Tėvų karšinimas

#481
Dėkui, iš tiesų šiandien... ax.gif
Beje, gėlių visgi gavau - slaugė pasistengė. Netrukus krimsim torčiuką ir gal net šampano atsikimšim... Šitie privalomi ritualai stebėtinai praskaidrina atmintį.
Vaišinu visas smile.gif

Jersey - dėkui tau už perduotą patirtį. Skaičiau ir atpažinau savo situaciją. Laimei, mano tėtis nėr agresyvus - na, nebent trupučiuką. o tą drabužį su raišteliais-sagutėm-kilpelėm tikrai sukurpsiu... Puiki mintis!
Geros dienelės visoms! 4u.gif 4u.gif
Atsakyti
#482
QUOTE(Simense @ 2008 03 05, 05:15)
Na, lyginti tapačiai su vaiku gal ir sudėtinga.  g.gif



Sutinku, aš kalbėjau bendrąja prasme, o juk kiekvienas atvejis individualus, Alzheimerio liga sergama ne vienerius metus, ir nuo prasidėjimo iki pačios pabaigos elgesys žymiai keičiasi, taip pat kaip ir tas elgesys yra visgi įtakotas asmenybės bei charakterio bruožų, kaip jau kažkas pastebėjo, kad jei žmogus buvęs kultūringas ir gyvenime nevrtodavo jokių keiksmažodžių, susirgęs Alzheimeriu jis jų taip pat nevartos, tas mandagumas išlieka, bet ...kaip bebūtų gaila tai negalima laikyti taisykle...O su vaikais palyginau todėl, na..iš tiesų juk ir vaikai nebūna vienodi, jei vienam pasakysi kad karpyti negalima vienam, o tik mamai /tėčiui stebint-jis klausys, kitas gi iškas iš po žemių tas žirkles kažkada ir pasislėpes savo kampe krės šunybes. Nenoras daryti ką sako kiti būdingas tiek vaikams tiek ilgėliau sergantiems Alzheimeriu, todėl ir sakau kad palygindama šnekėjau bendrąja prasme, o ne taikiau tai kiekvienu individualiu atveju.. 4u.gif

Dar kartelį stiprybės jums wub.gif
Atsakyti
#483
QUOTE(Alan @ 2008 03 05, 14:04)
Dėkui, iš tiesų šiandien...  ax.gif

Sveikinu, gražaus tau gimtadienio 4u.gif
Atsakyti
#484
aciu uz uzuojauta

jersey tavo patirtis labai reikalinga cia likusioms ir ateisiancioms ,dalinkis visom smulkmenom.tavo patarimas del mezgimo geras.zinojau bet nepagalvojau pasidalint.kai mama nustojo megzt ,pradejo ardit.duodavau kokiu megztiniu kurie ardosi(padevetose po lita galima nupirkt),praardidavau pradzia o toliau jau ji pati tvarkesi.dar galima duot siulu kamuoli irgi sedi vinioja,tik apziuret kad kur nors ant kuno nepriviniotu.mano mama koja buvo apsiviuniojus.dar galima duot koki skudura tada ji drasko delioja na vienu zodziu dirba.

manes mama irgi nepazindavo buvau viskuo ir sesuo ir drauge galiausiai likau mama.negincijau jos sprendimu vadinau vardu ,nes jei sakidavau mama reaguodavo neigiamai.zinau kad sunku nevisada ir as islaikidavau itampa,bet reikia kuo daugiau siltu emociju.labai gerai apmastikit kiekviena zingsni ,ypac keiciant kazka ligonio aplinkoje.jus galit padarit daugiau nei as padariaiu.





Atsakyti
#485
O sakykit, ar kieno nors ligoniukams pasireiskia paniska baime buti vieniems, arba liguistas prisirisimas prie kokio nors asmens g.gif
Mano mama nenori buti be tetes nei minutes? Dvi valandas per diena ji buna viena, tai vaiksto ir vaiksto, darineja visas imanomas duris, laukia kaip isprotejusi. Jei tenka ilgiau, prasideda isterijos...

O kas del mirties...Niekam nelinkeciau tokios gyvenimo kokybes, kaip gyvena tokie ligoniukai. As jos daugiau nebebijau wub.gif
Atsakyti
#486
QUOTE(ajb @ 2008 03 06, 00:27)
O sakykit, ar kieno nors ligoniukams pasireiskia paniska baime buti vieniems, arba liguistas prisirisimas prie kokio nors asmens  g.gif
Mano mama nenori buti be tetes nei minutes? Dvi valandas per diena ji buna viena, tai vaiksto ir vaiksto, darineja visas imanomas duris, laukia kaip isprotejusi. Jei tenka ilgiau, prasideda isterijos...

O kas del mirties...Niekam nelinkeciau tokios gyvenimo kokybes, kaip gyvena tokie ligoniukai. As jos daugiau nebebijau  wub.gif

Taip, manau, kad tai būdinga tokiems ligoniukams. Mano mama naktį miegodavo su šviesa. Tiesa, guldydama aš šviesą užgesindavau, bet paskui ji vėl ją užsidegdavo. Jeigu būčiau žinojusi, kad šviesos reikia, nebūčiau jos gesindavusi. :(Ir prisirišimą turėjo ryškų. Šiaip manau, jei poros gana darniai gyvena, tada žmogučiai yra prisirišę vienas prie kito. Mano mama turėjo stiprų prisirišimą prie tėčio, ir kai jis mirė, atrodo, ji vienos kojos lyg būtų netekusi. Visą laiką po to gyveno, lyg tėvelis būtų gyvas. Paskui prisirišimas persikėlė ant vaikų. wub.gif

Dėl tos gyvenimo kokybės. Aš manau, kad siela turi atsikratyti visų nereikalingų dalykų, kol žmogus gyvas. Kad išeitų laisva. Tie visi negeri, ,,negražūs'' dalykai išeina į paviršių. doh.gif Panašiai, kai sergant žmogus vemia, mes nepaneigiame žmogaus dėlto. mirksiukas.gif Taip ir čia. Reikia tik pažinti ligą ir su tuo susitaikyti, kad ilgą laiką kitaip nebus. sad.gif O po to ateis ramybė. Aš ir labai reaguodavau, kai mano mama prisirengdavo visus rūbus ant savęs, kiek pajėgia. verysad.gif Ant storų megztukų plonus, ant žieminių suknelių vasarines. doh.gif Dabar taip nereaguočiau. Na, ir kas? unsure.gif Čia tik mūsų vertinimas, kad nepriimta taip. 4u.gif Šiai ligai tai būdinga. Aišku, sunkoka tai suvokti kitiems žmonėms, bet kai turi tokį ligoniuką, svečius apriboji iki minimumo. sad.gif
Stiprybės tau, Ajb! wub.gif


Papildyta:
QUOTE(irculia10 @ 2008 03 05, 18:33)
zinau kad sunku nevisada ir as islaikidavau itampa,bet reikia kuo daugiau siltu emociju.labai gerai apmastikit kiekviena zingsni ,ypac keiciant kazka ligonio aplinkoje.jus galit padarit daugiau nei as padariaiu.

Tu padarei viską, ką galėjai, kas buvo tavo jėgoms, Irculia10! wub.gif wub.gif wub.gif

Atsakyti
#487


www.alz.org/chapter/


neskaiciau kas ten bet kasnors paziurekit gal kazka rasyt reikalingo


eugenijos ir leonido pimonovu alzheimerio ligos paramos fondas
tilto g. 35-7,lt-2000 vilnius
tel./faks.852609492, mob. 8685 23513
el.pastas alzheimer@takas.lt

irgi nezinau kaip ir ka remia

ligonis gali bijoti vandens,retai matomu zmoniu,gali nejausti sotumo valgant ar skausmo.sviesa rekomenduojama palikt ne tik ligonio kambari ,bet ir pakeliui i toleta,ryski sviesa gali erzinti bandikit prieblanda.(is patirties)

apie visas problemeles butinai sakikit psihiatrui,nes gali dar kokios ligos ligegreciai eit su alzheimeriu(depresija ar kas panasei).mano mama suaktivedavo per pilnati,reikdavo papildomu vaistu.

Atsakyti
#488
4u.gif sveikinu visas su kovo 8.
aciu kad esat
Atsakyti
#489
QUOTE(irculia10 @ 2008 03 08, 21:44)
4u.gif sveikinu visas su kovo 8.
aciu kad esat

oro_buckis.gif smile.gif
Atsakyti
#490
4u.gif Nežinau kodėl mane vis traukia į jūsų temelę. Gal dėlto, kad turiu dar gyvą mamą ir uošvius, kuriuos gali tekti prižiūrėti.

O gal todėl, kad mano mama psichikos ligonis ir panašių situacijų kaip pas jus per gyvenimą prisižiūrėjau sočiai.
Tie smerkiantys ir nepatiklūs žmonių žvilgsniai, kai pasakai, kad serga. "Visai jinai normali ir maloni moteriškė"-suprask - šmeiži, išsigalvoji. O kad ta maloni moteriškė tave be pašalinių su purvais sumaišo doh.gif Kad girdi balsus su kuriais per dienas garsiai koliojasi (vargšai kaimynai), kad jai atrodo, jog visi (įskaitant ir mane) siekia tik jai pakenkti. schmoll.gif

Manau,kad lengva mylėti žmogų, kai ir jis tave myli, kai yra geras,malonus tau.

Bet nežmoniškai sunku, kai stengiesi mylėti, o mainais gauni pyktį, kliedesius, kaltinimą, kad nesirūpini.Kai negali šnekėt jokiom rimtom temom išskyrus orą, maisto gamybą ar kažkokias buitines smulkmenas. Nes patarimo ar paguodos niekada nesulauksi, greičiau kažkokios priešiškos reakcijos ar tavo žodžių visiško pervertimo į kitą pusę.

Tačiau esu labai dėkinga Dievui, kad gyvenu atskirai nuo jos. Kad galiu pasirinkti jos vizitų laiką ir trukmę. Kad sugeba pati susimokėti mokesčius, kad apsiperka ir susitvarko pati.Kad turiu galimybę pailsėti nuo jos kliedesių, kuriuos kenčiau daugelį metų, gyvendama su ja vieno kambario bute. O kaip bus toliau vienas Dievas težino.

O jums linkiu didžiausios stiprybės ir pagarba jums už jūsų meilę ir stiprybę 4u.gif

Atsakyti
#491
QUOTE(Oskute @ 2008 03 09, 09:30)
O kaip bus toliau vienas Dievas težino.

O jums linkiu didžiausios stiprybės ir pagarba jums už jūsų meilę ir stiprybę 4u.gif

Ačiū. 4u.gif Stiprybės ir tau! wub.gif

Manau, kad tokios artimųjų ligos duodamos ne šiaip sau. g.gif Tavo laiškelyje ne sykį paminėtas Dievas. wub.gif Ir manau, kad turime tokių sunkių rūpesčių su artimaisiais tam, kad suprastume, jog yra ir aukštesnė jėga, galinti mums padėti. wub.gif

O dėl uošvių tu labai nepergyvenk (nors aš irgi turiu panašią problemą 4u.gif ). Jiems gali taip nebūti. Nes jie dviese. Jei vienam ištiks bėda, parems kitas. Problemų gali kilti tada, kai liks iš jų kuris vienas. g.gif Bet tai gal bus negreitai. Ir gal išvis tokių sunkių rūpesčių nebus. Žmonės sensta skirtingai. 4u.gif
Atsakyti
#492
4u.gif Ačiū Simense. Atrodo jau esi apsipratęs su artimojo liga, stengiesi priimti tai kas neišvengiama ir nepakeičiama. Lyg ir sugebi kažkiek atsiriboti nuo to, kad galėtum gyventi savo gyvenimą. Ir staiga skaitau jūsų temelę ir kyla kažkokie užspausti, nuslopinti jausmai. Net ašaros ištryško skaitant tavo atsakymą. Vadinasi man tai svarbiau, negu pati sau pripažindavau.

Ačiū,nes dalindamasis savo jausmais ir išgirsdamas kitų istorijas geriau supranti ir kitus ir pats save. ax.gif
Atsakyti