Knygų skaitytojų klubas, 82 tema

Sveikos Parsiradau
Birželio pabaigoje kelias dienas buvome į Vengriją su šeima išlėkę, o po to va jau dvi savaites iš darbo neišeinu

Giluže, o tu pabaigei Cronin "Perėją"? Nes aš joje dabar įstrigau. Nešiotis į darbą sunku, todėl pakeliui į darbą skaitau Frajų iš skaityklės, o namuose, kai minutėlė atlieka, graužiu "Perėją". Įpusėjau, bet vis dar nežinau, ar ji man patinka.

Man ji žiauriai patiko.

O kada rašiau atsiliepimą apie knygas net neatmenu. Bet kad ir rašyti nelabai yra ką.
Suskaičiau Emilie Richards "Šenandoa slėnio" dvi dalis: "Begalinė grandinė" ir "Meilės mazgas". Lengvi, bet įdomūs ir įtraukiantys romanai.
Dar po knygą iš savo pradėtų serijų: Sukės, Nakties namų, Nemirtingojo Flamelio, Tunelių, Nakties pasaulio perskaičiau. Tess Gerritsen "Relikviją" ir "Gravitaciją" su malonumu prarijau, ech, gerai moteriškė rašo Grange "Gandrų skrydį" - nei su "Miserere", nei su "Limbų priesaika" nėra ko lyginti, silpnoka. Skiriuko tetralogiją "Žuga" pabaigiau Iš naujesnių perskaičiau John Hart "Paskutinis vaikas" - mėgstančioms detektyvus galiu pasakyti, kad mistinio dvynių ryšio, reklamuojamo ant viršelio, nereikia išsigąsti. Mistikos toje knygoje tikrai yra minimaliai, užtat paslapčių, sunkaus, žiauraus gyvenimo ir įtraukiančio pasakojimo daug. Rekomenduoju. Įtaigi knyga. Gyvenimiška.
Šiek tiek kitokia, bet taip pat įdomi Lisa Gardner "Myliu dar labiau" - tokia trilerinė knyga, su daugybe netikėtų siužeto vingių, su gaudymais, bėgimais ir sunkiai atspėjama pabaiga, na, bent jau aš pabaigos neatspėjau, gal todėl, kad buvau labai įsitraukusi į mylinčios mamos ir superpolicininkės Tesos Leoni nuotykius. Įdomu buvo Va, lyg ir viską papasakojau. Aišku, į atsiliepimą čiau mažai panašu , bet na, ką parašyti apie 8 ir 9 Sukės Stekhaus knygas. Jos buvo nuostabios ir noriu dar dar ir dar Tą patį galiu pasakyti ir apie kitas savo serialines knygas. O tokių serialinių knygų šiuo laikotarpiu mano gyvenime nemažai.
Na, dabar kaip minėjau, įklimpau į Justin Cronin "Perėją". Einu skaityti

Perskaičiau "Perėją". Labai patiko, su nekantrumu laukiu kitų dalių.
Tarpe terp Uliso pradėjau A. Marininos "Žvilgsnis iš amžinybės", 1 knygą. Šiandien perskaičiau 2 knygą, "Kelias". Ir griebiu 3, "Pragaras". Mėgstu Marininą. O šita knyga mane tiesiog teigiamai veikia - taip įsijautus barščius viriau, su tokia meile, kaip niekad. Šiandien vėl, beskaitant tokia meilė buvo sukilus namų tvarkymui, jog visa laimė, kad ne namie skaičiau. Kai perskaitysiu 3, turbūt pasidarysiu tikra namų šeimininkė. O gal ir išvengsiu to, nes skaitysiu ne namie.

Oi, visai nuo gyvenimo atsilikau, net neužmačiau, kad nauja Marinina yra. Ir aš nooooooriu Ir skaityti, ir su meile barščius virti, ir net tikra namų šeimininke pasidaryti

"Brandos amžius" mane įstūmė į tokius neskaitadienius Kaip per atostogas balandžio mėn. pradėjau, taip ir nepabaigiau Rodos normali knyga, nebloga, nepasakyčiau, kad žiauriai nuobodi (esu įveikusi ir mano požiūriu, nykesnes, prastesnes), bet totaliai strigau su ja...atsipeikėjau tik birželio mėn., kad beveik nieko neskaitau...skirtuką knygon įbrukau ir palikau "geresniem laikam"

Ateinu su atsiliepimais apie kitas knygas, kurias pavyko perskaityt greit ir be kančių

R. Gary "Moters šviesa" - džiaugiuosi, kad buvau įrašiusi į "metų iššūkio" kategoriją Jei būčiau žinojusi, kad taip patiks, tai būčiau tiek nelaikiusi lentynoje. Knygos pradžia tikrai atrodė nuobodoka, banali, bet kuo toliau, įsiskaitant - tuo labiau pradėjo patikti. NPats knygos siužetas - nėra kažkuo labai ypatingas, bet autorius įdėjo nemažai sarkazmo į šitą kūrinį ir tai man "buvo laiku bei prie širdies". Žiauriai įstrigo trumputis epizodas apie amerikiečių astronautus ir kinus ( išsirašiau net į savo sąsiuvinį) ir apie tai, kaip 'aklai' renkiesi porą, ar kaip pasiryžti gyventi nepaisant šeimyninių problemų...
R.Gary žodžiai apie psichologiją tiesiog sužaidė mano atmintyje su H.Hesse fraze:
"Psichologija turtinga įvairių galimybių. Kombinacijų skaičius neišsemiamas. Be to, leista sukčiauti. Leista pridurti, atimti ir pakeisti dalis. Visi kirčiai priimtini ir visada žaidžiama prieš save patį. Juk dalių yra begalybė ir kombinacijų begalybė, o karalienė tik viena - kaltės jausmas. Tačiau be psichologijos mes būtume gyvuliai." (R.Gary) ir "Be gyvulio mumyse mes esame tik kastruoti angelai" (H.Hesse)..skirtingas kontekstas, kita mintis, bet stipri asociacija

V.Jasukaitytė "Stebuklinga patvorių žolė"...iš pradžių ši knyga pasirodė kupina mistikos, paslėptų minčių..alegorijos..metaforos..ar nei viena, nei kita. Skaitant vis labiau įtraukė ir radosi žodžių, kurie užgavo sielos stygas. Norėjosi perskaityti ne po vienąkart, pagalvojant, ir vis sugrįžtant atgal. Daug taiklių minčių apie žmonių tarpasmeninius santykius, daug gyvenimiškos tiesos..

Anne B. Ragde "Berlyno tuopos" - gyvenimiška istorija, tačiau iškart prisipažinsiu - šios knygos iki galo nesupratau . Visiškai nesupratau pabaigos Būtų įdomu pasikalbėti su kitom skaičiusiom, nes labai norėtųsi, kad kas nors paaiškintų kaip suprato pabaigą...rodos juodu ant balto buvo parašyta, bet tiek susipainiojau šiame kūrinyje, kad pabaigą supratau tik tą, kuri buvo išdėstyta faktais...visgi giminystės painiava mane įveikė Iš atsiliepimų internete supratau, kad tai pirma trilogijos knyga..tikrai skaitysiu ir kitas, gal dar daugiau paaiškės, o gal galutinai supainios Vengta 'populistiškumo' (išskyrus, kaip man atrodo, homoseksualumo temą), tiesmuka (kartais grubiai, bet suprantamai)..nesigailiu skaičiusi. Bet kol nesupratau, tol negaliu pasakyti patiko

E. Ališanka "Gatvė tarp dviejų bažnyčių": ši knyga sugrąžino mane prie paprastumo..viena iš tų malonių, eseistikos žanro, knygų. Paprastai skaitoma, aiškiai suprantama, kažkiek artima ir žinoma "iš praeities". Ir skaitant jaučiausi taip, lyg su manimi draugiškai kalbėtųsi - apie tai, kaip gyvenome Pirmoji šio autoriaus skaityta knyga ir progai pasitaikius dar ką nors šio autoriaus tikrai paskaitinėsiu

V.Ažušilis "Sėjos metas" (1 knyga iš ciklo "Šeši pavasariai). Man labai patiko. Šiuo metu man matyt norisi aiškiai suprantamų, paprastų ir gyvenimiškų knygų..o ši knyga atitiko keletą mano mėgstamų kategorijų, ne tik apie paprastų žmonių gyvenimą, apie 'senus laikus', bet ir kaimą Prarijau vienu prisėdimu ir nubėgusi į biblioteką griebiau tęsinį (kurį dabar "taupau" pradėjusi skaityt nuo kitų kartu parsineštų knygų ) Teko skaityt internete priekaištus autoriui, kad šiuo ciklu labai nutolęs nuo tikrovės (būtent dėl tarybinių metų vaizdavimo), bet man efektas priešingas - ši knyga pasirodė iki skausmo tikroviška. Galbūt tuos laikus (varymo į kolūkius) žmonės skirtingai suprato ir vertino, bet aš iš savo senelių atminties žinojau būtent tokį kaimą

Yasmina Khadra "Kerštas" - taip pat perskaičiau vienu prisėdimu, nes vis dar nesu persisotinusi knygomis apie islamo kultūrą (kurios tiesa pasakius vis dar nesuprantu ir vis dar nelabai mėgstu, tad skaityti tokias knygas savotiškas mazochizmas). Knyga, kurios pradžia atkartoja pabaigą..nerasit joje happy end'o, nerasit tiesą pasakius ir keršto. Knygoje yra šiek tiek populistiškai pamokslaujančio požiūrio (pvz. į gyvybę ir gyvenimą), šiek tiek mąstymo klišių. Knyga man patiko, gal net labiau už anksčiau skaitytą to paties autoriaus "Kabulo kregždės". Knygoje tikrai taikliai aprašyta pagrindinio herojaus savijauta, atrodo skaitydamas jausti tai ir pats..

O dabar skaitau E. Alpsten "Ilgesio upė"

Sveikos,

o dabar seniai žadėtas mano atsiliepimas apie vieną gėrį, linksmą gėrį.
Perskaičiau fantastišką lengvą skaitalą ir tol neapsiraminsiu kol su jumis nepasidalinsiu savo patirtu džiaugsmu, kurį patyriau jį beskaitydama. Kaina už kurią pirkau leidykloje palyginus buvo mizeris su patirtu malonumu. Tai T. Prachettas „Mažieji dievai“.

Pamenu kadaise forume sakiau neskaitau fantastikos ir pigių, banalių meilės romanų. Forumo senbuvės , o ypač Jūržolė tai tikriausiai pamena. O dabar atėjau net su rekomdacija, noru atkreipti jūsų dėmesį į fantezy žanro knygą
T. Prachett „Mažieji dievai“
Fantazija, humoras ,veikėjų šmaikštumas, dialogų gyvumas, kalbos žaismingumas liejasi laisvai. Norėčiau paminėti, kad mano manymu Mindaugo Strockio čia dar didelis nuopelnas, pasiektas maksimaliai priartinant, perteikiant šio autoriaus stilių lietuvių kalba, nes Prachettą versti mano nuomone yra sunkus darbas vien dėl anglų k. žodžių žaismo jo kūryboje. Tą mini ir šios knygos vertėjas knygos gale.Vis tik lenkiu galvą už vertėjo dėka suteiktą malonumą skaityti Prachetą lietuviškai ir žinoma pačiam autoriui T. Prachetui už tokią fantaziją su humoro užtaisu. Skaičiau , krizenau ir negalėjau iš rankų paleisti. Tikras Gėris..

Taigi, mažieji dievai, knygos pagrindinė tema- religija. Veikėjai mitinės būtybės, mažieji dievai, kurie gyvena plokščiojo Disko pasaulyje. Jie gyvena, keliauja, filosofuoja, kovoja už tai, kad kiekvienas turėtų kuo daugiau tikinčiųjų. Jų pasaulyje „Yra milijardai dievų .Jų spiečius tirštas kaip silkės ikrai. Daugelis jų yra tokie maži, kad net nematomi...... „
Jie turi savo vienuolius, inkviziciją. Jie šmaikščiai filosofuoja, bendrauja net ir barasi pykstasi, keikiasi. „Kurčias senas pirdžius“, „Begalybės velniai tepripildo sieros tavo gyvus kaulus“.
Tai knyga , kurioje gausu aliuzijų į senovės graikų mitus, filosofiją, kur rasite ir mokslo, tai matematikos, fizikos, geometrijos, astrologijos, filosofijos. Džiaugiesi atpažinęs kokį Dekartą ar nuogą bėgantį Archimedą ir šaukiantį radau.
Dialogai, kaip ir jų filosofija nemirtingi. Prachetas jėga! Pralinksmino.
Citatų, tai nors vežimu vežk, gali išsirašyti vos ne kiekviename puslapyje, vos ne ištisas pastraipas, dialogus.
Beje bene bus pirmoji mano knyga , kurią perskaičius, tuojau pat dar kartą ją skaitinėjau vėl, vos ne ištisai, paraleliai su jau kita pradėta skaityti knyga. Vienu žodžiu ji manęs dar vis nepaleidžia, ją vis prisimenu.
Pabaigai keletą citatų
„ Laikas yra narkotikas. Per didelis jo kiekis nužudo“
„ Jei kasdien dirbate su laiku yra tikimybė juo išsitepti“
„Jei esi dievas iškyla toks keblumas, kad neturi kam melstis“
„Būti gyvam griekas. Tai logiškai pagrįsta, nes kai gyveni, neišvengiamai kasdien nusidedi.“ Tai tik keletas mano pateiktų citatų iš šios knygos ir ne pačių pačiausių, nes labiausiai patikusios gan ilgokos.
Rekomenduoju, net nemėgstančiom fentezy žanro. Linksmuma apturėsit tikrai. Jūržolei ir Sofijai, jei dar neskaičiusios ypatingai. O dar ir Klopedijai, Dolitlei.

[quote=Rasma,2012 07 15, 13:33]
a)"Brandos amžius" mane įstūmė į tokius neskaitadienius Kaip per atostogas balandžio mėn. pradėjau, taip ir nepabaigiau

Ateinu su atsiliepimais apie kitas knygas, kurias pavyko perskaityt greit ir be kančių
R. Gary "Moters šviesa" -

a)
pas mane irgi ji jau tapo nuograuža
O dėl Moters šviesos, jau einu ir pasidėsiu ją prieš akis, kad greičiau pradėčiau skaityti.

Prisidedu prie R. Gary knygos "Moters šviesa" rekomendacijų. Man ji labai, labai patiko. Atsiliepimas čia

Dorifore, štai ir kindle/amazon sekimui tiktume abidvi...išsirašėm identiškas citatas iš knygos
Tik aš 6-iom daugiau nei paminėta tavo atsiliepime..bet nebenorėčiau čia rašyti Didelis malonumas skaityti šią knygą pačiam. Absoliučiai pritariu, norisi 'konspektuoti' viską...

"<...> nėra ko nusiminti. Vienas per kitą, vienas per kitą, taip ir užkopiama."

Ir man tai buvo žodžiai ne vien apie ryžtą pozityvia prasme....ši sakinio pabaiga tarsi atspindėjo ir suteikė žodžiams šiek tiek ir negatyvios prasmės....tiesiog akyse mačiau, kelyje sutiktus 'juodus karjeristus', beatodairiškai lipančius per galvas

"-Aš iš tikrųjų jį mylėjau. Dešimt metų. O kai lioviausi jį mylėjusi, mėginau pamilti jį dar labiau. Supraskite, jei jums pavyks.
-Jautiesi kaltas. Gėdos jausmas. Nenori to pripažinti. Kovoji. Kuo mažiau myli, tuo labiau stengiesi."

Pajauta, pritariu tavo susižavėjimui Pratchettu. O "Mažieji laisvūnai" ir "Skrybėlė, pilna dangaus" skaitei?
Norit mįslės? Marininos. "Kas didžiausias rašytojo priešas?"

Spėju (neskaičiau nė vienos Marininos knygos ) - jis pats?

Neskaiciau sitos, bet MB ji labai patiko

Dar paskaityk "Magijos spalva", gal ir Disko pasaulis tave suzaves, isitrauksi Humoro, zaismingumo, etc. ir ten nestinga. Isvis - myliu Pratchett ir jo nepakartojama stiliu!