Labukas, mes jau nusigavome į pirmą kelionės tašką, pirmi 1200km įveikti. Dieną važiuoti man visiškai neteko ir buvo neįmanoma. Pirma pusė kelionės buvo kova su furom dalinantis dvi juostas, greitis leistinas 105km/h. Reiškias furos važiuoja tiek, lenvos gerokai greičiau.
Apie 2 ryto mb pasidavė, nebegalėjo, tai sėdau aš, nes ten jau ir juostos trys sekančioje valstijoje. Pirmą pusvalandį pravažiavau normaliai, mb užmigo, viena kita fura pasiveja. Greičio limitas leidžiamas 112 tai reiškias visi viršyja minimum 15. Aš deja išspausti daugiau nei 112 nesugebu, baisu man. Antrą pusvalandį prakovojau su kolona išprotėjusių furų. Ant tiek jaučiau įtampą, kad pečiai nuskaudo, rankos nutirpo. Važiuoju tuo 112, furos lenkia ... Ištvėriau tik valandą ir nusukau į poilsio vietą. Kažkokia nesamonė važiuoti greitkeliais, kurie kerta visą JAV. Dar tais vietiniais greitkeliais palyginus normalu, nes furų nėra, greitis kažkiek mažesnis, o čia ... Ne man, o dar naktį išvis košmaras. Mb užbaigė kelionę, bet visvien numigome tris valandas pakeliui, nes jau kelias stojosi akyse nuo nuovargio. Kaip jis ištveria 14 valandų tokios kovos su debilais kelyje, ir dar tokiu greičiu, aš nesuvokiu. Beje, gale kelionės matėme kelis tuos kamikadzes furistus "aukštyn (.)(.)" grioviuose.
Aišku ta valanda man davė patirties. Dabar vietinis greitkelis atrodo kaip gelyčių laukas
Poryt leisimės į kitą kelią. Ten jau važiuosim dieną. Jei furų nebus, bandysiu vėl prisipaišyti prie vairo.