Ar gali sapnai iššaukti neištikimybę?

Aš teiSUS Va ir paaiškėjo Jūsų sapnų atsiradimo priežastys - Jūs dabar išgyvenat sunkų periodą savo santykiuose, realybėje ir Jums tai labai nepatinka ir norėtusi, kad tai greičiau baigtusi ir grįžtų viskas į normalias vėžias, o Jūsų pasąmonė Jumis "gelbsti", tai yra sukuria tą ramumo "oazę" bent jau tuo metu, kai miegate, o ta "oazė" ir yra tas Jūsų pažįstamas, nes jis jus supranta ir netgi turi bendrų pomėgių. Jis Jums asocijuojasi su supratimu, palaikymu, ramuma - tai yra viskuo ko Jūs pasigendate dabar savo realiame gyvenime. Nei Jūs pergyvenkite dėl savo sapnų, nei ką. Pergyventi reikia dėl kitko - to kas vyksta, arba tiksliau to kas nevyksta Jūsų su vyrų santykiuose.

Ale taigi mėgaukitės, mama miela! Gi tokia dovana - pasąmonė jums grynai paslaugą už dyką daro: visų pirma, sapnuose be poveikio aplinkai pasimėgaujate tuo, ko trūksta aplinkoj, antra vertus, gaunate konkretų vaizdinį pranešimą į ką savo gyvenime atkreipti dėmesį

vargu bau, ar realybė su tuo panašuoliu draugeliu būt bent pusę tiek gardi kaip sapne ir tiesa sakant, net nežinia kokie tie šansai realybėj, net norint, kad iki tos neištikimybės kas privestų

Jei seimoj viskas gerai ir jauciates laiminga - tai sapnai iki neistikimybes tikrai neprives...
be to, man kazkaip atrodo, kad sapnuose viskas buna daaaug graziau ir geriau, nei butu is tikruju..todel sapnais reik megautis, bet nereik bandyt ju perkelt i realybe....

Atleiskite, Jūs teisus
Dėl to kas nevyksta mūsų su vyru santykiuose aš jau kuris laikas pergyvenu, bet kada jam gerai taip kaip yra, tai aš čia nieko pakeisti negaliu, belieka palaukti ir pažiūrėti kas bus toliau...

Ir Jūs nuleidote rankas ir palikot visą tai savieigai? Aš puikiai suprantu kaip pasikeičia gyvenimas ir dviejų žmonių santykiai, kai į pasaulį ateina nauja gyvybė, bet tai nereiškia, kad gyvenimas pats viską "sustyguos", tiksliau jis "sustyguos", bet ne taip kaip Jums norėtusi, o kad gyvenimas bėgtų Jums reikalinga vaga, teks tą vagą susikuri patiems. Taip tai nėra lengva, bet tai ne argumentas nieko nedaryti.

Išduosiu vieną paslaptį. Viskas yra Jūsų rankose. Jums atrodo, kad vyrui gerai (nors labai abejoju tuo), tačiau Jums negerai, tai yra didelis pagrindas viską keisti. Ir tai turite pradėti daryti Jūs pati, nes deja, kaip Publikum 47 sakė, niekas savaime nesigauna, o jei gaunasi, nebūtinai taip, kaip Jūs norite. O keisti reiktų pirmiausia savo elgesį ir santykį su vyru. Oi, patikėkit, tai labai padeda, pažinsite ir įsimylėsite į vyrą iš naujo, o ir jis bus sužavėtas...

Kas kažką reikėtų keisti tai sutinku, bet nuo ko pradėti kai jam niekas neįdomu? Kad ir ką pasiūlau niekas netinka, niekas neįdomu, nieko jis nenori...

Tu pabandyk pasikeisti taip, kad jis vėl pradėtų Tavęs geisti, o ne įsivaizduotų, kad tai ką turi savaime suprantama. Gal netgi truputis pavydo, ar pastebėjimo, kad tai ką turi nebūtinai amžina būtų ne prošal. Tik jokiu būdu ne priekaištauti ar reikalauti. Reikia pamilti save ir pradėti vėl flirtuoti, koketuoti su vyru, leisti jam pasijusti geidžiamu, trokštamu, bet kartu turi ir pats įdėti pastangų, kad gautų tai, ko pats geidžia ir nori...

Šį kartą aš su tavimi kolega nesutiksiu ir štai dėl ko: Pasikeitimų jau pas juos ir taip yra pakankamai. dabar telieka abiem įsisąmoninti, kad taip kaip buvo nebebus, o bus tik taip kaip dabar abu susikurs santykius pasikeitusiomis aplinkybėmis (vaiko atsiradimas). O ir temos autorei nesiūlyčiau "susikuri" dirbtinio įvaizdžio, nes jį išlaikyti reikės papildomų pastangų ir resursų, o ir nedžiugins tai jos, nes jei santykiai pasitaisytų - tai lyg ir išeitų, kad vyras atkreipė dėmesį ne į ją, o į jos susikurtą įvaizdį ir tai su laiku taptų dar vienu apmaudo akmenėliu, kuris "gramzdins" santykius į dugną.

Dabar reikalingas atviras (ramus, be priekaištų ir kaltinimų, bet atviras) pokalbis, kuriuo Jūs galėtumėte išsisakyti, kaip jaučiatės, o ir išklausyti vyro poziciją, kad ir kaip Jums tai nepatiktų. Nes kaip pastebėjau - moterims ima atrodyti, kad visi šitie dalykai turi ateiti savaime. Savaime niekas neateina , nebent problemos. Neatribokite vyro nuo vaiko,nes tai nesąmoningai labai žeidžia vyrą - kai Jūs su vaiku (dviese), o jis atskirtas, susidaro įspūdis kad jis niekams nebereikalingas. Taip ne viską jis darys, o ir ką darys darys gal ne visai tinkamai, bet juk išleisti vyrą į parduotuvę su vežimėliu (sunku ką patarti, nežinau kiek amžiaus vaikui ) nėra sudėtinga. Ir produktai bus nupirkti, ir su vaiku bus pabuvęs, ir jums 15-20 minučių ramybės. Prašykite jo pagalbos, kad smulkiuose dalykuose, kai vyras jausis reikalingu, nesijaus vienišu. Vyrams labai reikia jaustis, kad jie reikalingi, tik jūs moterys nemokate tai tinkamai pateikti: darote tai reikalaudamos ir priekaištaudamos - tada ateina kaltės jausmas ir noras gintis, o jei tai padarysite gražiai ir tinkamai - tada jis norės Jums pagelbėti ir Jus globoti. Tiek nedaug reikia, o kiek galima gauti. Tiesa slypi paprastuose dalykuose, bet mes patys norime tą tiesą matyti per globalumo "akinius", tada ir daromi dalykai atrodo labiau reikšmingi. .....bet tada ir problemos "atidunda".

Dėl to naujo įvaizdžio - tai jau išbandyta (aišku ne iki kraštutinumų). Jau bandžiau ir plaukus persidažyti, ir aprangos stilių keisti ir dar, bet jis net nepastebėjo, tik praėjus porai savaičių vieną vakarą lyg tarp kitko paklausė - "tu plaukus dažeisi?", o kad aš jau tokia juoda kuris laikas, tai jokio dėmesio į tai neatkreipė. Tas pats ir su apranga, jam vienodai ar aš išeisiu su miniaku, ar su storiausiu močiutės vilnoniu megztiniu, niekada nepasakys nei pusės zodžio, tik jei kartu kur ruošiamės važiuoti ar išeiti, dažniausiai išgirstu frazę "nepradėk čia dabar madų šou"
Kas liečia vyro santykius su vaiku - tai jų beveik nėra, jis atsisako pabūti su juo ir kelias valandas, nes nenori to daryti, jam neįdomu... Negaliu prašyti kad kur abu išeitų, nes to vistiek nebus, atseit tau reikia tai jūs ir eikit, visuomet sako, kad kai vaikas paaugs tada jie ir bendraus, o dabar jiems bendrauti nėra apie ką, todėl visur einam ir važiuojam tik mes su vaiku, o vyras tuo metu ilsisi (žiūri filmus per kompą).
Beje, pamiršau paminėti - vaikui 3 metai

tikrai teisingi zodziai.



palaukit - sunu auginat? 3ju metu? ir vyras neranda bendravimo? Tavim budama seniai buciau pasakius - tevai, sunus auga. Is ko jis daugiau ismoks vyriskumo, jei ne is taves?
buc apginklavus kamuoliais, teniso raketem, plastikiniais kardais, vandens sautuvais ar dar kuo ir isspyrus i lauka energijos eikvot ir vyriskumo "mokytis"...
ir ivesciau namie gelezine taisykle - filmus zirime arba visi kartu, arba ne vienas.

Nu suku ką ir patarti, nes problema kaip suprantu jau labai įsisenėjusi (vaikui 3 metai ) aš galvojau, kad čia tik kokie 3 mėn. vaikui, tai tada šitokia vibracija santykiuose suprantama, bet kad jau užleidote problemą, tai užleidote. O ir "šaudote" Jūs "tuščiais šoviniais" (beje kaip ir daugelis moterų ). Jeigu įskilusius santykius būtų taip paprasta pataisyti (šukuosenos ir garderobas) tai problemomis nebūtų vadinama.

Jūsų bėdos yra tarpusavio bendravimo problema (nesidomėjimas vienas kitu, negebėjimas pasidalinti buitiniais reikalais ir vaiko auginime), o kodėl tokia problema atsirado ir kur to užuomazgos reikia ieškoti "vyniojant kamuoliuką" atgal. Ar toks atšalimas atsirado gimus vaikui ???