QUOTE(Female @ 2012 08 22, 21:19)
aš ir ją esu skaičius. Tikrai gera įspūdi paliekanti knyga.. Aš su ja buvau susigyvenusi.
aš ir ją esu skaičius. Tikrai gera įspūdi paliekanti knyga.. Aš su ja buvau susigyvenusi.
Keli atsiliepimai apie knygas 
Per atostogas susiėmiau ir patrumpinau "Metų iššūkio" konkurso knygų sąrašą - perskaičiau 5 knygas. Taigi:
Peter Hoeg "Tylioji mergaitė" - tik perskaičiusi supratau, kad nebuvo verta tiek atidėlioti..tai pirma perskaityta šio autoriaus knyga ir ji man padarė nemenką įspūdį. Aš tikiu, kad būtų buvę skaityti dar įdomiau, jei mano muzikinis išsilavinimas būtų leidęs suprasti daugiau..deja, neleido
Paminėtus kūrinius, jei nežinodavau, tiesiog googlindavau ir klausydavau, kas skaitymą pavertė dar įdomesniu. Mėgstu knygas, kurios ir leidžia kažko išmokti, o ne vien mėgautis skaitymu..Deja, visi minimi tonacijų niuansai man buvo nesuvokiami ir neperprantami (bet tai netrikdė skaitymo malonumo). Kaip visada, pasipildė ir citatų sąsiuvinėlis. Knyga, kurią galėčiau rekomenduoti 
Doris Lesing "Eldoradas" - senai išleistas apysakų rinkinys, taip pat pirmieji šios autorės skaityti kūriniai..Paprastučiai, gal kiek nublankę šalia nesenai persaitytos P.Hoeg knygos, bet neprasti. Gyvenimiškos istorijos, iš praeities, tad mūsų laikmetis ir problemos jau kitokios, bet tematika vis vien aktuali - žmogaus kova už būtį, laimės ir savo vietos po saule paieškos, rasinės problemos. Nesakyčiau, kad labai sužavėjo, bet negaliu ir įvardinti kaip nusivylimo.
Jane Austen "Protas ir jausmai" - pirmoji iš visų skaitytų J.Austen knygų ir man nepatikusi..nežinau kuo, bet ji mane erzino. Gal dėl nuolatinio pasikartojamumo, labai lėtai ir nuobodžiai 'vyniojamos' istorijos, visiško neatitikimo ir nepritaikymo 'mūsų laikams' (o, kaip mane erzino ir juokino žmogaus 'virš 30' aprašymas, kaip visiško nukriošėlio, kurio visas gyvenimas praeityje, o dabar likę tik ligos ir išvis, vos 20 pasigailėtinų metų likusio gyvenimo, tiesiog merdėjimas
). Ji man nebuvo įtaigi, nebuvo įtraukianti ir J. Austen man pasirodė 'išsisėmusi', pats pasakojimas kažkoks primityvus
Aravind Adiga "Baltasis tigras" - girdėjau daug gerų nuomonių apie šią knygą, tai ir tikėjausi atitinkamo įspūdžio. Neprailgo, nenuobodžiavau ir netgi patiko. Nors tikrosios Indijos tikėjausi dar daugiau nei radau šios knygos puslapiuose Visgi pati istorija buvo netikėta ir nustebino, negalvojau, kad taip bus pasiekta knygos herojaus asmeninė laimė. Manau, kad ši knyga bus pakankamai įsimintina, nes pačiu siužetu ji man ir kitoniška, išsiskirianti. Lyg ir happy end'as, lyg ir ne visai 
Philippa Gregory "karalienės meilužis" - na, dar nebuvo nepatikusios šios autorės knygos. Visada sakydavau ir sakysiu, kad nemėgstu istorinės tematikos, bet prie Ph.Gregory knygų esu prisirišusi kaip bobutė prie meilės romanų Man jos knygos būtent tokios yra, kaip saldainiukai atsipalaidavimui..dvaro intrigos, šiek tiek veiksmo, šiek tiek istorijos Visąlaik žinau ko tikėtis ir visada žinau, ką gausiu (gal dėl to ir atidėlioju skaitymą, nes vis norisi ir 'atradimų'
Elizabeth Gilbert "Pasižadėję. Kaip skeptikė susitaikė su vedybomis" - deja, graužtukas...skaičiau skaičiau ir pabodo Kažkuo man priminė irgi sunkiai įveiktą S.Kubelkos "Pagaliau per keturiasdešimt"
Francas Baueris "Rasputinas. Mužiko imperija" - dar vienas skaitinys laisvalaikiui su šiek tiek istorijos (bet nieko, ko nežinotume, net jei ir niekada nesidomėjome Rasputinu). Gal man kiek 'nauja' buvo caro charakteris (kaip asmenybe nesu domėjusis, tad nustebino tiek alkoholizmas, tiek minkštakūniškumas ).
Vytautas Ažušilis "Deima" ir "Gerda" - tęsiu romanų ciklo (6 knygos) skaitymą. Man labai patinka, nes galiu skaityti ir nieko per daug negalvoti, tiesiog pasimėgauti ramybe..labai gyvenimiškas, tikroviškas ir paprastas pasakojimas apie žmonių gyvenimus sovietiniame laikmetyje. Rekomenduočiau tik toms, kurios nesibodi kaimo gyvenimo aprašymų ir gyvenimiško primityvumo. Mane tokie kūriniai visada traukia, nes jie man atrodo tiesiog nuoširdūs ir net šiek tiek artimi (kaip senelių, tėvų gyvenimai ).
Danar skaitau ir mėgaujuosi P.Duncker "Haliucinuojantis Foucault" ir V. Ažušilis "Gedas"
Per atostogas susiėmiau ir patrumpinau "Metų iššūkio" konkurso knygų sąrašą - perskaičiau 5 knygas. Taigi:
Peter Hoeg "Tylioji mergaitė" - tik perskaičiusi supratau, kad nebuvo verta tiek atidėlioti..tai pirma perskaityta šio autoriaus knyga ir ji man padarė nemenką įspūdį. Aš tikiu, kad būtų buvę skaityti dar įdomiau, jei mano muzikinis išsilavinimas būtų leidęs suprasti daugiau..deja, neleido
Paminėtus kūrinius, jei nežinodavau, tiesiog googlindavau ir klausydavau, kas skaitymą pavertė dar įdomesniu. Mėgstu knygas, kurios ir leidžia kažko išmokti, o ne vien mėgautis skaitymu..Deja, visi minimi tonacijų niuansai man buvo nesuvokiami ir neperprantami (bet tai netrikdė skaitymo malonumo). Kaip visada, pasipildė ir citatų sąsiuvinėlis. Knyga, kurią galėčiau rekomenduoti Doris Lesing "Eldoradas" - senai išleistas apysakų rinkinys, taip pat pirmieji šios autorės skaityti kūriniai..Paprastučiai, gal kiek nublankę šalia nesenai persaitytos P.Hoeg knygos, bet neprasti. Gyvenimiškos istorijos, iš praeities, tad mūsų laikmetis ir problemos jau kitokios, bet tematika vis vien aktuali - žmogaus kova už būtį, laimės ir savo vietos po saule paieškos, rasinės problemos. Nesakyčiau, kad labai sužavėjo, bet negaliu ir įvardinti kaip nusivylimo.
Jane Austen "Protas ir jausmai" - pirmoji iš visų skaitytų J.Austen knygų ir man nepatikusi..nežinau kuo, bet ji mane erzino. Gal dėl nuolatinio pasikartojamumo, labai lėtai ir nuobodžiai 'vyniojamos' istorijos, visiško neatitikimo ir nepritaikymo 'mūsų laikams' (o, kaip mane erzino ir juokino žmogaus 'virš 30' aprašymas, kaip visiško nukriošėlio, kurio visas gyvenimas praeityje, o dabar likę tik ligos ir išvis, vos 20 pasigailėtinų metų likusio gyvenimo, tiesiog merdėjimas
). Ji man nebuvo įtaigi, nebuvo įtraukianti ir J. Austen man pasirodė 'išsisėmusi', pats pasakojimas kažkoks primityvus Aravind Adiga "Baltasis tigras" - girdėjau daug gerų nuomonių apie šią knygą, tai ir tikėjausi atitinkamo įspūdžio. Neprailgo, nenuobodžiavau ir netgi patiko. Nors tikrosios Indijos tikėjausi dar daugiau nei radau šios knygos puslapiuose
Visgi pati istorija buvo netikėta ir nustebino, negalvojau, kad taip bus pasiekta knygos herojaus asmeninė laimė. Manau, kad ši knyga bus pakankamai įsimintina, nes pačiu siužetu ji man ir kitoniška, išsiskirianti. Lyg ir happy end'as, lyg ir ne visai Philippa Gregory "karalienės meilužis" - na, dar nebuvo nepatikusios šios autorės knygos. Visada sakydavau ir sakysiu, kad nemėgstu istorinės tematikos, bet prie Ph.Gregory knygų esu prisirišusi kaip bobutė prie meilės romanų
Man jos knygos būtent tokios yra, kaip saldainiukai atsipalaidavimui..dvaro intrigos, šiek tiek veiksmo, šiek tiek istorijos Visąlaik žinau ko tikėtis ir visada žinau, ką gausiu (gal dėl to ir atidėlioju skaitymą, nes vis norisi ir 'atradimų' Elizabeth Gilbert "Pasižadėję. Kaip skeptikė susitaikė su vedybomis" - deja, graužtukas...skaičiau skaičiau ir pabodo
Kažkuo man priminė irgi sunkiai įveiktą S.Kubelkos "Pagaliau per keturiasdešimt" Francas Baueris "Rasputinas. Mužiko imperija" - dar vienas skaitinys laisvalaikiui su šiek tiek istorijos (bet nieko, ko nežinotume, net jei ir niekada nesidomėjome Rasputinu). Gal man kiek 'nauja' buvo caro charakteris (kaip asmenybe nesu domėjusis, tad nustebino tiek alkoholizmas, tiek minkštakūniškumas
).Vytautas Ažušilis "Deima" ir "Gerda" - tęsiu romanų ciklo (6 knygos) skaitymą. Man labai patinka, nes galiu skaityti ir nieko per daug negalvoti, tiesiog pasimėgauti ramybe..labai gyvenimiškas, tikroviškas ir paprastas pasakojimas apie žmonių gyvenimus sovietiniame laikmetyje. Rekomenduočiau tik toms, kurios nesibodi kaimo gyvenimo aprašymų ir gyvenimiško primityvumo. Mane tokie kūriniai visada traukia, nes jie man atrodo tiesiog nuoširdūs ir net šiek tiek artimi (kaip senelių, tėvų gyvenimai
).Danar skaitau ir mėgaujuosi P.Duncker "Haliucinuojantis Foucault" ir V. Ažušilis "Gedas"
QUOTE(Rasma @ 2012 08 25, 21:02)
Per atostogas susiėmiau ir patrumpinau "Metų iššūkio" konkurso knygų sąrašą - perskaičiau 5 knygas.
***
Peter Hoeg "Tylioji mergaitė" - (...) ji man padarė nemenką įspūdį. Aš tikiu, kad būtų buvę skaityti dar įdomiau, jei mano muzikinis išsilavinimas būtų leidęs suprasti daugiau..(...) Paminėtus kūrinius, jei nežinodavau, tiesiog googlindavau ir klausydavau, kas skaitymą pavertė dar įdomesniu. (...) Knyga, kurią galėčiau rekomenduoti
Sveikinu. ***
Peter Hoeg "Tylioji mergaitė" - (...) ji man padarė nemenką įspūdį. Aš tikiu, kad būtų buvę skaityti dar įdomiau, jei mano muzikinis išsilavinimas būtų leidęs suprasti daugiau..(...) Paminėtus kūrinius, jei nežinodavau, tiesiog googlindavau ir klausydavau, kas skaitymą pavertė dar įdomesniu. (...) Knyga, kurią galėčiau rekomenduoti
***
Fantastiška knyga. Tiek turinys, tiek siužetas, tiek stilius neįprasti, netikėti.
Deja, paskutinės knygos "Dramblių prižiūrėtojų vaikai" taip apibūdinti negalėčiau. 
Šįryt baigiau Witold`o Gombrowicz`iaus Apsėstuosius. Jau senokai taip azartiškai skaičiau, negalėdama paleisti knygos iš rankų.
Braška konservatyvus, rafinuotas keturiasdešimtųjų (?) Lenkijos šlėktų ir siekiančių jiems prilygti pasaulis. Pirmieji nepaiso klasinių principų, antrieji visais įmanomais būdais bando iškilti. Įprasta socialinė schema, bet (ar galėjau to tikėtis iš nuobodos Gombrowicz`iaus?
) siužetas ima greitai lėkti, veikėjų santykius apgaubia mistika, baigtis tampa nenuspėjama... Vis gi istorija baigiasi visiškai logiškai. Ir čia aš įžvelgiu lengvą pašaipą sudėtingų žmonių santykių atžvilgiu.
"Kosmoso" ar "Pornografijos" nedrįsčiau piršti, o "Apsėstuosius", manau, daugelis skaitytų su malonumu.
Jau myliu Witold`ą Gombrowicz`ių ne menkiau nei Jose Saramago, William`ą Faulkner`į ar W.S. Maugham`ą.
Laba naktis
Na štai, pradėsiu skaityt lietuviškai išleistą "Sostų žaidimą". Rusiško el. varianto nepradėjau, bet įtariu jei ilgai vers antrą dalį, tai turbūt neiškęsiu ir imsiuos kitas dalis skaityti rusiskai (jei dar tos kalbos galutinai neužmiršau) Dar lygiagrečiai skaitau "Kauliukų žmogų", bet kažko nesiskaito (gal kad tikėjausi kitokio stiliaus ar siužeto), toks įtarimas kyla kad bus nuograuža... 
Na štai, pradėsiu skaityt lietuviškai išleistą "Sostų žaidimą". Rusiško el. varianto nepradėjau, bet įtariu jei ilgai vers antrą dalį, tai turbūt neiškęsiu ir imsiuos kitas dalis skaityti rusiskai (jei dar tos kalbos galutinai neužmiršau)
Dar lygiagrečiai skaitau "Kauliukų žmogų", bet kažko nesiskaito (gal kad tikėjausi kitokio stiliaus ar siužeto), toks įtarimas kyla kad bus nuograuža...
Laba diena.
Aš įpusėjau skaityti Grange "Sielų miškas". Kaip ir visose šio autoriaus knygose, intriguoja kraują stingdantis laukimas kas žudikas. Šįkart knyga apie nepatenkintą savo bylomis Aukščiausiojo teismo tyrėją, kuri padėdama kolegai aiškintis baisius kanibalizmo atvejus, taip įsitraukia į šio bylos tyrimą, kad pamiršta savo tiriamos ginklų kontabandos bylos tyrimą. Baisus detektyvas, bet savo baisumu tikrai įtraukiantis.
Aš įpusėjau skaityti Grange "Sielų miškas". Kaip ir visose šio autoriaus knygose, intriguoja kraują stingdantis laukimas kas žudikas. Šįkart knyga apie nepatenkintą savo bylomis Aukščiausiojo teismo tyrėją, kuri padėdama kolegai aiškintis baisius kanibalizmo atvejus, taip įsitraukia į šio bylos tyrimą, kad pamiršta savo tiriamos ginklų kontabandos bylos tyrimą. Baisus detektyvas, bet savo baisumu tikrai įtraukiantis.
QUOTE(Rasma @ 2012 08 25, 20:02)
Peter Hoeg "Tylioji mergaitė" - tik perskaičiusi supratau, kad nebuvo verta tiek atidėlioti..tai pirma perskaityta šio autoriaus knyga ir ji man padarė nemenką įspūdį.
nuostabi knyga
o man neskaitadieniai
pradejus keleta knygu, bet ne su viena neisivaziuoju, va, tik siandien, kadangi lauke tokios oro salygos, siek tiek pasistumejau su "Dvasios kalnu" - lyg ir idomi, ir verta demesioo knyga, o bet kazkaip sunkiai per ja iriuosi...
Sveikutės Atostogauju, šiek tiek skaitau. Apie atsiliepimus kitą kartą
ZIS, ar gauni mano žinutes į AZ?
Atostogauju, šiek tiek skaitau. Apie atsiliepimus kitą kartą ZIS, ar gauni mano žinutes į AZ?
G. Barylli. Realusis laikas - maža knygelė apie jauną, viską praradusią moterį. Pagalbos šauksmas, kuris lieka neišgirstas Skaudu, kartais pikta, o gal verta apsidairyti.
Patiko, "Sumuštinį" skaičiau, ieškosiu "Belerinos"
Beje, albume jau yra kelios nuotraukos ir paskutiniojo pasikavinimo gurmaniškajame "Piccola Italia"
Skaudu, kartais pikta, o gal verta apsidairyti. Patiko, "Sumuštinį" skaičiau, ieškosiu "Belerinos"
Beje, albume jau yra kelios nuotraukos ir paskutiniojo pasikavinimo gurmaniškajame "Piccola Italia"
O aš Beresnevičiaus "Paruziją" kažin ar toliau skaitysiu.....
Geriau - Murakami "19Q4". Įtraukė. Ir " Avies medžioklę pradėjau".
"Mamą Afriką" Aukštikalnytės baigiau, nors ne grožinė literatūra, bet labai patiko - įdomi patirtis.
Geriau - Murakami "19Q4". Įtraukė. Ir " Avies medžioklę pradėjau".
"Mamą Afriką" Aukštikalnytės baigiau, nors ne grožinė literatūra, bet labai patiko - įdomi patirtis.
[COLOR=yellow]Štai žmogus, kuris tvarkingai atsiskaito apie perskaitytas knygas
tai ne aš
taigis, taigis, ką ta Austen supranta bet gal tas "lėtas vyniojimas" buvo normalus tam laikmečiui? Bet ir man jos tik "Puikybė ir prietarai" "skaniai" susiskaitė - kitos kažkaip nuvylė.
p.s. vis dar žiaukčioju nuo Džoiso
tai ne aš
QUOTE(Rasma @ 2012 08 25, 20:02)
Keli atsiliepimai apie knygas
Jane Austen "Protas ir jausmai" - pirmoji iš visų skaitytų J.Austen knygų ir man nepatikusi..nežinau kuo, bet ji mane erzino. Gal dėl nuolatinio pasikartojamumo, labai lėtai ir nuobodžiai 'vyniojamos' istorijos, visiško neatitikimo ir nepritaikymo 'mūsų laikams' (o, kaip mane erzino ir juokino žmogaus 'virš 30' aprašymas, kaip visiško nukriošėlio, kurio visas gyvenimas praeityje, o dabar likę tik ligos ir išvis, vos 20 pasigailėtinų metų likusio gyvenimo, tiesiog merdėjimas ). Ji man nebuvo įtaigi, nebuvo įtraukianti ir J. Austen man pasirodė 'išsisėmusi', pats pasakojimas kažkoks primityvus
[
Jane Austen "Protas ir jausmai" - pirmoji iš visų skaitytų J.Austen knygų ir man nepatikusi..nežinau kuo, bet ji mane erzino. Gal dėl nuolatinio pasikartojamumo, labai lėtai ir nuobodžiai 'vyniojamos' istorijos, visiško neatitikimo ir nepritaikymo 'mūsų laikams' (o, kaip mane erzino ir juokino žmogaus 'virš 30' aprašymas, kaip visiško nukriošėlio, kurio visas gyvenimas praeityje, o dabar likę tik ligos ir išvis, vos 20 pasigailėtinų metų likusio gyvenimo, tiesiog merdėjimas
). Ji man nebuvo įtaigi, nebuvo įtraukianti ir J. Austen man pasirodė 'išsisėmusi', pats pasakojimas kažkoks primityvus [
taigis, taigis, ką ta Austen supranta bet gal tas "lėtas vyniojimas" buvo normalus tam laikmečiui? Bet ir man jos tik "Puikybė ir prietarai" "skaniai" susiskaitė - kitos kažkaip nuvylė.p.s. vis dar žiaukčioju nuo Džoiso
QUOTE(Akmenskeltė @ 2012 08 27, 05:38)
O aš Beresnevičiaus "Paruziją" kažin ar toliau skaitysiu.....
kažkada pažiūrėjau atsiliepimus puslapyje - dauguma jos pirmą pusę tik ir skaitė
Man ir kažkaip negera liko.Aš visokių keistų knygų iš LT parsivežiau
S. Valiulio "Telemano užrašai". Išsamiai neskaičiau, pavartinėjau, paskaitinėjau... matyt, nesu ir nebuvau tokia TV žiūrėtoja, daugumos laidų ir TV aktualijų iš ankstesnių laikotarpių tiesiog neprisimenu. Ar net nežinojau, kas vyksta. Ir S. Valiulis neužsiima išsamiu pristatinėjimu, rašo tarp eilučių, tai dažniausiai lieka neaišku, kas turėta omeny 
Šiaip gera, vertinga knyga, tik ne man.O. Lapinas "Kaip išgyventi Marijos žemėje". Linksmi rašinėliai pavadinimais "Kaip užsiimti verslu Lietuvoje", "Kaip išeiti mokslus", "Kaip važiuoti Lietuvoje", "Kuo tikėti Lietuvoje" ir t.t. Panašu, kad mano ir O. Lapino humoro jausmas nesutampa, pradėjau nuobodžiauti. Pastebėjimai iš Lietuvos gyvenimo gal ir taiklūs, gal ir ne - labai subjektyvus dalykas, ginčytis ar diskutuoti, kaip yra iš tikrųjų, neverta. Jei būtų blogas tokia tema, paskaitinėčiau retkarčiais, bet kaip knygai tai per silpnai, mano nuomone. Ir apskritai, susimąsčiau, kad jau jei norisi rašyti kažką a la juokingai, tai reikia būt Erlicku ar pan. kalibro rašytoju, kitaip viskas pradeda skambėti banaliai ir nuobodžiai.
Šiaip apie O. Lapiną kaip psichoterapeutą esu girdėjus gerų atsiliepimų, rašinėliai delfy patinka, dėl to ir knygą pirkau.. gaila, kad taip susigadinau nuomonę, gal kitos knygos, daugiau psichologinės, vertos dėmesio, tik nežinia, ar išdrįsiu pirkti.
As jau irgi uzbaigiau penktaja "Ledo ir ugnies giesmes" dali, deja. Liudna, nes knyga itrauke, o kiek dar tesinio laukti reikes, visiskai neaisku. Ir liudna, kad dar vienas mano megstamas veikejas zuvo 
I tarpa perskaiciau J. Picoult "Desimtaji rata". Man jos knygos sukelia dvejopus jausmus. Kol nepradedu skaityti, tai net netraukia, bet jei patenka i rankas, greitai greitai skaitau negaledama padeti. Si knyga ypatinga nebent kol kas nepavykusiu bandymu issifruoti esmine fraze, paslepta komiksuose
Dar "pasikartojau" I. Simonaitytes "Aukstuju Simoniu likima", skaityta kazkada mokykloje. Visada buvau isitikinusi, kad si knyga man patiko, bet dabar skaitesi kiek keistai. Seimynines sagos stilius man tinka, mielai skaitau ir apie paprasta kaimo buiti, bet sitoje knygoje kazkas visa laika erzino. Gal veikeju nesugebejimas pakovoti uz save... Kalbos grozis is dalies atperka turinio trukumus. Ir gamta, ir prietarai taip organiskai susilieja su aprasomu kaimieciu gyvenimu. Skaitysiu dar ir "Viliu Karaliu" Ruosiuosi musu kaimo knygiu klubo vakareliui
Vakar dar isklausiau Julie Highmore knyga "Pure fiction". Tiesa, klausiausi rusiskai, pavadinimas isverstas "Кружок любителей чтения". Pasirinkau vien del pavadinimo ir todel, kad norejosi kazko paprasto. Bet buvo pernelyg paprasta. Anonse buvo sakoma, kad ivykiai pasisuka neitiketina linkme, bet as radau tik kazkoki keista istoriju kratini, (geltonu sriftu atskleidziama siek tiek turinio!) netikeciausia is kuriu buvo ta, kad tingus paauglys tapo visai neblogu vaikinuku ir laimejes nemaza suma loterijoje panaudojo ja geriems tikslams Juk nepavadinsi netiketumu to, kad politikas,propaguojantis dorove, vartoja narkotikus ir megsta ne visai iprasta seksa
I tarpa perskaiciau J. Picoult "Desimtaji rata". Man jos knygos sukelia dvejopus jausmus. Kol nepradedu skaityti, tai net netraukia, bet jei patenka i rankas, greitai greitai skaitau negaledama padeti. Si knyga ypatinga nebent kol kas nepavykusiu bandymu issifruoti esmine fraze, paslepta komiksuose
Dar "pasikartojau" I. Simonaitytes "Aukstuju Simoniu likima", skaityta kazkada mokykloje. Visada buvau isitikinusi, kad si knyga man patiko, bet dabar skaitesi kiek keistai. Seimynines sagos stilius man tinka, mielai skaitau ir apie paprasta kaimo buiti, bet sitoje knygoje kazkas visa laika erzino. Gal veikeju nesugebejimas pakovoti uz save... Kalbos grozis is dalies atperka turinio trukumus. Ir gamta, ir prietarai taip organiskai susilieja su aprasomu kaimieciu gyvenimu. Skaitysiu dar ir "Viliu Karaliu"
Ruosiuosi musu kaimo knygiu klubo vakareliuiVakar dar isklausiau Julie Highmore knyga "Pure fiction". Tiesa, klausiausi rusiskai, pavadinimas isverstas "Кружок любителей чтения". Pasirinkau vien del pavadinimo ir todel, kad norejosi kazko paprasto. Bet buvo pernelyg paprasta. Anonse buvo sakoma, kad ivykiai pasisuka neitiketina linkme, bet as radau tik kazkoki keista istoriju kratini, (geltonu sriftu atskleidziama siek tiek turinio!) netikeciausia is kuriu buvo ta, kad tingus paauglys tapo visai neblogu vaikinuku ir laimejes nemaza suma loterijoje panaudojo ja geriems tikslams
Juk nepavadinsi netiketumu to, kad politikas,propaguojantis dorove, vartoja narkotikus ir megsta ne visai iprasta seksa
