Tėvų karšinimas

o taip ir gyveni kai yra laiko suziuret ligoni ziuri kai ne uzdarai jo kambari ir eini tvarkiti savo reikalu.is pradziu sunku taip elgtis paskui susitaikai kad kitaip neimanoma.mes mama palikdavom laisvai judeti po visa nama kol viena diena neradau tokios betvarkes namuose kad nemoku apsakiti(mano mama piktibiska,kiti buna ramus).po to pradejom ja rakinti jos kambari nes reikedavo ir pas daktarus ir kitur nulekt,visur neimanoma jos pasiimt buvo.dziaugiosi kad ta siki grizus nama sveika radau o galejo tik kaminas likt.jos kambari palikom tik butiniausius daiktus nes megeja plesit ir draskit ,net baldus teko tvirtint prie grindu nes kilnojo ir stumde.zinau ziauru bet siokia tokia apsauga kad nesusizalotu .taip ir gyvenam reikia isvaziot tai ir vazioji.dar laime dukra turiu(paaugle)nors jai ir nepatinka (kas nores senam uzpakali valit)bet padeda priziuret ,isleidzia ir i zmones islekt.pagalvokit apie save nieks nepagailes jei ne pati save.nezinau gal jum labiau pasiseke nei man,gal jus galit susisneket su savo ligoniukais,tada iseidami butinai jiems sakikit kur eisit ka darisit kada grisit.tas iems suteikia ramybes.o mano ligone jau nieko nezino nei kas ji nei kas mes .rislios kalbos irgi nera dabar jau ir vaiksciot nustojo.tokia ziauri ateitis kai sako daktarai jei jokia liga neprisikabins tai ir iki 100 gali gyvent.negrauzkit saves jei yra galimybe samdikit slauges,guldikit i slaugos namus brukit broliam seserim (jie ligiai tokie patis vaikai kaip ir jus) ir nors savaite pailsekit .kitaip galim nusidaigot anksciau laiko nuo nervu ir itampos.ir i kirpikla reik nueit butinai,jei busim negrazios vyrai pabegs o mes juk dar visos jaunom ir grazios

Papildyta:

ne labai ka seimos daktare tau pades,siaip jei nustatytas alzheimeris tai vazineji pas psihiatrus vaistu.jie daug daugiau padeda nei seimos daktare.bent jau man nuskilo su psihiatre ir pataria ir psihologo pagalba siule kai stogas vaziavo.skambink tuo nemokamu numeriu kur paskelbiau nebijok pasinaudot nes buna kita karta kad ir gyvent nesinori

O kaip dabar reaguoja į namų situaciją vyras?

sakiciau su vyru pasiseke.niekada nei puses zodzio nera pasakes del mano mamos.jei reik padeda.numanau kad noretusi jam kad nebutu namuose tokio ligonio,betsaziningai pasakisiu as ir pati noreciau kad butu tik vyras ir vaikai.yra kaip yra.pries paimant mama taremes jo zodziai buvo jei reik tai reik

Sveikos, senokai buvau užėjusi, bet sekiau šią temą. Matau atsirado naujų narių, gaila vis tik, kad ši liga paliečia tiek daug žmonių .
Labai ačiū irculia10 už telefonus ir nuorodas, manau, kad ši informacija labai pravers ne vienai iš mūsų ir pritariu jau išsakytai minčiai, kad reiktų sukurti atskirą temą Alzhaimerio ligai.
O pas mane mama iš lėto vis blogėja. Kol kas ji dar gali gyventi viena, tačiau atvažiavusi randu vis daugiau "naujovių". Jau nekalbu apie keistą rengimosi būdą ir visišką higienos nebuvimą... Sesė vis barasi ir bando pykčiu priversti praustis, aš jau kurį laiką imuosi kitosa taktikos ; kartoju kelis kartus, kad reikia praustis, kad eitų praustis. Na ji dažniausia nepaklauso, tada be jokių komentarų paruošių vandenį, muilą ir pakviečiu taip, tarsi ji pati būtų to prašiusi. Iki šiol suveikė, džiaugiuosi tuo .Ir pati pagalvoju, kiek nedaug dabar tereikia iki džiaugsmo - kad pavalgytų, nusipraustų, pasiruoštų arbatą...
Kas dar... Prieš kokį mėnesį aptikau, kad jos mylimas šuo labai sulysęs, galvojau, kad susirgo. Tik pastebėjau, kad labai godžiai ėda. Na ir pamažu išsiaiškinau, jog mama neduoda jai ėsti. nes - 1.ji stora ir gali numirti dėl nutukimo;2.ją reikia po to išvesti pasivaikščioti, o mama tingi... Šiaip ne taip įtikinau, kad REIKIA šunį maitinti, atrodo suprato. Bet tai reiškia, kad reiks laukti dar "geresnių" fantazijų.
Tai kol kas taip ir gyvenam. Aš naudojuosi kiekviena laisva minute mylėti save ir rūpintis savimi, nes nežinau ar dar ilgai turėsiu tiek laiko sau. Ačiū jums visoms. Geros Valentino dienos, tegu nedingsta meilės žiburiukai jūsų akyse. Ir mylėkime save, mes to vertos. Kol kas iki

1.jei tokiam ligoniui keiciat gyvenamaja vieta bukit pasiruose pablogejimui,net jei kambari irengsit visiskai taip kaip buvo senam bute
2.kai kurie ligoniai bijo vandens,teisi soloure savotiskai apgaunanti
3.apsirengimo keistenibes -kovot beprasmiska,vistiek apsirenks kaip nores
4.jokiu budu nesibarkit ivarisit baime bus dar blogiau
5.pamirs ir pati pavalgyt
6.blogiau tikrai bus (uzeisit i kambari nuleisit rankas ir galvosit nuo ko pradet tvarkit)

soloure o kaip mama vaistus geria jei viena gyvena?

Tai jau dabar ta netvarka yra, tik su laiku išmokau vis greičiau susitvarkyti, pačioj pradžioj verkt norėjosi pamačius ko ji pridariusi. O vaistus mano mamai dukart per dieną paduoda mano draugė, ji kaiminystėj gyvena. Nežinau kaip bus, kai ji nebegalės
Aišku, būtų paprasčiau, jei mama gyventu arba tame pačiame mieste, arba kartu. Bet kol kas, kol ji dar gali gyventi viena, mes nutarėm ją palikti savo namuose, tuo labiau, kad ji ir pati nenori gyventi kitur. O kaip bus vėliau, dar nežinia, spresim

Dievo dovaną turi. Stiprybės tau.
Papildyta:

Mano mama slaugos ligoninėje iš pradžių buvo visai „išėjusi iš savęs“, visiškai sutrikusi. Bet po kelių mėnesių aprimo. Perkėlus vėliau į privačią, ir iš pradžių irgi labai pikta buvo, bet paskui irgi apsitvarkė. Manau, kad reikia susitaikyt, kad iš pradžių bus blogiau, ir tuo periodu skirti ligoniukui daugiau dėmesio. Bet jei perkelti reikia, tai reikia. Vis tik prižiūrėtojai mes, o jis prižiūrimasis. Mes turime saugoti ir save.

as ior rasiau kad kiekvienas ligonis serga kitaip,negaliu sakit kad visiems bus taip kaip man.o slaugos namai turi dideli + uztai kad zmogus tarp zmoniu ir tegul aplinkiniai mus smerkia .is sono juk taip lengva nusprest.

simense o kas per privatus slaugos namai ,kur randasi?

solouri bus sunku jei reiks mama pasiimt pas save.geriau ieskokit slauge kuri ja priziures.jei buciau zinojus kad taip bus tikrai buciau neemus.

mano nuomuone turetu buti lietuvoj pansionatai ligoniams pagal liga.kaip kinuose ruodo suseda jie ten prie stalo dirba darbelius priziureti visi.

ai megstu pasvajoti zinot mano poziuriu man dar nera blogai,blogiau tiem kas turi serganciu vaiku.

o vyras kaip vyras tiesiog jei tai butu jo mama tai pasielgtume ligiai taip pat


o kiek cia musu yra su tokiais ligoniais ,

Smagu, kad jauti dar turinti energijos ir jėgų. Nors manau, kad dar yra ir sąlygos ligoniukui prižiūrėti. Jei turi dukrą paaugusią, tai jau paspirtis. Dar svarbu, kiek tas vyras ir kaip padeda. Labai svarbu, kai savame bute yra pagalba.
Slaugos namai iš tiesų turi pliusų kai kurių. Ten žmogutis nebūna vienas. Nors aplink jis mato ligonius, kada jam pačiam reikia paspirties.
Kine viskas atrodo gražiau. Ten žmogučiai rodomi dar galingi ir pakankamai protingi. O tavo mama šiuo metu galėtų būryje panašių žmogučių kokį darbelį padaryti? Mano ne. Ir ten gulintys ir dar vaikščiojantys ne. Jiems kiekvienam reikėtų atskiro žmogaus šalia. Be to, ką gi tokie žmogučiai ir nuveikti gali?
Slaugos namai yra pakaunėj. Nenoriu rašyti pavadinimo, nes tai privati įstaiga ir mama šiuo metu ten guli. Nežinau, ar tos sąlygos atitinka reikalavimus tokiai ligoninei (man atrodo, kad labai ne), bet slaugutės dabar ten geros (nors iš pradžių buvo visko). Jei tau reikės, kaip nors iki jos atsikasi (ne taip daug tų privačių ir yra). Esu mačiusi ir jos reklamą.
Tu ir dabar turi galimybę sau pasilengvint, jeigu šeima leidžia. Įmanoma pasamdyt ir visai neblogą slaugytoją. Žmonių yra visokių. Kai kurie, sako, tampa vos ne šeimos nariu. Aš ir iš pradžių labai nenorėjau svetimo žmogaus šeimoje. Bet kai važinėjau po tris kartus per savaitę ir iš darbo grįždavau pusė dešimtos vakaro, tai man, kaip šeimos žmogui, tik iš pradžių atrodė gerai. Dabar važinėju nuo Naujų tik kartą per savaitę, bet ir tai jau pagalvoju – o juk aš jau pusantrų metų negaliu nieko sekmadienį planuot su šeima. Ilgainiui ir tai pradeda varginti. Nežinau, gal reikia keist požiūrį? Nors mintyse jau planuoju, kad pasiims ją kas nors kitas iš vaikų.
Kažkada viena pažįstama sakė: važiuok pas kunigą Rudzinską, prašyk Dievo jai lengvo išėjimo. Aš nežinau, dar nesu tam pasirengus. Nežinau, ko tikėtis ir laukti (kaip ir Alan ), bet pati tokių sprendimų (dėl išėjimo) priimti sau negaliu.
Viena moteris man yra pasakiusi: kievienas turi savo rūpestį (o ji pati turi vyrą, priklausomą nuo alkoholio). Mums tik iš šalies atrodo, kad pas kitus (jei tokios pačios problemos nėra), tai ten gyvenimas vos ne rožių žiedlapiais barstytas. Gal tik kol kas.

Mano mama savo mama karsino ir as visa tai stebejau. Mociute 9 metus iki mirties nesikele is lovos ir buvo sunku, taciau manau, tai kiekvieno pareiga karsinti savo tevus. As negaleciau niekam ju atiduoti. Kai as gimiau jie mane irgi priziurejo ir uzpakali vale, augino, mylejo, isleido i pasauli. As juos myliu ir negaleciau ju niekam palikti ar atiduoti i seneliu namus, kaip kiti daro. Sirdis plystu turbut is skausmo. Maciau Kaip mano tevai karsino savo tevus ir tai turbut jau man iaugo i krauja, as kitaip ir neisivaizduoju. Pagarba tiem kurie taip ir daro, nors ir kiek tai sunku butu.

kai mano mama susirgo ir as galvojau niekada ir niekur neatiduosiu.o dabar isivaizduok situacija tu sedi su tokiu ligoniu istisai palikt negalima.jei kazkur turi iseit is namu vedesi kartu,eidamas ligoniukas tau sunibes krecia.o jei nesivedi palieki namie tai grizus randi prisisiota ,prikakota .kakutis visur kur imanoma,grindis ir sienos pas zmogus no galvos iki koju.smagu ar ne ?ka galima supleso ismeto -na vienu zodziu isivaizdok vandalu antpludi.tas blogas kvapas tave persekioja visur atrodo kad butum pati apsidirbus.paimk atostogas atvaziok pas mane paziuresiu po kiek laiko begsi is tokiu namu neatsigrezdama.

viska simense darai teisingai kai nebegalesiu ir as ieskosiu kur mama priglaust.turim istiesu pagalvot apie save,savo seima,galugale apie sveikata.
nezinau kokios bukles tavo mama,mano jau visiskai silpna retkarciais pasedi mastimo jokio.tai va pagalvok zmogus tai kunas ir siela.mano padeti likes tik kunas . melskimes jei kas moka kad iseitu,taip ir jiems ir aplinkiniams bus geriau.

beje jei kam idomu bloga kvapa naikina actas(pripilt i inda ir pastatit nepasiekiamoj vietoj)

galit mane smerkti sakau ka galvoju

Mano mama irgi priziurejo savo teti iki mirties,jam buvo ALzHaimeris,tik nelabai sunki forma.Paskui karsino savo teta...
dabar mamai Alzhaimeris 2-3 stadija.Tik nera kam jos priziureti.Sakysit,o ka tu veiki?
As sergu onkologine liga ir esu viena pas mama.Tetis senai mires.
Buna ir taip.