
merginos, esu labai desperate, niekur niekur negaliu atkapstyti S.Kingo knygos ''TAS'' , gal kuri isivaizduoja kur DAR galeciau paziurineti? O gal kazkuri kartais turi ir noretu parduoti ? zodziu ieskau labai, labai , labai .... ir labai laukciau patarimu kur dar galima paieskoti, reikia butent LT kalba, todel nedomina ebay ir pn...

QUOTE(Brūkšniukas @ 2012 08 27, 09:20)
taigis, taigis, ką ta Austen supranta
bet gal tas "lėtas vyniojimas" buvo normalus tam laikmečiui? Bet ir man jos tik "Puikybė ir prietarai" "skaniai" susiskaitė - kitos kažkaip nuvylė.

Žinoma, kad normalu viskas tam laikmečiui, ką aš taip čia kritikuoju - visiškai sutinku su tamstos nuomone

Bet visose J. Austen knygose kalbama apie tą patį laikmetį, panašaus 'kirpimo' žmones, tik kitos jos knygos gyvesnės..nežinau kaip net pasakyti ..gal labiau išjaustos, gal labiau apgalvotos...
"Puikybė ir prietarai" iš visų skaitytų knygų bent jau padarė didesnį įspūdį nei visos kitos, ir šioje knygoje nekliuvo net tas pats laikmetis, nei beviltiškai susenę trisdešimtmečiai

QUOTE(Rasma @ 2012 08 27, 18:35)

keletas mano atsiskaitymų:
Matilde Asensi "Paskutinysis kato". Jotema, 2007.
Visai gerai susiskaitęs romanas - detektyvas. Visko daug - ir "teiisnga" katalikų bažnyčios kritika, Italijos mafija, Bizantijos menas, ritualinis kūno pjaustymas - skarifikacija, daugybė terminų, žinių, istorijų, religijų. Ačiū Dievui - jokių tamplierių ir Gralio, čia paieškos nukreiptos į Kryžių. na, gal pabaiga man per saldi visgi....
Gabriel Garsia Marquez "Meilė choleros metu"
Ko gero nuostabiausia šių metų knyga - turtinga, daugiasluoksnė (sakyčiau polifoniška, bet į šį terminą pretenduoja ir Džoisas, bet mano kuklia nuomone pas jį tik kakafonija

Smagu bus aptikti, kad moteris myli vieną vyrą vienu metu - lineariai, o va vyrai gali nuoširdžiai ir iš visos širdies daug vienu metu - polifoniškai

Nuoširdžiai apgailėjau, kai knyga pasibaigė. Marquezo noriu dar

Paaugliams rekomenduotina Anonimo knyga Be pavadinimo - va čia tai jau kiaušinienė su ananasais


Suskaičiau, pasispjaudžiau, rekomenduoju - bet tik nepilnamečiams

G.Xingjian Dvasios kalnas daugiasluoksnis romanas apie kelionę į save, į savo Lingšanį (kiniškas hieroglifas ling dvasia, siela, šanis kalnas). Pasakojimas painus: kalbama pirmuoju, antruoju bei trečiuoju asmeniu, nėra vardų, veikia jis, ji, jie, jos; labai mažai vietovardžių, persipina vaizduotė su realybe, mitai, haliucinacijos ir asmeninė patirtis, mintys, išgyvenimai. Tiesa, kartais atskirti, kur rašytojo išmonė, o kur tiesa, sunku. Pats lyrinis subjektas pripažįsta, kad kalbasi su savimi, kad nesijaustų toks vienišas.
Iš pradžių atrodė, kad veikėjų daug, bet paskui įsiskaičiusi pradėjau manyti, kad tai vieno ir to paties veikėjo vidiniai alter ego, kurie susitinka su įvairiais žmonėmis, ieško savęs, savo vietos pasaulyje, santykio su religija (jis žavisi aukščiausiojo rango dvasininkais, tačiau suvokia, kad toks gyvenimas, atsisakant materialiojo pasaulio, ir netgi visiškai nuo jo atsiribojant - ne jam), senąja kultūra (Kinijos liaudies dainų, papročių rinkimas, įrašinėjimas).
Tas pats santykiai su moterimis: pačioj pradžioj skaitant atrodė, kad kalba eina apie kelias moteris, vėliau pradėjau manyti, kad visgi moteris buvo viena, tik kiekvienam skyrely atskleidžiama vis kita santykių dalelytė, etapas. Visas romanas tarsi kopimas į kalną: su klaidžiojimais, stabtelėjimais, atokvėpiais pamąstymams, prisiminimams. Pats pasakojimas gana padrikas, visos siužetinės linijos nesusiriša į vieną pasakojimą, daugybė detalių, šalutinių istorijų, sunkoka nepamesti pasakojimo gijos.
Pripažįstu, kad kūrinys gilus, rimtas, sunkus, ir, kaip ir rašoma anotacijoje, sunku jį su kažkuo lyginti. Taip pat prisipažįstu, kad sunkiai jis man skaitėsi gal dėlto, kad spaudė bibliotekos terminai ir turėjau jį suvartoti" labai greitai, o norėjosi neskubėti, pasimėgauti.
Rekomenduoju mėgstančioms rimtus, ilgus, kolosalius kūrinius, ypač rekomenduoju citatų mėgėjoms.
Iš pradžių atrodė, kad veikėjų daug, bet paskui įsiskaičiusi pradėjau manyti, kad tai vieno ir to paties veikėjo vidiniai alter ego, kurie susitinka su įvairiais žmonėmis, ieško savęs, savo vietos pasaulyje, santykio su religija (jis žavisi aukščiausiojo rango dvasininkais, tačiau suvokia, kad toks gyvenimas, atsisakant materialiojo pasaulio, ir netgi visiškai nuo jo atsiribojant - ne jam), senąja kultūra (Kinijos liaudies dainų, papročių rinkimas, įrašinėjimas).
Tas pats santykiai su moterimis: pačioj pradžioj skaitant atrodė, kad kalba eina apie kelias moteris, vėliau pradėjau manyti, kad visgi moteris buvo viena, tik kiekvienam skyrely atskleidžiama vis kita santykių dalelytė, etapas. Visas romanas tarsi kopimas į kalną: su klaidžiojimais, stabtelėjimais, atokvėpiais pamąstymams, prisiminimams. Pats pasakojimas gana padrikas, visos siužetinės linijos nesusiriša į vieną pasakojimą, daugybė detalių, šalutinių istorijų, sunkoka nepamesti pasakojimo gijos.
Pripažįstu, kad kūrinys gilus, rimtas, sunkus, ir, kaip ir rašoma anotacijoje, sunku jį su kažkuo lyginti. Taip pat prisipažįstu, kad sunkiai jis man skaitėsi gal dėlto, kad spaudė bibliotekos terminai ir turėjau jį suvartoti" labai greitai, o norėjosi neskubėti, pasimėgauti.
Rekomenduoju mėgstančioms rimtus, ilgus, kolosalius kūrinius, ypač rekomenduoju citatų mėgėjoms.
QUOTE(Brūkšniukas @ 2012 08 28, 11:03)

keletas mano atsiskaitymų:
Matilde Asensi "Paskutinysis kato". Jotema, 2007.
Visai gerai susiskaitęs romanas - detektyvas. Visko daug - ir "teiisnga" katalikų bažnyčios kritika, Italijos mafija, Bizantijos menas, ritualinis kūno pjaustymas - skarifikacija, daugybė terminų, žinių, istorijų, religijų. Ačiū Dievui - jokių tamplierių ir Gralio, čia paieškos nukreiptos į Kryžių. na, gal pabaiga man per saldi visgi....
Gabriel Garsia Marquez "Meilė choleros metu"
Ko gero nuostabiausia šių metų knyga - turtinga, daugiasluoksnė (sakyčiau polifoniška, bet į šį terminą pretenduoja ir Džoisas, bet mano kuklia nuomone pas jį tik kakafonija

Smagu bus aptikti, kad moteris myli vieną vyrą vienu metu - lineariai, o va vyrai gali nuoširdžiai ir iš visos širdies daug vienu metu - polifoniškai

Nuoširdžiai apgailėjau, kai knyga pasibaigė. Marquezo noriu dar

Labas vakaras,
Šias teko skaityti prieš keletą metų. Tiek "Paskutinysis Kato", tiek "Meilė choleros metu" labai patikos.

Na štai, baigiau Murakamio "1Q84" 1 - ą dalį ir pradėjau 2 - ą. Labai įtraukinati istorija, personažai, ir skaitosi nesunkiai, ir nelėkšta. Štai patikusi mintis:
"O štai jei yra pinigų, laiko galima nusipirkti. Laikas ir laisvė yra žmogui svarbiausi dalykai, įsigytini už pinigus".
"O štai jei yra pinigų, laiko galima nusipirkti. Laikas ir laisvė yra žmogui svarbiausi dalykai, įsigytini už pinigus".
QUOTE(langana @ 2012 08 27, 12:36)
As jau irgi uzbaigiau penktaja "Ledo ir ugnies giesmes" dali, deja. Liudna, nes knyga itrauke, o kiek dar tesinio laukti reikes, visiskai neaisku. Ir liudna, kad dar vienas mano megstamas veikejas zuvo

o gal dar ir ne?.. man kažkaip atrodo, kad neturėtų to herojaus numarinti. Tikėkimės, kad kaip nors atgaudys jį tęsinyje.
QUOTE(Brūkšniukas @ 2012 08 28, 12:03)
Paaugliams rekomenduotina Anonimo knyga Be pavadinimo - va čia tai jau kiaušinienė su ananasais
jau viršelyje nurodoma, kad visi, skaitę knygą, būna nužudom. Toliau dar smagiau - ir Meksikos miestelis, ir vesternas, ir Gralis (o Dieve, kodėl vėl? ir kur, po galais tamplieriai? ką?) ir seksualios pupytės - kraupau nuo amerikoniško moters išvaizdos aprašymo - aptempti džinsai ir dideli papai, blondinė - ir visiems kaip ir aišku kaip ji atrodo, tiesa? Tiesa, dar daug šaudymo, kraujo, nežinai kurių galų Elvis (va, va - europiečiai panaudotų mitus, o va amerikiečiams lieka Elvis), ir tiesa, tiesa - albinosas (beveik Da Vinčio kodas, tiesa?)
Suskaičiau, pasispjaudžiau, rekomenduoju - bet tik nepilnamečiams


Suskaičiau, pasispjaudžiau, rekomenduoju - bet tik nepilnamečiams

Ir kaip tau ne gėda mano, vos netapusią Metų knyga - "Anonimo "Knygą be pavadinimo", tik nepilnamečiams rekomenduoti


QUOTE(SOFIJA5 @ 2012 08 29, 22:01)
Ir kaip tau ne gėda


gerai, patikslinsiu rekomendaciją - "paaugliams, kurie nenori nieko skaityti, prie šitos tikrai prilips"

O darbar iškilmingai pareiškiu - metu skaityti Džoisą:
mane įžeidė pretendavimas į XX amžiaus žmogaus parodymą įvairiais aspektais - nes parodyti menkystos, dvasios skurdžiai, mažatikiai ir šiaip iškrypėliai.
Ir nors paprastai mane nesujaudina religiniai dalykai romanuose, šiame - įžeidė. Įžeidė tyčioojimasis iš žmonių religingumo, tikėjimo ir mišių. Taip pat motinos.
Nežinau ko siekė Džoisas taip rašydamas, bet pradedu manyti, kad jis pats buvo toks - menkysta.
QUOTE(Brūkšniukas @ 2012 08 30, 13:46)
Nežinau ko siekė Džoisas taip rašydamas, bet pradedu manyti, kad jis pats buvo toks - menkysta.
Stipriai Tu čia... 
QUOTE(sidabrinė mėnesiena @ 2012 08 31, 01:47)
Sveiki
Labai ieškau LOUISE L.HAY ''MYLEDAMAS SAVE TU BŪSI LAIMINGAS'' Šiuo momentu man labai reikalinga ši knyga.
Gal kas turite-galetumėt parduoti? O gal žinot kur galėčiau gauti ją?
Būčiau labai dėkinga
Pažiūrėkit čia http://www.sena.lt/

Labai ieškau LOUISE L.HAY ''MYLEDAMAS SAVE TU BŪSI LAIMINGAS'' Šiuo momentu man labai reikalinga ši knyga.
Gal kas turite-galetumėt parduoti? O gal žinot kur galėčiau gauti ją?

Būčiau labai dėkinga

QUOTE(saintlina @ 2012 08 29, 21:26)
o gal dar ir ne?.. man kažkaip atrodo, kad neturėtų to herojaus numarinti. Tikėkimės, kad kaip nors atgaudys jį tęsinyje.
Na, tikekimes


O kol kas, atrodo, uzsikabinau uz naujo serialo

