Kažkaip nesusigribau ieškot tokios temos
Bet pamąsčius apie bendraminčius iškart pagalvojau, kad turėtų būti 
Mūsų sūneliui pernai nustatė BA, bet vaizdas toks, kad kaip ir čia kažkur skaičiau atmetimo būdu, kad niekas nepasitvirtino. Diagnoze netikiu arba nesusigyvenu. Pernai metai, šįmet atrodo buvo baisūs, bet kai gyveni tą dieną apie tai negalvoji, kad sunku, tiesiog gyveni.
Viskas prasidėjo pernai, rudenį. Dukra į darželį sūnui tada buvo apie 1 m. Tai kas mėnesi kaip taisyklė gulėjom ligoninėj. Šventės ligoninėj. Po naujųjų prirašė mums BA, bet ir pulmonologės išsireiškimas buvo , kad gautumėt kompensuojamus vaistus ir "dūdą". Kas mėnesį pas pulmonolę rodėmus, purškėmės F ir gėrėm M, paūmėjus V. Bet ir su vaistas susirgdavom. Nuo kokio balandžio jau gyvenom be vaistų, vis pati juos mažindavau, kol nuėmiau. Šįmet susirgom kaip aš sakau savo specifine liga lapkričio pirmai. Šiandien jau sergam antrą sykį
viskas lengviau tiek , kad esam metukais vyresni.Pernai darytas kraujo tyrimas, turbūt ir bus tas IgE, nieko neparodė, vieni gyd net įtarė tuberkulioze kuom mus buvo labai išgąsdinę kol ją atmetė. Buvom pas alergologę, veidukai po intensyvaus kosulio "užsidega" raudonai, o pot o pasidaro kaip švitrinis popierius.
Kaip prasideda mūsų liga: Pernai nesimatydavo slogos, kaip aš vadindavau būdavo vidinė ir tada kosulys, sausas, dažniausiai naktį, priepoliai kosulio trunkantys iki valandos, ko pasekoj vaikas apsivemia ir taip į naktį kokis tris kart. Tada viena diena ištysinio sauso kosulio, rodydavomės ištysai gyd, ko pasekoj paguldydavo į ligoninę, nes jau budavo sunkus alsavimas, apsunkėjęs kvėpavimas, arba kitais atvejais ir tempa pakildavo, bet plaučių uždegimo neturėjom. Ką suvalgydavo per kosulius viską išvemdavo, gyvas buvo mano MP.
Šįmet, iki lapkričio atsilaikėm sirupais, inhaliacijom, turėjom vieną laringito priepolį( rugsėjo pab.). Lapkričio pradžiai susirgo jau savo specifine liga, sausas, ištisinis kosulys laikės apie pusantros paros, vaikas gyvybingas, po to kosulys palengvėja ir pradeda šlapėti. Šiandien vėl pradėjom sirgti. Sukosėjo ir man sukėlė įtarimą ar ne pradžia ket vakare, penktad dar išėjo į darželę, vaakr kosinėjo, niekaip neina sustabdyt jo tokių pakosinėjimų, o va šiandien pietų meigo metu jau pažadino kosulys su kuriuo vaikšto iki šiol. Visiškai neperdedu, bet jis tiesiog ištisinis. Ir šįmet jau turim begančią nosį.
Galva verda nuo minčių ką daryt, kur kreiptis, kokių sprendimų reikia.
*Grįžt pas pulmunologę, bet ja nepasitikiu 100 proc. Iš to kiek mačiau gyd ir kiek girdėjau visokių variacijų apie jo ligas ir aiškinimų, neradau nė vieno gyd, kurio kalbos mane būtų įtikinusios, ir nekėlusios abejonės, sudėliojusios taškus ant i.
*Kreiptis į kitą pulmunologę, irgi atrodo, beprasmiška, vaistai ilgalaikiai ir tie patys,o plius gyd nežinos istorijos.
*Ka manot apie homeopatus? viena mano kolegė išgirdus mano vaiko ligos istorija, kategoriškai rekomenduoja kreiptis pas viena homeopatę, kuri jos vaikui sergančiam dermatitu, ir kurio rankos buvo žaizdotos jas išgydė. Tad ir mąstau ar verta pasiduoti kaip ir avantiūrai(vėl nelabai tikiu) ir gal gaišti laiką tokiam gydymui.
* Natūrali medicina, tai vilčių visai neteikia.
