Vyresnio vaiko žindymas

Manau,kad turėtumėte skaityti apie jums aktualius dalykus, nes kai gims vaikelis, tikrai nebus laiko galvoti, ar jūs žindysite iki dveju metų ar iki dviejų mėnesių. Šitoj temoj savo mintimis dalijasi mamos jau žindančios savo vaikus ilgiau negu metus, ir jų problemų jums tikrai dar kurį laiką nekils.

Čia kaip reikia suprasti? Čia ne fanatiškas vaikymasis PSO rekomendacijų, kai žmogus aiškiai parašė, kad jam yra labai blogai?

JUS GAL PATIKSLINKIT TA TEVU KARTA TAI IS KOKIU METU, NES CIA AMZIAUS SKIRTUMAS IVAIRUS, GAL KAI KURIOS IR JUSU MAMOS METU, o kai kuriu tevai gal jusu seneliu,taigi ir ta auginimo praktika bus kitokia :DKoks tas senovinis pagal jus auginimo metodas?
Nors siaip as manau, kiekvienoje seimoje savi tie auginimo metodai ir apibendrinti sunku.
Bet tie teiginiai ,kurie vyravo sovietmeciu pvz zindyti tik kas 3 val, neimti ant ranku, miegoti atskirai, neimti jei verkia ir t.t. jau paneigti moksliskai, tai buvo tik trumpalaikis zmoniu nuklydimas pries tai daug amziu moterys visai kitaip vaikus augino ,bet kaip sakiau kiekviena kazkiek kitaip KAip ir mes cia temoj susirinkom, tos ,kurios ilgai zindo, bet tikrai labai daug ka ir skirtingai darom.
Jei jus labai gerbiat mama, matyt, ji jus teisingai auklejo.
O del mitybos ar zindymo gali ir netureti pilnos informacijos, jau cia rekomendavogyd Vitkausko knyga apie zindyma, galit abi su mama paskaityti ,prasiples akiratis, kaip, kas del ko.
Bet kaip ir rase jums dar viskas pries akis ir tikrai mastyti ,ar ten maitinsit iki 23 men ar 25 neverta KAi vaikas bus tokio amziaus ir matysit situacija poreikius vaiko ir savo. As ne nesapnavau, kad zindysiu tiek ilgai, kazkada svajojau paprasciausiai ,kad galeciau zindyti, paskui atejo vis daugiau ir daugiau informacijaos.
___________________________
Ir labai naivu galvoti,kad cia mamos ,kurios tiek ilgai zindo pasiskaite,kad taip rekomenduoja PSO ir fsio daro aklai. As siaip toki argumenta sakau, tik tam kam svarbi mokslininku , gydytoju nuomone, o pati sirdi geriausiai jauciu ka daryti, bet ne visiems juk pasakysi, zinot as pasikliauju sava intuicija VAje, dabar busiu apsaukta visiska fanatike Nors siaip tai manes nejaudina,kad ir fanatike zindymo, ale kaip graziai skamba
Ai, dar del to kisimo, nu gal kam ir buna tokiu situaciju, kaip viena mama rase, del kazkokio nerimo, kai kas negerai, ar vaikas serga . Bet siaip ,kas zindo ilgiau ,manau, siaip ar taip stengiasi zindyti reciau, nu vis tik 6, 7 m zindyti tai darbas ir neisivazduoju, kad kazkuri begiotu paskui vaika ir sakytu nu da dar biskuti dar laseli istrauk Nu niekaip neitu issindyti tiek ilgai vien pasiskaicius PSO rekomendacijas , o juo labiau per prievarta

... GERA IR AKTUALIA TEMA RADAU....snd jau nebeperskaitysiu...

suneliui 2 metai ir 6 men ir mes dar zindam su meile su atsidavimu.... ir be jokio vargo, ar issekimo... aisku, gryzus i darba- o vaikui i darzeli, to pienelio daug maziau.... bet valgom noriai ir nereik is paskos lakstyti ir siulyt... greiciau yra atvirksciai


cia ne tik vyresnis vaikas ... bet ir mama nejaunikle

Nepaisant visu pestyniu, pabusiu ne i tema... Noriu, kad vaikas jau atsisakytu pieno. Noriu issimiegot ir i darba nueit zvali. Dabar dygsta iltinukai, tai nakti nubunda kelis kartus. Aisku, kai manes nera salia, nubudimai retesni. Bet kol jis nori MP, tikrai negaliu nujunkyt. Kitavertus, man tai ir paciai reikalinga. Matyt psicholiginis prisirisimas ir kaltes jausmas del vyresnelio, kad nesugebejau maitinti. Na ir ka padaryt, kad jam to MP nebereiktu? Dabar tai ir maistas, ir vaistas, ir priemone nusiraminti. Savaitgaliais po n kartu per para.... (atsiprasau uz sveplavima - rasau is telefono, tai neturiu lt raidziu)

Dėl vaistų:

Cituojų tą pati pso (turbūt ten medikai sėdi)

Breastfeeding contraindicated:

Anticancer drugs (antimetabolites);
Radioactive substances (stop breastfeeding
temporarily)

Continue breastfeeding:
Side-effects possible Monitor baby for drowsiness:

Selected psychiatric drugs and anticonvulsants (see
individual drug)

Use alternative drug when possible (tai gi vėl gi galima maitinti, bet geriau jeigu įmanoma pasirinkti kitą vaistą)
Chloramphenicol, tetracyclines, metronidazole,
quinolone antibiotics (e.g. ciprofloxacin)

Safe in usual dosage Monitor baby

Most commonly used drugs:
analgesics and antipyretics: short courses of
paracetamol, acetylsalicylic acid, ibuprofen;
occasional doses of morphine and pethidine.
antibiotics: ampicillin, amoxicillin, cloxacillin and
other penicillins,
erythromycin,
antituberculosis drugs, anti-leprosy drugs (see
dapsone above).
antimalarials (except mefloquine, Fansidar),
anthelminthics, antifungals.
bronchodilators (e.g. salbutamol), corticosteroids,
antihistamines, antacids, drugs for diabetes, most
antihypertensives, digoxin
nutritional supplements of iodine, iron, vitamins.
Cituota iš čia:
http://whqlibdoc.who.../2002/55732.pdf
Aš ne medikė, gal ja tapsiu po kelių metų, bet dabar tikrai ne. Jeigu tu tik vaikštai tiltu tu negali pastatyti kitą, tačiau jeigu tuo tiltu labai daug ir dažnai vaikštai gali praeiti saugiai ir parodyti kitiems kaip saugiau, patogiaiu praeiti. Palydėti naujokes. Tam nereikia būti inžineriu

Dėl mamos atvėjo - juk jai pačiai geriau matosi visos aplinkybės, ir tikrai ne tik dėl vaistų nutraukiamas žindymas. O aplinkybės nebuvo pasakyti labai detaliai

Basha, aš pritariu, kad reikia žiurėti visumą, žindymas ne panaceja, na bet man asmeniškai ir gal kitom mamom kurios čia susibūrė - priroritėtas. Dėl to mes ir maitnam ilgai . Dauguma ilgai maitinančių taip pat ir žindymą/natūralizmą propaguojančių yra pakankamai adekvatus. Taip pat nutraukia maitinimą kai mato kad tikrai labai reikia. Kai tai kelia pvz tikrą griesmę neštumui arba yra tikrai rimtas susirgimas. Tačiau gal ta riba, plankė pas mus aukštesnė. Na nenutraukiu aš maitinimo dėl to kad man svaigsta galva Kad ilgais metais n kartų pabundu naktimis. Arba kai dėl ligos suprantu kad nebeišsisuksiu be antibiotiku- vartoju vaistus ir stebiu savo bei kūdikio reakciją

čia aš labai kategoriškai? Bet vis gi jeigu dažnai medikai nestatytų taip kategoriškai - arba gydaisi arba žindai, o ieškotų kompromisų, mamos ir kūdikiai būtų sveikesni? Juk pasaulyje leidžia naudoti vaistus ir žindyti daug daugiau negu pas mus?

Na ir dėl pasirinkimo laisvės:

Aš pažįstų kitą kritinį atvėjį. Mama sužinojo kad serga vėžių ir atsisakė agresyvaus gydymo nes buvo . Po vieno - dvėjų mėn mirė ir ji ir mažylis. Liko našlaičiais gausios šeimos vaikai. Neatsimenu 8 ar 9. Tačiau čia buvo jos pasirinkimas, ji gal tikrai negalėjo kitaip, negalėjo sutikti atsisakyti kūdikio vardan galimo pasveikimo nes tikėjosi jeigu ne pasveikti tai bent jį išgelbėti. Nepavyko.

Kartais žmones renkasi ne tai, kas atrodo iš šono būtų geriausias, saugiausias kelias, nes mes visi esam skirtingi, turim skirtingas pasauliežiuras, gyvenimus. Na ir neturim teisės vieni kitus smerkti




Papildyta:

tai tikrai išaugoma
o del nujaukimo idėjų ir palaikymo kompanijos reikia čia:
http://www.supermama...howtopic=818893

Jūs pati ne viską perskaitot. Ką norėjot, tą ištraukėt iš konteksto. Aš patariau mamai klausyti savo širdies balso, ir tik tada apsispręsti.
Beje, ji taip pat parašė, kad ir jos vaikui yra labai blogai, nes dėl gautų antibiotikų vaikas ištisai serga ir nebeturi imuniteto.
O be to juk rašė ir savo sprendimą, kad dar pamaitins bent porą mėnesių, kol vaiko imunitetas pastiprės, tada nutrauks žindymą ir galės gydytis pati. Aš būčiau nusprendus taip pat Mano nuomone, tai pats geriausias sprendimas.

Kiekviena renkamės kas geriausia ir sveikiausia savo vaikui. Tuo pačiu rūpinamės ir savo bei kitų šeimos narių sveikata. Per prievartą niekas nežindo, taip kaip ir su šaukstu paskui vaiką nelaksto.

O dėl antibiotikų, tai man po cezario buvo skirti antibiotikai, kol gulėjau ligoninėj leidžiami, namie geriami 2 savaites, ir dar kol vaikui suėjo mėnuo turėjau gerti plečiančius vaistus. Taip skyrė gydytoja ir sakė, kad žindyt galiu.

Pritariu.
O del tu vaistu, tai ir nebudama nescia ir dar kai vaiku neturejau as ju vengdavau, jei tik imanoma. Ir ka jei tada buciau mirusi, kas butu atsakingas? O kas atsakingas uz tuos,kurie gerdami vaistus mirsta ar suserga sunkiom ligom? KAip ir zindymo negalima isimti is bendro konteksto ,taip ir ligas, mirti, kaip sake cia viena mama, visi iskeliausim viena diena, visi susergam karts nuo karto ir tai susija tik su mumis paciu, ne vaikais, tevais ar dar kazkuo. Viskam yra priezastys, bet tikrai per daug ziauru pasakyti , vat zinde , negere vaistu ir mire, ypac kai nezinomos visos aplinkybes, net liga ,kokia buvo.
O NAtukes pvz man labai suprantamas, kazin jei ta mama buutu ir pasveikusi , ar tai jos dvasios nesuzlugdytu zinojimas ,kad pasveiko savo vaiko gyvybes kaina? TAigi cia labai subtilus ir asmeniski dalykai.
Be to manau vaistu baime manau perdeta zindant ar nestumo metu, juo labiau,kad yra suderinamu vaistu. O misinukai gaminami is karviu pieno ,kurios gauna vaistu ir visokiu priedu ir salutiniai poveikiai bus nurasyti visiems kitiems dalykams. Be to visada galima laikinai nutraukti zindyma. TAigi ,kaip ir buvo pasakyti viskas imanoma derinant ir protingai i viska ziurint.

JustMA, jūsų vyresnėlė tik penkiais metais už mane jaunesnė Labai smalsu, ar ir pirmuosius vaikus ilgai žindėte?




Manau, reikia kuriam laikui nusiraminti, susitaikyti su faktu, kad kol dygs dantukai, vaikui pienukas bus didysis nusiraminimas ir tada stengtis žindyti ne su nervais, o su meile. Ir greičiausiai vaikas savaime tada norės mažiau Kaip tik neseniai kitoj temoj kalbėjom su mamom, kad antroj antrų metų pusėj nemažai vaikučių užeina kažkoks non-stop pienelio noras. Ir mano sūneliui taip buvo, ir aš nervinausi. Kol vieną dieną supratau, kad nuo tų mano nervų niekam nėra geriau. Ir kai nusiraminau, viską kitom akim pamačiau. Tada labai greitai supratau, kad vaikui tas dažnas pienuko prašymas jau ne tiek poreikis, kiek įprotis (tiesiog atėjo toks žinojimas, seniau jo tikrai nebuvo) ir vieną dieną ėmiau ir pasakiau "pienukas bus prieš miegelį". Ir sakiau tai būdama visiškai rami, kad viskas bus gerai. Jei būčiau tuo nors kiek abejojus, nebūčiau dar sakius. Ir vaikas sureagavo labai normaliai. Greitai visai dienom nustojo pašyti ir likę dabar tie du trumpi maitinimai prieš miegelį, kurie manęs visai neerzina, galėčiau taip maitinti dar ilgai ir, manau, maitinsiu, kol vaikas pats atsisakys, nes matau, kad vis mažiau jam to reikia. Beje, naktiniai maitinimai (nors jų nebuvo daug) baigėsi irgi kažkaip savaime nutraukus dieninius. Ir dabar aš labai džiaugiuosi, kad viskas išėjo taip laiku, paprastai ir natūraliai. Be jokių isterijų ir ašarų.

P.S. šiaip naktiniai maitnimai manęs niekada nevargino, nes miegam kartu, aš net nepajusdavau, kaip sūnelis pasimaitindavo Bet kai pradėjau lauktis, speneliai pasidarė labai jautrus žindymo pradžioj ir aš nuo skausmo išsibudindavau.

Ačiū visoms Pagaliau supratot, ką norėjau pasakyti: kad požiūris į žindymą turi būti protingas, atsižvelgiant ne į PSO rekomendacijas, o į savo sveikatą, vaiko ir kitų šeimos narių interesus.

Linkiu visoms geros nuotaikos, stiprios sveikatos ir ilgo, teikiančio džiaugsmą žindymo!

Natuke, dekui uz nuoroda.
Justesesa, as visai nesinervinu del maitinimo. Tik miego ziauriai truksta. Nakti kai valgo n kartu, vistiek nemiegu kokybiskai, nors mazas ir su mumis miega. O darbas reikalaujs zvalaus proto. Kad zinociau buda apmazint tuos naktinius valgymus....

Jei manot, kad čia dėl dantų, tai reikia tiesiog palaukti... O jei kartais vietoj pienuko pasiūlytumėt atsigerti vandenuko?