QUOTE(AusraR @ 2013 02 15, 20:55)
Sveikos,
ieskojau ieskojau kur pasiklaust patarimo del maitinimo nutraukimo ir sugalvojau kad cia geriausia gi

Spec temoj net neklausiu, ten manau nedaug kas supras mano nora maitinti iki dvieju metu

Zodziu - dukrytei greit 2 metukai. Nusprendziau nebemaitinti naktimis. Nebepavezu kruvio. Pamaitinti man ja nesunku, bet blogiausia kad kai ji keliasi, kol pavalgo as issibudinu, po to ilgai neuzmiegu dazniausiai. O ryte i darba...Zodziu nusprendziau naktim nebeduoti.
Jau tris naktis bandom. mazoji turi labai tvirta ir garsiai reiskiama nuomone apie toki mano sprendima

Klykia rekai draskosi, manes neprisileidzia, musa. Isterija tesiasi apie 30-40 min. Ir tai buna apie 4 ryto

Visi namai aisku pabunda
Gal galetumet pasidalinti kam sunkiau sekesi -kaip daret, kaip padedavot nusiraminti?
Dar vienas klausimas kuris neduoda ramybes - ar geriau va sitaip va ar vistik geriau traukti visai ta MP? Kaip vaikui geriau ta prasme. As maitinti dar tikrai galeciau ilgai. Bet naktim nebegaliu.
P.s.: tetis raminimui netinka - jo neprisileidzia dar labiau.
Papildyta:
saunuole kad maitinat, bet tai ne priezastis menkinti kitas. Ne jums spresti kokia kievienos situacija ir kodel kita mama gali ar negali maitinti. Jus nezinot kaip paciai sektusi jei butumet jos vietoj.
Todel ir priskiria mus sektai blogaja prasme. Toks poziuris labai nesmagus tikrai.
Pati esu tai patyrusi. Zindyti man sekasi gerai, bet va pagimdyti savo vaiku pati nesugebejau. Vadinasi mano organizmas silpnas? Ar del to esu menkavertiskesne mama? AIsku kad ne.
Papildyta:
vaikiu absoliuciai tas pats. Kaip jis maitinamas, kokiu budu gime, kiek mama uzdirba ir pan.
Vaikui svarbu kad mama yra, kad ji myli, juo rupinasi ir dziaugiasi gyvenimu pati.
Ir dar svarbu kaip sutaria tevai tarpusavy. Visa kita - smulkmenos. Tiesiog maitinimas misinuku dazniausiai (bet ne visada) savyje slepia dar ir kitus dalykus.
Cia jei kalbeti apie psichologine nauda vaikui. O sveikatai zinoma MP turi indeli. TIk gal ne toki dideli kaip bandoma propaguoti.
Papildyta:
negi jums tikrai smagu kai mama aukstina save menkindama kitas?
Vien MP vaikui neduoda NIEKO. Jei salia eina nepagarba kitam - maitinimas MP neuztikrina gero zmogaus uzauginimo
Galiu papasakoti kaip sekasi mums. Dabar 2 m. ir 9 mėn, ir geria pienuką maždaug kas antrą, kas trečią parą, tad tikiuosi galbūt ir nustosim neužilgo.
Gaila tik kad tai vyksta ne grynai mažosios iniciatyva, kaip buvau nusiteikusi ir svajojau, bet ir su mano. Tik tiek, kad laikausi to, kad bandau išvengti tų maitinimų, kurie jai neatrodo tokie svarbūs,t.y. lengvai pakeičiami kažkuo kitu, ir duoti vis dėlto pienuką, jei matosi, kad tuo metu jai tai labai svarbu - nesutinka su jokiu kitu pasiūlymu ir graudžiai prašo - dažnai taip būna arba neskaniai atsibudus iš miego, arba prieš naktinį miegelį. Kai buvau PTC nujunkymo seminare aiškino ne staigiai nutraukti, o pradžioje nuimti nesvarbius maitinimus, palikinėjant svarbiausius, todėl taip ir bandžiau...
Kažkur nuo 2.5 metų pirmiausia pradėjo nebepakenčiamai erzinti naktiniai maitinimai. Tada pradėjau, kai leisdavosi, kviesti vyrą kad pasupęs užmigdytų (kitaip neužmiega - arba pienas, arba supti) ir po kurio laiko pradėjo pati šaukti tėtį,kad pasuptų.Tuo pačiu supratom, kad geriausia išvis man miegoti kitame kambaryje, nes tada net nebekyla minties apie pieną-iškart prašo tetės supti. O vėliau pradėjo erzinti ir visi kiti, ne tik naktiniai maitinimai

Kažkaip jaučiausi "siurbiama" ir fiziškai galėjau tverti tik kokias pora minučių, o maitinti prieš naktinį migdymąsi reikėdavo ilgai. Tad pradėjau visaip kaip nuo tų maitinimų išsisukinėti- prieš miegą tėvelio supimas, po miego pasiūlyti bananą, sudominti kokia veikla ir visaip panašiai, kartą net teko į lauką eiti,kad tik ne žindyti

Tad su visokiais tokiais paišsisukinėjimais turime manau visai neblogą rezultatą
Tik pačiai išties apmaudu,kad mane tas žindymas pradėjo taip erzinti...