QUOTE(Alan @ 2008 03 12, 18:05)
Dabar, konkrečiai dabar norėčiau, kad mano ligonis kaip nors išsimiegotų ir pailsėtų galų gale...
Mes vėl duobėj. Užmiegam tik su raminančiais ir vos kelioms valandoms. Man tas baisiai nenormaliai atrodo... Ir tas nerimas, neįveikiamas nerimas, veržimasis kažin kur... Ir gydytojos - tiek šeimos, tiek psichiatrė - o ko tikitės? Stebuklingų vaistų nėra. Absurdas kažkoks. Turi gi žmogus pamiegot nors po šešias valandas per parą!..
Ką geria jūsų ligoniukai?.. Kaip miega?.. Ketinu imtis saviveiklos, jei jau daktarkoms atrodo, kad čia nieko tokio... negaliu žiūrėt į tas įkritusias , nuovargio sklidinas akis ir nieko, ničnieko nedaryt...
Užjaučiu, Alan!

Gali ieškot, aišku, raminančiųjų (jeigu kas juos žino, aš nežinau, nes mano mama naktimis irgi vaikštinėdavo, o vėliau ir visokių eibių prikrėsdavo

), juk išsimiegot ir tau reikia (naktį slaugės neturi

), bet gali suprast šios ligos priežastis.

Kadaise esu girdėjusi, kad nereikia labai pergyvent dėl to, kad neišsimiegame labai naktį. Dažniau mes
pergyvename, kad
mažai miegojome, nors dieną būname pakankamai žvalūs.

Tavo ligoniukas turi pernelyg daug planų, kurių neįvykdė gyvenime, tai ir veržiasi juos įvykdyti.

Susitaikyk, kad jis nemiegos ir (o gaila!

) dėl to gali patrumpėti jo gyvenimas.

Bet gal jis bus (atrodys?) jam pačiam jis kokybiškesnis?
Ką daryti
tau tuo metu, kai jis nemiega? Yra kelios išeitys: 1) žiūrėti ir nemiegoti pačiai; 2) įprašyt, kad naktimis budėtų brolis; 3) samdyt naktinę slaugutę (jei finansai leidžia); 4) guldyt į slaugos ligoninę ir leist pailsėt visai šeimai (nes jei nusigalavusi tu, neilgai tvers ir namiškiai, prasidės tarpusavio pykčiai, nes dėmesio ir jiems reikia).

Gal dar yra kokia galimybė (gal tu žinai)?
Tiesa, jei yra galimybė
nereaguoti pačiai, kitaip tariant, jeigu ligoniukas neprikrečia eibių, kad gali save sužaloti ar namie ką nors svarbaus sunaikinti, turi išmokt apsiverst ant kito šono ir miegot iki žadintuvo, nesvarbu, kad jis ir vaikštinėja.
O tavo ligoniukas kartais neprigula dienomis?

Mano mama dieną dažnokai išsimiegodavo, tai nakties 3-čia jai jau būdavo
rytas.