
Pirmadienis, birželio 25-osios rytas. Oficiali termino pabaiga(pagal ginekologę birželio 22-25d). Išleidžiu vyrą į darbą, mat baigėsi jo atostogos,per kurias buvom suplanavę susilaukti mažylio. Gerai išsimiegu ir per pietus žygiuoju pas ginekologę siuntimo į ligoninę. Gavus siuntimą dar prasinešu per mėsos parduotuves ir užsiperku mėsos visai savaitei,nes abu su vyru esam praradę viltį greitu metu gimdyti.
~15val. Prasideda sąrėmiai. Nurašau juos paruošiamiesiems,nes skausmas juokingas. Tačiau reguliarumas iškart kas +/- 6minutes.
~16val. Skausmas dar nedidelis,bet dėl dažnų sąrėmių užklausiu draugės- ar intervalai turi būti vienodi. Sako taip-lauk,kai reikės važiuoti-tikrai suprasi.
Skambina vyras,jam dar neprasitariu nė žodžiu apie sąrėmius,nes visdar galvoju jog čia netikras aliarmas

~17val.Skambinu vyrui ir sakau,jog būtų gerai kad paskubėtų namučio,nes truputį skauda,o sąrėmiai kas 3-6minutes. Prižada kad stengsis greičiau grįžti(maždaug valanda kelio per kamščius). Laukiu...
~18:30val.Burbuliukų žaisti nebesinori ir forume plepėti taip pat


Sąrėmiai visdar panašiais intervalais 2-5min.,bet nereguliarūs. Laukiu kol skaudės taip baisiai,kad norėsiu važiuoti...
19:30val. Sąrėmiai dažni,kas 2-4min. Skauda baisokai, bandom pavalgyti(prisiminiau per Nuko paskaitėles gautą patarimą-pavalgyti,nes neaišku kiek užtruksim gimdykloje). Nelabai valgosi... Visdar laukiu to siaubingai žiauraus skausmo,kad suprasti jog JAU.
20val ir kažkiek minučių(jau į laikrodį nebežiūrėjau

Bet po kelių akimirkų iš skausmo apsižliumbiu balsu ir nusprendžiam lėkti(argumentuoju,kad reikia spėti būtinai gauti epidūrą). Vyras baigia sukrauti kelis daiktus(visa laimė turėjau sudarius sąrašą) ir išvažiuojam.
Kelyje vis drausminu vyrą,kad neskubėtų ir važiuotų saugiai, nes matau kaip nervuojasi ir blaškosi kažką rėkdamas

20val 50min Sustojam prie priimamajo. Iš mašinos lipti nesinori-tik atsistojus užeina skausmingi sąrėmiai.
Susikaupiu,išlipus ir atsirėmus į kapotą išsisąrėmiauju ir keliaujam vidun.
Priimamasis: Pamatę mano veidą priėma labai greitai

21val. Prijungta prie toniukų ar sąrėmių aparato raitausi ir vaitoju. Klausia kelintas gimdymas-sakau pirmas.Klausia ar vandenys nubėgo-sakau ne. Pažiūri į tą aparatą ir abejingai sako-ko čia rėki-negi taip skauda?

(nors tada aš dar nerėkiau). Liepiu kviesti vyrą, o ji sako kad spės dar tas vyras prisibūti gimdykloje.
Liepia lipti ant kėdės ir po patikros staigiai prasideda veiksmas. Girdžiu kad atsidarymas 10cm, nubėga vandenys(žali), atsiranda vyras,liepia persirenginėti ir bėgte į gimdyklą.
Pasikabinus vyrui ant kaklo aimanuoju kad daugiau nebegaliu ir reikalauju epidūro(smegenys tuo metu jau nebeveikė). Priiminėjanti moteriškė pasijuokia-kur aš ankščiau buvau,jau seniai per vėlu.
Gimdykla: Viskas vyksta žaibiškai greitai. Užsikabaroju ant stalo,prie kojų atsiranda gydytoja ir iškart gaunu palaiminimą stumti kai norėsiu. Iškart ir užsimanau

Pirmas sąrėmis-nieko gero.Gydytojos nurodymų beveik negirdžiu,klausau ką liepia daryti vyras


21val.36min gimsta mūsų pūstažandis stebuklas. Tėtis kerpa virkštelę(poto perbalęs iš ten pabėga

Garsiai apsiverkiu ir sveikinu vyrą tapus tėčiu. Vyras ašarotom akim bučiuoja mane,glosto galvą ir sako: mamukas


Pasveria ir pamatuoja mažylį- 3840gramų ir 55cm,pagal apgar 9/10.
Kaip gimdžiau placentą ir mane pusvalandį lopė-beveik nejaučiau. Tuomet jau buvo dzin,jaučiausi kaip kosmose.
Taip per 36minutes (gimdykloje užtrukau 22min) į pasaulį pasibeldė mūsų didžiausias džiaugmas-sūnelis Adrijus. Tik gimus vaikui supranti koks esi laimingas,o į širdį ateina pilnatvės ir harmonijos jausmas




