QUOTE(*Mirabella* @ 2012 07 15, 15:51)
Prisipazinsiu net neskaiciu tu straipsniu ir neskaitysiu, nes:
Stebuklai vyksta kiekviena karta kai:
matau savo teva palinkusi prie linoleumo su cm matuokliu ir ji mintyse laiminu (o tas linoleumas toks papelijusio medzio spalvos, klausiu ar tau patiko toks, sako ne, leidau mamai rinktis ka ji norejo....)
kaskart kai gimsta kudikis
kaskart kai kasnos isimyli
kaskart kai zmogus verkia is laimes
kaskart kai isdygsta pirmoji zole
kaskart kai atrodo viskas sumauta ir atsitinka kazkas gera
kai atsiranda zmogus tarsi is niekur ir pasako tau butent tai, kas sustabdo tavo sirdies kraujavima
kai susitaikai su zmogumi, kuriam atrode nebeatleisi
kai turi vilties, net tada kai atrodo nera sansu reikalams pakrypti i gera
kai poruojasi drugiai
kai ezere pliauksi zuvys
kai maudaisi ir krystauji, pamirses viska viska pasaulyje
kai baigi skaityti knyga ir po to apsiverki
kai matai vienus zmones, padedancius kitiems,
kai brengi tviskanciu sniegu
kai kepiniesi sauleje iki begalybes, nors zinai, kad vakare inksi kaip sunytis
ir tukstanciais kitu atveju....
man visa tai primena mielus stebuklus, visais tai momentais as suvokiu nesanti vienisas zmogus, atsirades atsitiktinumo deka ir suvokiu, kad viskas viskas prasminga...
Labai gražu tai, ką jūs parašėte, tačiau kodėl žiūrite taip naiviai. Viskas, kas teikia mums geras emocijas atrodo kaip stebuklas, bet tai yra paaiškinama vėl gi tuo pačiu mokslu. Nesakau, kad nuvertinu, tačiau kalbu apie sudėtingus reiškinius, kurie gąsdina, glumina, o mokslininkai ir tai jau sukiša į mokslinius rėmus. Aišku, jie nekalti, kad stebuklai pavaldūs jų aiškinimui, man tik skaudi tokia realybė, kuri, kaip jau minėjau atrodo visiškai atsitiktina. Jeigu tai, ką mes laikome stebuklais priklauso tik nuo mūsų, tai labai jau neįdomu gyventi. Aš nenusimetu atsakomybės už gražų, nuostabų, stebuklingą gyvenimą, tikiu, kad puikiai suorganizuotas mylimojo gimtadienis iš mano pusės, jam gali atrodyti kaip stebuklas, tačiau kur tie reiškiniai, kurie liudytų likimą, dvasią, paslaptingą energiją, tą tvirtą sielos, amžinybės, amžinojo tobulėjimo pagrindą? Nes jeigu gyvenam šiaip sau, tai nėra motyvacijos netgi laikytis tų 10 įsakymų. Man priimtina tiek reinkarnacija, tiek krikščionybės aspektai, nes jie suteikia motyvaciją tobulėti, kažko siekti, ne tik moraliniu aspektu.
Žinau, kad makalošę parašiau, bet gal kažką suprasite.
Papildyta:
QUOTE(Raudona Saule @ 2012 07 15, 16:47)
na o jei tai issigalvojimas? galima pasistengti issigalvoti kuo saunesniu dalyku tada.
nepamirskite, kad materija yra energija ir kazkur buvo pirmas impulsas. as tik UZ, kad mokslas pagaliau surastu ne tik, kad zeme apvali.
Aš irgi už tai. Sunku apibrėžti, bet džiaugčiausi, jeigu mokslininkai įrodytų sielą ir pnš. Skamba baisiai paradoksaliai, tačiau... Kartais pamąstau, kad man stebuklas yra matematika, fizika, genų inžinerija...