Tėvų karšinimas

Na , šiuo klausimu patirties dar neturiu, bet va savo akimis mačiau kaip dešimtį metų mano močiutė karšino, rūpinosi slaugė savo mamą(mano promočiutę)...Ir dabar akyse stovi kaip ji moteriškė(prosenelė) nesuvokdama ką daro, nuos stalo griebia cukrinę ir su sauja ima cukrų, beriasi į chalato kišenę, o močiutė tyli, ramiai nieko nesako Arba va kiek atsimenu atvejų kai toji mano prosenelė išėjusi į lauką ant suoliuko pasėdėt, pradingsta Vargšę suranda beklaidžiojančia prie buvusios jos kaimo koplyčios(maždaug 1 km nuo to soliuko ant kurio išėjos pasėdėt)....Moteris jėgų pačiame žydėjime, bet va protiškai tai tikrai siaubingai sirgo(ar tai sklerozė) Na ir ką sakau visas dešimtmetis praėjo tokių pastovių nesamonių, bet niekas jos nesumastė atiduot į senelių prieglaudą...Laiks nuo laiko pakaitomis pasiimdavo vaikai ją pažiūrėt(oš viso buvo užauginusi 11 vaikų, iš kurių tik 3 sesrys padorios, o broliai daugmaž arba pasimirę arba pasigėrę)Taiva taip ir mainėsi kas pusmetį mamos priežiūra, kol galiausiai vieną dieną ištiko insultas Tai dar porą mėnesių ją prižiūrėjo, nekalbančią , nejudančia, praktiškai be jokių gyvybės ženklų(išskyrus plakanšią širdute)...Mirė sava mirtim...
Taigi, per tuos 10 metų net nebuvo minties mama mest į gatvę, atiduot valstybinei įstaigai, kad tik pačiam ramiau gyvent būtų...Ir tikrai mano močiutė per tuos 10 metų tikrai neatjaunėjo prižiūrėdama savo amžinatilsį mamą, bet va jai mirus ji kaip pati sakė, atidaviau tai ką mama man davė....

Tikriausiai tau neteko susidurti su tokia problema? Isivaizduok, tau kokie 40, turi duvaikus, kuriuos reikia leisti i gimnazija, veliau - i universiteta.. Ant lovos toks ligonis, kuri gali palikti tik 20 min, nes po to neaisku ka rasi.. Pats neatsiseda, neapsivercia,nevalgo, daro po savimi.. Surasti aukle tokiam suaugusiam zmogui - sunkus atvejis.. Nes atsakingos ir padorios dirba su mazais vaikais, o cia - suauges.. Sunku ji pakelti, nuprausti, ir kakutis ne vaikucio..
Ka darysi? Mesi darba? Is ko gyvensi, kaip vaikus leisi i mokslus? Is kokio darbo stazo tau mokes pensija? Nezinai, kiek metu tai tesis - 2,5, 15 ?
As neisivaizduoju, kokiu budu tai galima susitvarkyti..

M0sų močiutėlė pačioje sunkiausioje alsheimerio būsenoje išbuvo beveik pusę metų. Pabaigoje nebegalėjo nieko - net galvelės pasukti. O šįryt užgeso. Kol kas negalime verkti - kažkas labai keisto ir tuščio širdyje. Iš tiesų tai atrodo, kad mirusi ji jau labai seniai - dar tada, kai nustojo mane atpažinti

Žinau šitą jausmą - tokia mirtis jau išvadavimas, tarsi siela seniai buvo išėjusi, tik kevalas likęs. Gaila, kad jūsų šventės bus tokios sudėtingos.
Mes švenčių sulaukėm dar visi. Ir vis dar susišnekam. Geri buvo metai...

Radvyle - priimk užuojautą... Žinau ir aš tą jausmą - nes ir mano tėtis, nors tebėra gyvas, bet jau savaip išėjęs... Jau nebe tas žmogus, kuris mane augino, auklėjo, skatino siekti nepasiekiamo ir nesustoti pusiaukelėj... Ak, kaip liūdna žiūrėt į pažįstamą, brangų veidą ir žinot, kad asmenybė pražuvo negrįžtamai.
Deja...
Norėčiau atsiliept ir į griežtus pasisakymus apie tėvų karšinimą tik namuose, tik artimiesiems. Nežinau kodėl, bet man atrodo, kad kategoriškiausiai pasisako tos, kurios iš tiesų nėra patyrusios, ką gi tai reiškia. Kurios nematė, kuo virsta sunkia liga sergančio žmogaus slaugytojas. Ypač jei jis tik vienas. Man teko pakeisti ir darbą, ir eiti nemokamų atostogų, ir imti netikrus "biuletenius", bet šito vis vien negana - nes su ligoniu reikia būt visą parą, betgi reikia pasirūpint ir sava šeima, reikia valgyt visiems pagaliau... Todėl nėmaž nesigraužkite tos, kurios patikit artimuosius slaugos ligoninėms - mes irgi privalom pailsėti, mes gi tik žmonės.
Atsakau ajb - slaugos ligoninės (ne visos turbūt) priima psichinėmis ligomis sergančius. Panemunėje (Kaune) yra speciali slaugos ligoninė, priima ir Raudonojo Kryžiaus ligoninė, ir Petrašiūnų. Specialioji labai... hm... vaizdelis nekoks. Net visgi išeitis, jei kitos nebėra.
Mūsų metai irgi nebuvo blogiausi. Ir dėkui Dievui.
Linkiu jums visoms ramaus rytojaus vakaro, gražaus Kalėdų ryto, dosnaus Kalėdų senelio, santarvės, supratimo ir visko, visko, ko geidžia geros ir stiprios jūsų širdys. Būkit laimingos, mielosios. Būkit stiprios ir kantrios. Mylėkite ir būkite mylimos. Ačiū jums, kad esate. Su jumis ir pati jaučiuos stipresnė.
Gerų, šiltų, džiaugsmingų švenčių!

Ačiū. Vakar vakare prisiminėme ją tokią, kokia buvo visą gyvenimą - stiprią, užsispyrusią, visus sunkumus nugalinčią. Ilgai verkėm ir vis negalėjom eiti miegoti. Visi sako, kad gražiai išėję prieš didžiąsias šventes - palaimintieji. Tikiuosi, kad močiutėlė jau tikrai gali atsikvėpti, pagaliau pailsėti.

Uzjauciu...bet tokie zmones is tiesu iseina daug anksciau. Ramybes jums



Tai jau tikrai taip. Net dabar jei ne tetis, neturiu jokio supratimo kaip reiktu suktis. O zinant, kad tik bloges, ir stipriai... Tiesiog to neimanoma isivaizduoti, neimanoma. Tai jau nera graza tam, ka tas zmogus tau dave, tai yra siek tiek daugiau



Bet ar visam laikui Ar tai nera tik pora men. metuose



Aciu Alan Musu metai rigi buvo grazus tik siek tiek duobeti. Bet kol kas kapstomes

Pati dirbau slaugos namuose, ir manau jau cia nuo zmogaus priklauso, kaip jis adaptuojasi. kai kurie ilgisi namu, kai kuriem sako jog gera, nes pararade artimu (vyra ar zmona) jie lieka vienisi. Aisku vaikai yra, bet va draugu jiem truksta, bedraminciu ir bendraamziu. Tai sitiem buna ten gerai, dar priklauso kur pateksi, kituose prieziura tokia, kad neduok Dievuli ten papulti. Cia apie uzsieni, dauguma senuku paskutinias dienas leidzia residienciniuose arba slaugos namuose.
Del LT manau su laiku bus tas pats, po kokiu 10 metu turesim ir mes daug slaugos namu, i kuriuos atvyks zmones paradve savo turta, ir kurie nenori buti nasata vaikams........

Sveikos sulaukusios... Beliko palinkėti tik sniego

ajb - taip, tu teisi, slaugos namuose ligoniui priklauso praleist keturis mėnesius per metus. Tie keturi mėnesiai - nemokamai. Už kitus galima mokėt. Žinai, susitart visur įmanoma... Tik jei pradėsit rimtai mąstyt apie tokius namus, patarčiau iš pradžių apvažiuot ir pasižiūrėt. Kaune šiuo metu geriausias rekomendacijas girdėjau apie Petrašiūnų slaugos ligoninę, kurią remia kažkuris ordinas... Gražiai suremontuota, pakeisti langai, puikios lovos, geri medikamentai. Kai nebeįstengsiu prižiūrėt tėčio savo jėgom, bandysiu ten...
Geros šios dienelės, gerų visų ateinančių, gražių, sėkmingų Naujųjų Metų Jums visoms!

Sveikos,seniai nebuvau užsukus į svečius. Mūsų reikaliukai gerėja jau po reabilitacijos jaučiasi mamytė geriau jau pati sugeba ir į parduotuvė nueit ,patyliukais nuo manės nes kai sužinau tai baru,kad negalima vienai ar galvelė susvaigs, ar koja paslis, nukris dar kur neduok dieve, ir gatvėj mašinu daugybė, na bet jau ir drąsumas.Labai patiko Antakalnio Sapiegos ligoninės reabilitacija ir gydytojai ir personalas be galo malonus žmonės ir aplinka, jokiu priekaištų.Jei dar kada prireiks pasinaudosiu ju paslaugom.
Norėčiau pasveikinti su praėjusioms šventiem ir su artėjančiais Naujaisiais
metais visoms sveikatos, kantrybės,vilties, ištvermės ir meilės Jums ir Jūsų šeimoms.

man sąžinė neleistų kažkam "numesti" tėvus į kokią prieglaudą, nebent reiktų kardinaliai rinktis dėl darbo, kuris mane išlaikytų (valgyti visi nori)

jai kakotu ir sisiotu po savimi, patys neapsiverstu - tai ka, is meiles leistum gyviem puti, kol darbe esi? Tada sazine leistu? O dirbti tektu, nes daznai pensijos neuztenka pampersam, vaistam ir kt prieziuros priemonem..
Reikia pabuti tokioj situacijoj, o tik tada vertinti..