O as tai taip galiu pasakyti - kai myli, principu nebuna. Pastaroji mano draugyste pamazu tapo lygiai tokia, kokia aprase temos autore. Pusmeti tempiau, kol tai pradejo kartotis kas trecia diena. Tai viena diena, kai draugas pasiule susirinkti daiktus, taip ir padariau. Nesigailiu

Zinoma, jei jusiskis leptelejes veliau sugeba atsiprasyti, gal ir nera protingiausia ideja spirti pro duris. Taciau mano atveju jis nesijausdavo nei kiek kaltas pasiules man eiti sikti, pasiules susirinkti daiktus, ar aiskindamas man kad jis neturi nei laiko nei nuotaikos, nes yra pavarges. Visad.
O stai dabar jau gyvenu su suzadetiniu metus, ir nei karto nebuvo tu 'principiniu' pykciu. Ir nekilo nei noro nei minties. Manau, jei kabinejamasi prie smulkmenu,vadinas ir kazkas daugiau yra negerai.