QUOTE(xxkamane @ 2012 07 18, 08:17)
Va va kazkodel tie vyrzmogiai kai susiranda meiluze neprisitato iskar 'as vedes, skirtis nezadu, siaip ieskau gero laiko praleidimo", o kai meiluze suzino, tuomet dar bando trinti tarka, kad skyriasi, nieko bendro, ji kita turi, mes tik formaliai kartu bla bla bla...
tai vat, as skaitau kad dazniausiai, pabreziu DAZNIAUSIAI, kalti vyrai pradedantys ieskoti levaku, o
veliau, jei meiluze suzino, kad vedes ir nieko nedaro, jai taip gera, apie abieju morale vertetu simastyti.
O jei ji sužino tada, kai jau yra juodai įsimylėjusi? Argi lengva valdyti šviežius jausmus, ypač kai ir vyriškio girdi tai, ką labiausiai nori girdėti - kad yra mylima, kad su žmona skiriamasi ir t.t. ir panašiai.
QUOTE(virga @ 2012 07 18, 09:40)
Ir, dar populiarus sitas: <Mes nemiegam vienoj lovoj>, net jei daugiau lovu kambary nera.

Tokie vargsai, pas nemylima, nekenciama zmona miega ant grindu kaip kalejime. Ne, atsiprasau, kalejime lovos yra. Vienu zodziu tikslas pateisina priemones. Ir pasiekia ta tiksla su naiviom ir patikliom moterim. Va, todel as nesmerkiu meiluziu. Man paprasciausiai ju gaila.
Naivios moterys nemokancios ir negalincios uz save pastoveti. Kad, kazkokstai diedas, nulipes nuo savo moters prikabina makaronu ir jos tiki tuo. Ir dar laukia, kai kurios ir desimt metu, kol jis issiskirs su zmona ir jie laimingai gyvens.
Lygiai tokios pačios naivios, kaip ir žmonos, tikinčios eiliniu vyro pažadu daugiau po svetimas lovas nelakstyti. Naivios, bet ir kaltinti jų negali. Jos tiki tuo, kuo nori tikėti.
Zinot, man atrodo jei Tereza pagrobtu koks eskobaras ir paskambintu, jam butu nurodyta paciam gelbetis is situacijos.