Nerimas, įtampa, baimės

As nieko negeriu, bandau su psichologes pagalba ir su kognityvine elgesio terapija tvarkytis pati.... taip, lexotanilio visada turiu rankinuke, bet ji tik nesiojuosi ir paskutine 0,5 tableteles geriaus sausio pradzioje....daugiau - NE
Mano problema nerimas ir agarofobija.
Kol kas mokytis ir susitvarkyti sekasi neblogai
Buna situaciju kai rezultatas , buna ir prasciau, bet nebebuna 100 panikos

visai be vaistu man turbut jau neiseis, nes daug metu jau geriu ir bijau priepuoliu ir sirdis labai greitai perdirgsta

Laba diena, mergytes Pas mane yra mirties baime. Ji mane uzklumpa bet kada nei is sio nei is to, pvz. einant gatve. Net sustoju, uzplusta karscio banga, "nudegina" krutine ausis kakla skruostus. Tokia nezinomybes, tustumos juodumos baime, nemoku raiskiai isireiksti Negaliu klausytis kaip kiti kalba ta tema, kas zuvo, mire, dvasiu tema, net ziuret laidu ar skaityti straipsniu, sirdis pradeda kalatotis, atrodo kad sugeriu tas nelaimes. kaip kempine. Prisiskaicius apie saviytaiga, kad zmogus gali isiteigti kokia liga, man darosi baisu isvis mastyti, nes blogos mintys savaime, netiketai ir neprasytos lenda galvon. Pastoviai baiminuosi del artimuju, nes su tokmis mintimis seka ir baisus vaizdiniai, bijau net rasyti kokie, nes as pastoviai bandau juos nugramzdint gilyn, kad bent laikinai pamirsciau. Po kiekvieno pamastymo nusispjaunu tris kartus ir "stuksenu medi" mintyse , kitaip negaliu nusiraminti. Esu uzsiminusi artimiesiems apie savo fobijas, bet is ju reakcijos supratau,kad jiems nei silta nei salta, greiciausiai galvoja, kad esu pervargus ir pan. Nesuprantu kada dazniausiai tai pasireiskia ar nuo menulio fazes ar nuo ko. Mano vaistas- sugalvoti kazko grazaus, kazkokia svajone , ir ilgai apie tai galvoti, kol aprimstu. Viso to pasekme - baisus sapnai. Nenoriu eiti pas jokius gydytojus, bijau bet kam tai pasakyti kad nepalaikytu Kartais isgeriu valerijono, bijau vaistu,kad netapciau priklausoma. Nusipirkau zoleliu Maria Treben, darysiu uzpila. Mano artimam zmogui padejo nuo igimtos depresijos Gal kazkuriai panasiai buna kaip man? Sakykite kaip bandte iveikti tokias baimes? Nes as suprantu kad tai nera normal, juk kiti zmones tai gyvena be baimiu, laimingi

Labas visoms Prieš kokius šešis metus buvau nuolatinė baimių skyrelio lankytoja. Tada pirmą kartą pradėjau patirti panikos atakas ir nerimo sutrikimą visu gražumu. Paskui pasigydžiau antidepresantais ir viskas aprimo. Štai po 6 metų aš ir vėl čia. Galvoju dabar, ar įmanoma visiškai nuo to išsigyditi? Tiesa, prie nerimo man prisidėjo dar vienas su juo susijęs dalykas - obsesinis kompulsinis sutrikimas, prieš pusmetį. Viskas prasidėjo nuo to, kad susapnavau sapną, kuriame smaugiu savo vaikiną Atsikėlus nieko neatsiminiau, bet vakare begulint lovoj su mylymuoju ir bežiūrint filmą kaip iš giedro dangaus išlindo tas sapnas ir prasidėjo mano baimės, kad tapsiu nevaldoma, pati savęs nekontroliuosiu ir tada nužudysiu savo mylimus žmones ir taip sugadinsiu sau gyvenimą prarasdama viską, ką turiu brangiausio. Sekė kelios savaitės derealizacijos, kai viskas aplinkui atrodo kaip netikra ir nuolatinė klausimų palyda: ar aš geras žmogus, kodėl susapnavau tokį sapną, ar aš tikrai galėčiau taip pasielgti kaip tame sapne, gal aš šizofrenikė ar sergu kita psichine liga ir t.t. Ėmiau bijoti dar ir peilių, norėdavosi juos paslėpti, nebegalėjau nieko gaminti iš mėsos, faršo jau seniai nėra mūsų racione, nes man tai baisu, negaliu jo net liesti, o nuo kotletukų suvimdo Ėmiau google tiesiog rašyti sakinius kaip jaučiuosi, norėdama įsitikinti kad man metas į psichuškę. Suradau tai, kas man tiko vienas prie vieno - obsesinis kompulsinis sutrikimas, kuris irgi prie nerimo priskiriamas (mano jis yra, kaip angliškai rašo pure O, harm OCD). Radau labai daug info anglų kalba ir nusiraminau, tik nusiraminus visos minėtosios mintys dingo. Paskui po kelių mėnesių buvo streso daug, tai vėl OKS išlindo, bet labai greitai baigėsi tik nurimus stresui. Na o dabar prieš kelias savaites skaičiau BBC news darbe ir buvo vienas straipsnis apie tai, kaip nėščia motina nusižudė pati ir nužudė savo tris vaikučius, dargi prisidėjo Bostono naujienos ir netyčia užmačiau foto labai baisių, man vėl baimės pilnos kelnės. Su sužadėtiniu po pusmečio norim pradėti vaikutį, dar prieš tris savaites aš taip aktyviai viskuo domėjausi, svajojau kaip bandysim pastoti ir gal kitais metais jau būsim tėveliais. Dabar VISKAS, aš paniškai bijau pogimdyvinės psichozės, kurios metu moteris po gimdymo visiškai nuprotėja ir gali nusižudyti pati bei nužudyti kūdikį. Nebenoriu vaiko, nes paniškai bijau, kad man taip bus, skaitau visus susijusius atvejus internete ir kaip to išvengti, vaikštau paskendusi savo mintyse filosofinėse ir retoriniuose klausimuose.
Nebegaliu daugiau, bandau ieškotis psichologo, bet pati gyvenu užsienyje, o noriu lietuvio, nes vis tiek geriau savo mintis išreikšti gimta kalba. Bandau ieškoti, kas konsultuoja skype. Taip pat užsirašiau pas GP, prašysiu kad siųstų pas psichiatrą ir išrašytų kažkokių vaistų. Kaip jums atrodo, ar aš tikrai sergu kokia šizofrenija ar man tik baimės čia? Beje, vakar darbe užėjo panikos priepuolis, akis aptraukė migla ir vos nuenualpau...Dar kaip tik kankino skrandžio skausmai, kurių jokie vaistai nenugali, tiesiog pavalgau ir nuo bet kokio maisto akmuo stovi atrodo, taip pat kenčiu nuo širdies permušimų. Daug prirašiau, bet palengvėjo...

Aš irgi turiu panašių baimių, savo tekstuką jau gana ilgą parašiau, tai į jį gal nepildysiu, o čia pasisakysiu, kad mano dabartinis priepuolis pamažu prasidėjo nuo baimės mirti (galvodavau vis, kad jau 24 metai, va pasensiu tuoj ir mirsiu, o mano tėvam net 47 jau bus tai jie iš viso greit mirs, o močiutėm po kelis metelius gal beliko). Tada sekė širdies permušimai, skrandžio skausmai ir galiausiai straipsnis apie motiną žudikę - savižudę bei Bostonas. Tiek man užteko, kad oficialiai nuprotėčiau
Tau padidintas nerimas garantuotai. Kreipkis į specialistus, žolelės čia nieko nepadės, pati valerijonus valgau jau antra savaitė ir efekto nulis. Man padėjo TIK antidepresantai, kurių, deja, į užsienį neatsigabenau, nes kai pirkau, pamiršau vaistininkės paprašyt, kad receptą paliktų dėl skraidinimo lėktuvu. Ir dar, girdėjau, kad nuo nerimo padeda kognityvinė elgesio terapija. Šeima manęs, beje, irgi nesupranta šiuo klausimu. Mama ir močiutė turėjo šį sutrikimą, gydėsi irgi, bet kažkaip kai pasakau, kad man irgi tas pats, tai sako pailsėk, paklausyk muzikos, išgerk žolyčių ir praeis. Gal nenori savo skausmingų gyvenimo etapų prisimint, nežinau. Žodžiu, padėti galime tik pačios sau.

Sveiki,

Aš depresija susirgau pries koki menesi. Galbut ir anksciau man pasireiksdavo visokios keistos nuotaikos, suletejes mastymas ar nenoras bendrauti, tačiau visa tai budavo laikina (daugiausiai dvi dienas). O dazniausiai tai pasireiksdavo kaip PMS, todel nekreipdavau demesio, nes ir diskomforto kazkokio labai nebuvo.

O dabar prasidejo visai kas kita: motyvacijos nera niekam, prasmes gyvenime atrodo visai nebera, noru, hobiu irgi nebeturiu, nieko daryt nenoriu ir negaliu, nes negaliu normaliai susikaupt ir mastyt. Gaila artimuju, nes atrodo, kad jiems esu nasta. Ypac gaila suzadetinio, kuris myli mane, kartais stengiasi pralinksminti, bet zinau, kad taip greitai pralinksmet neiseis. javascript:emoticon(':oh') Aisku, stengiuosi jam nesiguosti per daug ir nesiskusti kaip šudinai jauciuos, nes nenoriu atsibost su tokia savo busena. Be to, si rugpjuti musu vestuves, reikia joms ruostis, viska planuoti, o man noru nera jokiu, kurybiniu ideju irgi jokiu. Net nebezinau kaip isgyvensiu iki tu vestuviu.

Po mazdaug savaites blogo jautimosi pradejau rupintis ir galvot kas man darosi ir kaip visa tai spresti. Kol kas nei tevams, nei suzadetiniui nieko nesakiau, nebent tai, kad siaip liudna ar bloga nuotaika. Bet po kokiu dvieju savaiciu pasakiau tevams, kad manau, man depresija (kaip tik tuo metu ir mano tetis gere antidepresantus). Zodziu, pradejau imtis veiksmu: nuejau pas psichiatre, padare man testa psichologini, nustate vidutini depresijos lygi. Buvau ir pas psichologe nuejus viena karta, kol kas poveikio, tai aisku nepajauciau.

Siandien vel buvau pas psichiatre ir israse man Cipralex. Bijojau is karto pirkti tuos AD del salutiniu poveikiu, darbingumo nukritimo ar dar ko, nu bet nusipirkau ir nuo rytojaus pradesiu gerti.

Gal kas vartojat Cipralex? Kokia jums buvo pradzia su siuo vaistu? Ar pasireiske salutiniai poveikiai? Ir po kiek laiko mazdaug pajautet pagerejima?

Ir siaip, kaip jus kovojat su depresija?

Aš irgi jau buvau pas gydytoją ir išrašė AD (Sertraline) bei raminančių, lankausi pas psichologę, ieškosim mano dvasinio konflikto, gydysim obsesinį kompulsinį sutrikimą, kuris pasireiškia visu pluoštu savo rūšių.
Dėl cipralex tai internete bandykite pasiskaityti. Manau daugelį žmonių vaistai veikia skirtingai, aš apie sertraline, kurį neseniai pradėjau, kiek skaičiau tai vieniem labai bloga, kitiem gerai. Man su juo viskas gerai.

O ar nesi susidurus su tokia problema, kad nezinotum ar pasakyti apie savo liga ir vartojamus AD ar nereiketu sakyti?

As savo suzadetiniui vis pasakau, kad jauciuos keistai, nera apetito ar pan., bet viso to nesureiksminu ir jis per daug i tai nesigilina. Apie AD vartojima irgi dar nieko nesakiau ir nezinau kaip sureaguos ir kokia forma apie tai pasakyti, jeigu is vis reiketu sakyti.

Mes kartu gyvenam, tai kaip aš nuslėpsiu, kad vartoju AD Nematau tikslo slėpti NIEKO, juk tai tavo žmogus, kuris turi suprasti. Manasis mane supranta ir net davė pavyzdžių iš savo gyvenimo kai jis irgi ką keisto pagalvojo ir pan. Tiesa, antidepresantų jau nevartoju, nusprendėme su gydytoja, kad mano liga net ne liga čia, o tik sutrikimas nerimo tai kam chemija terštis organizmą. Keistosios mintys jau praėjo man ir viskas ok, laaabai padeda psichologė, nes nuo vaistų blogai jaučiausi. Turiu tik raminamųjų ir jei prireiks kada, galėsiu išgerti

Pastaruoju metu ,vyras darbe labai stresuoja .Darbdaviai tiesiogine to žodžio prasme jį ėda .
Pradėjo dažnai viduriuot . šiaip su organizmu jam gerai ,ryte kartais jaučia ,važiuojant į darbą pradeda sukt vidurius ,nors valgom visi tą patį .Gal vaistinėj ką patartų ,o šiaip nuo nervų ,ar stresinių kokių tablečių gert ,ga kas esat su tuo susidūrę ?

Akivaizdu, kad artejant link darbo, pagrindinio tikslo, ir pradeda kilti nerimas. Kai viskas susitvarkys darbe, susitvarkys ir vyro sveikata. Kiekvienas y stresa reaguojam vis kitaip.
Siulau pabandyti Relaxor forte
Man jie padeda gerai, nuima iskart visa nerima, brangoki bet parduoda ir po lapeli. Sekmes

abu trokštame ,kad darbą kitą susirastų bet kol kas ,paieškos bevaisės ačiū ,mėginsim