QUOTE(Sahrazad @ 2012 06 29, 15:17)
Puiki versija, ir net sakyčiau labai logiška, bet ką tai sako apie autorės vyrą?
Koks jis egoistas? Jam rūpi tik jis pats nuostabiausias, o žmona ką tik pagimdžius iš kūdikis vaikas tai tėra priedai prie jo apleisto EGO? Ar neatrodo, kad gimus vaikui reikėtų truputį į šalį padėti savo egocentriškumą ir bent kurį laiką koncentruotis į šeimą? Toks labai vienpusiškas požiūris.
Plius sekso telefonu fėjos ima pinigus už pokalbio trukmę, jos fiz.paslaugų neteikia. Jei žmogus susirašinėja ne su atitinkamą darbą dirbančia moterimi labai didelė tikimybė, kad turėjo fizinį kontaktą su ja.
Aiškumo dėlei aš priminsiu, kad neteisinu ir nepalaikau neištikimybės ir konkrečiai autorės vyro, bet Jūsų teiginį dėl vyro egoistiškumo papildysiu

: Jūs teigiate, kad vyras savo egoistiškumą parodė savo noru būti mylimu ir vertinamu savo moters net tada kai aplinkybės pasikeitė. O dabar tą patį reiškinį apie "norą" įvyniokime į kitokios "spalvos popierėlį". Ar mažai yra moterų (kad ir šituose forumuose) kurios lieja apmaudą, kad jų vyrai nebėra tokie dėmesingi ir švelnūs kaip draugystės pradžioje? Palaukit

................bet kaip gali būti kitaip - juk aplinkybės nuo draugystės iki santykių šeimoje stipriai pasikeitė, o ir atsakomybė ir prioritetai tokiuose santykiuose pas vyrą keičiasi. Tai ir dabar teigsime kad visos tokios (o tokie pasvarstymai ateina pas visas moteris be išimties) yra EGOISTĖS

. Teisingumo dėlei nereikėtų "švaistytis" tokiomis frazėmis kaip egoistai, bet teisybės dėlei reikėtų patvirtinti kad visi žmonės tame tarpe ir aš ir Jūs ir visi skaitantys šitą forumą yra egoistai, nes egoizmas yra būdingas kiekvienam žmogui. Bet čia mes nukrypom nuo temos į filosofinius svarstymus, o į temą:
Norisi priminti sparnuotą frazę, kuri tinka visoms situacijoms, kai neturint tikslios informacijos imama užpildyti "baltas dėmes" savo prielaidomis ir fantazijomis taip susikuriant iliuziją, kad tai tikra: "kai ilgai žiūri į bedugnę - po kurio laiko bedugnė pradeda žiūrėti į tave". Ką turėjau omeny: pvz. (anekdotinė situacija, kuri tikriausiai gimė iš realios):
Žmona pastebėjusi, kad vyras paskutiniu metu yra susirūpinęs, o ir nebeskiria jai deramo dėmesio, dažnai namo grįžta vėliau nei paprastai, ima jį įtarinėti turint meilužę, o ir pradeda jam dėl to priekaištauti. O vyras eilinį vakarą sėdi susirūpinęs ir galvoja: nu kodėl ir vėl negaliu užvesti motociklo? Lyg ir karbiuratorių perrinkau ir visą kuro sistemą išvaliau???kur problema. O žmonai nenori pasakyti, kad vėl remontavo savo motociklą dėl to, kad visada sulaukia priekaištų už tai kad daug laiko praleidžia savo garaže, todėl eilinius vakarus ilgiau praleistus garaže nuslepia nuo žmonos (kas jai atrodo jo vėlesni grįžimai namo - tinkama prielaida jo meilužiavimui) ir į jos priekaištavimus apie meilužę - jis atsako banalia fraze: ką tu čia nusišneki, neturiu aš jokios meilužės. Bet ar žmona patikės? Ne, tai jai tik dar vienas "faktas", kuris jos nuomone patvirtina josios prielaidą.
Kam ta ilga litanija su pavyzdžiu - tikriausiai tam, kad mano nuomone autorės situacija yra iš tokios serijos, nes šiai akimirkai autorė turi tik dalį įrodymų, o visą kitą "nupiešia" jos vaizduotė:
kaip galėjo būti. Aš nesiimsiu advokatauti jos vyrui nes taip iš tikrųjų ir galėjo būti, bet................. kol "galėjo būti" nepavirs "taip ir buvo", tol nėra jokio pagrindo pasmerkimui. Kitaip visus vyrus galima būtų bausti už išprievartavimą, o visas moteris už prostituciją ir nesvarbu kad šita neteisėta veika nebuvo vykdoma - prielaida tam rastis jau kiekvienas atsinešame nuo gimimo - reprodukcinius organus.
Tai va eilinį kartą temos autorei norisi patarti neužpildyti "baltų dėmių" šioje situacijoje nei savo vaizduotės vaisiais, anei priimti kaip už faktą ir čia būsiančių "scenarijų" kartu su Jūsų palaikymu ir paglostymu. Šiai akimirkai Jūs žinote tik tai kad jie pažįstami (darbo reikalais) ir kad Jūsų vyras leido sau parašyti žodžius (gal jie buvo parašyti remiantis realijomis, o gal tai tik lakios vaizduotė padarinys, ką jis norėtų padaryti, arba kaip jis tai įsivaizduotų), kuriuos turėjo parašyti Jums.
Dabar dėl visų čia jau skambėjusių ir tikriausiai dar skambėsiančių: vyras privalo. Vyras privalo kartu su Jumis dalintis buitiniais rūpesčiais, privalo padėti pasirūpinti kūdikio priežiūra ir vėlesniame amžiuje jo auklėjimu, vyras privalo įnešti deramą finansinį indėlį į šeimos biudžetą, privalo...

na tikriausiai yra dar kažkas ką jis privalo, bet jis neprivalo nieko kas liečia judviejų asmeninius santykius, čia turite stengtis jūs abu. Juk Jūs sugebėjote atkreipti jo dėmesį į save ir jis išsirinko Jus iš milijono galimų variantų. Jūs sugebėjote išlaikyti jo dėmesį sau per visą draugystės periodą iki tiek kad jis pasiryžo santuokai su Jumis. Kas atsitiko, kad (kur priežastys to) nesugebėjote išlaikyti jo dėmesio sau dabar ir ko pasekmes mes čia visi analizuojame.
Va kur kertinis klausymas kuris turi kirbėti Jūsų galvoje.
Nes du žmones kartu laiko ne santuoka ir ne vaikai, ne buitis ir finansai. Du žmones sujungia ir išlaiko šitą sąjungą tik dėmesys vienas kitam. "Dėmesys" į save absorbuoja daug suvokimų. Paminėsiu tik porą: ieškojimas kokie yra partnerio poreikiai ir pagal išgales tų poreikių įgyvendinimas. Jūs kažkur neišsiaiškinote savo vyro poreikio/ų, vyras kažkur neišsiaiškino Jūsų poreikio/ų - taip radosi praraja ir dėmesio atotrūkis, kuris virto Jūsų vyro dėmesiu kitai personai.
Visoms, kurios nesutiks su tokia pozicija, galėčiau pasakyti tik tiek, kad aš turiu kur kas didesnę teisę spjauti tokiam vyrui į snukį, vien todėl, kad aš žinau, kad galima savyje rasti jėgų nebūti neištikimam, kai ateina santykiuose sunkūs periodai, aš tokių radau, bet spjauti kol kas aš negaliu, nes viskas yra pastatyta ant trapios sąvokos: "galbūt buvo taip" GALBŪT BUVO IR KITAIP.