Sakot lengva į pajūrį? gali būt

žemėlapis tai ką ten jis.. man baisiau kai būna milijonas kelių, ženklų ir reikia pataikyt į teisingą kelią nepataikius atsitrenkt į kitą auto (na kad reikiamu momentu persirikiuot ir pan). Bet kai važiuočiau tai ir nuvažiuočiau. Va šiandien iš šilainių į Marijampolės plentą važiavau tai ten tik spėk sekt rodykles, paskutinėj vos spėjau įvažiuot, gerai, kad apsidairiau, nes būčiau užkišus, bet jau moku dairytis, stabtelėjau ir praleidau.
aš nerodau posūkių atbulom važiuodama ir man keistai atrodo kai kiti rodo, nebent būna, kad parodo aš čia lįsiu, palauk ar pan. tai tada yra tikslas jį rodyt. Nepulkit įrodinėt. Manęs taip nemokino, ket nerašė ir regitroj nereikėjo per egzaminą.
O dėl to malonumo tai aš įsitikinus, kad žmogus pats turi pajausti kada jis nori jau vairuoti. O ne suėjo 18 ir eik mokytis. Mano draugė dar 17 teturėdama jau mokėsi, iš trečio karto su tėvelio pagalba išlaikė egzaminą (mieste kur viską galima mintinai žinot) ir važinėjo su tėvo nupirktu kibiriuku, meiliai vadinom jį karučiu. Prisimenu iš pradžių kai važiuodavau su ja, atrodydavo, kad automobilio greičio niekas nereguliuoja, tik vairą sukioja. Ar posūkis, ar duobė, beveik visada tokiu pat greičiu važiuodavom. Kartą taip bevažiuojant, neišsitilpom gatvėj ir pravažiuodamos pro didelį automobilį (kur iš tikrųjų yra tik viena eismo juosta), panašų į pienovežį, nubraukėm karučio šoną. Jautėm abi, išsigandom kuo baisiausiai (net nežinojau kokio čia nusikalstamumo įvykis

), taip, kad net galvos nepasukom į nei vieną šoną, greit susitarėm, kad nieko mes nejautėm ir toliau sau ramiai važiuojam. Aišku važiavom neramiai. Išlipusios pamatėm, kad šonas įlenktas. Draugė niekam nesakė, nei tėvui, nei vaikinui, nes gi kokia vairuotoja ją palaikys. Aišku tėvas pats pamatė, o draugė tik padarė didelias akis. Pavažinėjo kelis metus, pardavė karutį, išsikraustė į Vilnių ir dabar net nebando sėsti į vyro automobilį. Visada randa priežasčių, kaip denaxa kažkada sakė dukra randa - tai batai ne tie, tai ne ta nuotaika...
Kai ji pradėjo važinėt, man net nebuvo minties apie vairavimą, o dbr man nėra minčių apie nevairavimą. Pradėjau mokytis kai man buvo... 25-26. Taip, kad viskam savas laikas, deja, dažnai mus valdo visuomenės normos, bet geriau gyvenkime su savo mintimis ir norais.