savo ne savo, ne visi nuo jaunų metų sugeba namus pasistatyti ir butus įsirengti, kad ir abiejų jėgomis.
2. Na man tai nėra normalu. Savo uždirbtus pinigus paliksiu savo vaikams ir tegul manosi kaip sugeba. Savo požiūrio Jums neperšu.
Matau, kad mes skirtingai suvokiam šilumą ir savitarpio pagalbą artimųjų tarpe. Tiek to, nematau tikslo diskutuoti, tiesiog skirtingai ir tiek. Ir ačiū už trumparegiškumo konstatavimą, bet deja ne toks tas požiūris ir trumparegiškas, tik yra žmonių kuriems yra sunku prisipažinti suklydus...
Kažkur suprantu ir palaikau Moontes poziciją. Gal todėl, kad kažkiek yra racijos, kaip pasiklos, taip miegos, kad kažkur tėvai neprivalo. Ir dar dėl to, kad kaip paaiškėjo, jos marti nelietuvė, o tai reiškia, kad jei neduok D išsiskirs ir bus anūkai, Moonte jų nematys, kaip ir jos sūnus, tik retkarčiais, čia yra rizika su kitataute giminiuotis.
Be to, kaip matyti iš komentaro, jos mama 'naginė', neaišku kodėl ir kokie santykiai, bet koks šaltas ir sausas požiūris į vaikus. Jiems nieko, o kažkokiam suknistam centrui, svetimiems paliks turtą. Manai "neabydna"? Jokios paramos. Ir su tokiu požiūriu tenka gyventi. Kapstykis kaip išmanai. Juk galėtų net ne savo vaikams, jei jau taip, o anūkui, jaunai šeimai perleisti po smertės. Galėtų, bet ne. Va ir šilumos purslai.
Kažkaip iškilo toks vaizdelis. Dviese gyvena didžiuliame name, nieko nestokodami, o vaikas murkdosi su savais trim vaikais, anūkais, skurde, mažame avariniame butuke. Na ne verslininkas, ne sėkmingas, kažkur nesiseka, kažkas nustumia, apgauna, bet stengiasi, kapstosi. Bet tėvai, iš tos begalinės meilės savo vaikui, anūkams, tvirtai nusiteikę: nieko jiems neduosim, nieko, mums niekas nieko nedavė, patys prakutom ir užsidirbom (o gal sugebėjo kombinuoti, suktis, na nepersidirbdami prakuto), tai lai patys gyvena ant savo subinės. Jokios paramos, jokių pinigų ir jokių 'butų'.
Nežinau kur ir kieno tas požiūris teisingesnis, bet šeima mums asocijuojasi su komanda, palaikymu, parama vienas kitam, nes tai yra artimiausi žmonės, arčiau nėra kur.
Hmmm, pritariu tavo vakarykščiui komentarui
Burbanti, o ko tau kliūna žodis 'kaimietis'? Kaimietis, miestietis, vilnietis, kaunietis, šiaulietis. Kas ne taip?

Kaimietis ir yra kaimietis, pirma karta nuo žagrės. O visos kažkelintos kartos - nesiskaito. Aš pvz. gimiau ir augau mieste, ir esu miestietė, vartyk kaip nori. Na negimiau kaime ir ten neaugau. Tai ką dabar.
O dėl neplautų puodų ar kt., koks kieno suknistas reikalas? Lai žiūri savų pakampių. Esmė tas nosies kišimas ne į savo reikalus, įkyrumas ir stovėjimas bei reguliavimas už nugaros, kaip koks milicininkas.