Penkiese po JAV nacionalinius parkus

Neradau internete tradiciško parko laikraštuko, kuris mums irgi buvo vadovas po žymiausias vietas.
Tačiau čia patys galite pažiūrėti, jei įdomu ir jei planuosite ten būti: Yosemite nacionalinis parkas . Šiame parke gamtos mylėtojai tikrai randa ką veikti - tiek nuostabių pasivaikščiojimo kelių, kopimo į kalnus, pramogos ežeruose, upėse . Arba tiesiog atgaiva akims (ir plaučiams ) .

Buvau skaičiusi, kad ir šiame parke galima išvysti medžius-gigantus - sekvojas.
Lankytojų centre tradiciškai išsiklausinėjome, kur tai pamatyti. Pasirodo, prie pat sukant link Yosemito kaimelio yra sustojimo aikštelė, nuo kurios dar reikia gerai pakulniuoti iki didžiųjų medžių.
Tai kodėl gi nenušauti vienu šuvių dar vieno zuikio?!
Stojame ir žygiuojame. Į vieną pusę ne taip ir arti - jei neklystu, apie 2,2 km. Tačiau kelias pastoviai eina žemyn, vietomis ir gana stačiai. Žygiuojame, bet aš vis gailiai pagalvoju, kad reikės gi grįžti , niekas tikrai neparneš... O ir laiko ištekliai šiai dienai negailestingai senka, tad ilsėtis nėra kada.
Tik šis kelias - asfaltuotas, tad jei kam patogu, pilnai galima apsieiti ir su kokiais kroksais.
Visu keliu ėjome jau ir taip apsupti aukštų medžių. Mums pasirodė, kad tai jau ir yra sekvojos, arba labai artimos jų giminaitės, nes tikrai aukštos, nors gana laibos. Pas mus tokio aukščio pušų nėra

Pagaliau priėjome vieną jau nugriuvusią gražuolę







Čia "užbliūrinau" žmogelį, bet matosi figūra - jsi stovi parimęs prie nugriuvusios sekvojos kamieno . Galo nesimato tam medžiui





Laikas spaudžia, pasigrožėjome šiom medžių karalienėm ir atgal.
Jaunimas vėl lėkė ir nulėkė, o man taip lengvai kalnas nepasidavė. Tačiau pagaliau finišo tiesioji .

Iš už paskutinio posūkio išnirę pamatom, kad mūsų vaikai labai susidomėję stebi tankmę . Ir dar keli žmonės ieško tankmėj ko nepamatę. Sūnus mus išvydęs pradeda energingai mojuoti, raginti kuo greičiau eiti iki jų, tuo pačiu ženklais rodydamas, kad nepradėtume rėkauti ar triukšmauti.
Viskas aišku - žvėris kažkoks. Tik koks gi? Negi taip ieškota meškutė .

TIKRAI - JI . Ne kokiam aptvare, ne už grotų, bet čia, miške, jos namuose. Čia mes esame svečiuose pas meškutę . VIsi aplinkui jaučia tą pagarbią baimę, nes meškutė matosi didelė. Nors ne grizliukas, bet vis tiek nesinorėtų susidurti su ja akis į akį. O mes tuos tarpu esame tikrai saugiu atstumu nuo jos, juolab, kad mus skiria gana stati įkalnė (jei meškutė užsimanytė ateiti artimiau susipažinti).
Be to ir mašinų aikštelė jau visai čia pat.

Tad traukiame fotoaparatus, kameras. Aišku, dėl didelio atstumo ir fotografuoti gana nepatogu...



Pasirodo, čia ta meškutė ir ne viena - žmonės iš tos vietos, kurią ką tik praėjome rodo ženklus, kad mato dar vieną gauruotį.

Mes laimingi , kaip vaikai rublį radę , užsidėję dar vieną labai riebų pliusą savo kelionės dienoraštį, sėdam mašinon ir sukam dar link parko kaimelio, kur pagal planą numatyti dar keli įspūdingi vaizdai...

Pasukę link Yosemite Village, tikrai nesigailime - pamatome ir kelias parko įžymybes

Garsusis kalnas - El Capitan. Esu mačiusi foto, kur žmonės stovi jo viršukalnėj - ten yra apžvalgos aikštelė, tik kaip ten nusigauti, teks patiems susirasti



Čia Yosemito krioklys, kuris daug sraunesnis ir platesnis būna pavasarį... Skaičiau šiuo metu internete, kad dabar jis jau baigia išdžiūti.





Čia kelias kai kur vyksta viena puse, kitaip tariant - dideliu ovalu. Sugalvojęs apsisukti, turėsi dar gabalą pavažiuoti iki kito apsisukimo punkto, nes abi puses skiria kalnų upė











Saulė jau gana žemai, o mes vis dar parke...



Tokiu keliu tikrai greitai nepalėksi...

Ech... atsisveikiname su paskutiniu mūsų kely nacionaliniu parku ir važiuojame link didmiesčio.

Pakliuvę į greitkely, pradžioj tikrai buvom šokiruoti, kad vsą kelią okupavę prancūzai arba belgai, kurių bjauri mada yra važiuoti pačia kairiausia juosta, nors pirma ar net antra yra visiškai laisvos .

Bet kai tų juostų skaičius pradėjo didėti geometrine progresija , tiesa, karts nuo karto taip pat ir mažėti, tai vis dėl to supratome, kad čia būtent tokia yra važiavimo kultūra, kai tu iš anksto žinai, kad tavo srautas suks kairiau, tai ir nesimėtai po kitas juostas, tiesiog įsikandi vienos ir spaudi iki dugno .

Na, bet žmogui atsidūrusiam pirmą kartą tokioj transporto kokafonijoj, švelniai pasakius, nejauku darosi.

Ačiū mūsų ištikimai „bobai“, kuri šiuo atveju tikrai gerai navigavo mus, iš anksto rodydama, kurioje juostoje turime tupėti. Aš į tą bobą akis įsmeigusi, suskaičiuoju, katroj juostoj iš pvz. 8 esame mes, ir kurią reikia pasirinkti, kad teisingai nusukti...

Dangus irgi kažkoks nei šioks nei toks



Jooo... po gryno parko oro neriam į smogo debesį

Bet vaizdai už lango tobuli





Visai mielai būčiau ir paturistavusi čia. Matėm ir vynuogynus ir šiaip mielus miestelius, tačiau mano darbas buvo vairuoti vairuotoją, tad neturėjau laiko fotografuoti...

Į miestą įvažiavome jau visai sutemus. Nerealų įspūdį padarė važiavimas tiltu / Bay Bridge . Jis daug ilgesnis už Golden Bridge .

Artėjant link viešbučio pataikėm į kažkokį rajoną... Labai panašus į raudonų žibintų , nors mūsų viešbutis turėjo būti kiniečių rajone. Kita vertus kinų rajonas San Francisco yra labai didelis, tad nenuostabu, kad ten visko yra .
Pagaliau mes prie viešbučio
Royal Inn. Kaip visada aš einu į registratūrą. Bet tai košmaras . Kaip šalta . Aš gi su šortukais, maikutė be rankovių... Nueinu, dantis ant danties iš šalčio nesilaiko, drebėdama ten gal juokinu darbuotojas . Nieko, gauname kambarį. Susinešame visą mantą, nes tikrai reikės rytdienai keisti garderobą. O be to čia nakvosime dvi naktis.
Viešbutis vertinamas gana vidutiniškai, bet šiame mieste norint gauti ką nors geresnio, patarčiau irgi ieškotis kuo anksčiau...

Šiandien jau niekur neiname, nes vėlu, o ir šiaip kinų rajonai ypač vakare neatrodo labai puošniai...
Pasiruošiame vakarienę ir griūname į lovas.
Labos nakties

O, pagaliau tesinys! Bet ir tempai jusu... per viena diena sitiek pralekti Ir dar iki sekvoju pasivaiksciot spejot - supermenai, ne kitaip Meskutes tai net supavydejau - mums nepasitaike, nors net keliose vietose po Yosemite wilderness vaiksciojom


Ne druskos tie dariniai ezere - kalkakmenio, tufa angliskai, nzn kaip lietuviskai vadintusi. Tiesa, stipriai druskingas vanduo aktyviai padeda tam kalkakmeniui formuotis.

o taip... tempai tikrai dažniausiai buvo žvėriški...

Ačiū už patikslinimą! Viskas teisingai, tik ežere tokia didelė druskos koncentracija, kad vis tiek manau ne klaida vadinti druskos ežeru. O stulpai - taip, druska tik rišamoji gal medžiaga. Va, iš vikipedijos:

Mono ežeras (angl. Mono Lake) – šarmingas, didelės druskos koncentracijos ežeras JAV, rytų Kalifornijoje, netoli sienos su Nevada. Ežeras yra vulkaninės kilmės; susidarė Siera Nevados kalnuose, ugnikalnio krateryje. Ežere veržiasi garų stulpai. Yra Paoha ir Negito salos, susidariusios išsiveržus ugnikalniui prieš 200 metų. Į ežerą įteka gėlavandeniai šaltiniai. Jų vandenyje esantis kalcis maišosi su karbonatais ir formuojasi tufo uolos.

Ežero pakrantėse veisiasi milijonai musių.

Paskutinis sakinys

Zinoma, kad taip - as gi ir nesigincijau su tuo teiginiu Patikslinimas buvo apie tufos stulpus

O musiu tai as, zinok, nepamenu... gal buvo ju, bet matyt neikyrejo jos mums, nes buciau isidemejusi Gal jos ne visais metu laikais ten veisiasi?

Ai, tiesa, ko pasigedau is Yosemite, tai Halfdome kalno nuotrauku - to kalno slenio centre, kuris atrodo kaip per puse perkirsto rutulio ketvirtis. Nematet jo, ar tik nuotrauku neidejai? Man tas kalnas pasirode dar ispudingesnis nei El Capitan, ir labai jau norejosi i ji uzkopti - gaila, laiko nebuvo

Aš taip pat meškutės pavydžiu Kol kas, kol dar ten nepabuvojau, man Yosemite NP pats pačiausias, taip noriu ten po kalnus pasivaikščiot, jau tokie didingi ir įspūdingi tie vaizdai .
Nata,kokią dalį išlaidoms kelionėje ėmėt grynaisiais, maždaug procentais nuo visų patirtų išlaidų Ir kokiose vietose dažniausiai grynaisiais atsiskaitydavot? Kaip su arbatpinigiais, jei atsiskaitai kortele, ar klausia kokią sumą nusiskaičiuot tada ?

kortele mokant, pirma atnesa saskaita, tada paduodi kortele, jie nusinesa ir perbraukia ja tai sumai kur parasyta, tada atnesa kreditines cheki ir jame buna irasyta pravalgyta suma ir apacioj dvi eilutes, tai pirmoje rasote arbatpinigiu kiek norit palikti, o antroje Total - sudedate tiesiog pravalgyta suma ir arbatpinigius, tada pasirasot ir tiesiog paliekat ta cheki ant stalo. Jie tada prideda ta prie pries tai nuskaiciuotos sumos is kreditines.

DVIDEŠIMTOJI DIENA - Liepos 12 d.

Šiandien visą dieną skiriame San Fransiskui.
Nuo viešbučio palyginti netoli ir prieplauka, ir centras. Mums, kaip ir daugumai turistų čia, vis gi įdomiau prieplauka. Tad apsirengę kiek šilčiau - ilgom kelnėm, striukėm, žygiuojam link vandens.
Kinų rajonas su visom parduotuvikėm tuoj baigiasi, jį pakeičia Mažoji Italija.
Gatvėj fotografuoti kažkaip nedrįsau... Nežinau, kaip žmonės sureaguotų, ypač kinai . O jų čia tiesiog knibžda, tad fotoaparatą išsitraukiau tik priėjusi didesnę erdvę
Gal kiek simboliška, bet pirmas kadras čia - šv. Petro ir Povilo bažnyčia Washington skvere



Atrodo atstumai nedideli, bet kai gatvės visos tokios, tai nesistebi, kad žmonės čia gana sportiški



Mašinų gana mažai, tad fotografuojame stovėdami vidury gatvės



Namai čia irgi maži. Man pasirodė labai jaukus miestas, bent toje dalyje, kurią matėme



Pagaliau atpėdiname iki garsiosios prieplaukos - Pier 39 .
Mūsų planuose - ekskursija laivu. Norėtume bent iš vandens pamatyti Arkanzaso kalėjimą ir būtinai Golden Gate tiltą.
Tokia ekskursija yra, tačiau vos dukart per dieną. Nieko nelaukę perkame bilietus. Yra pigesnis šeimyninis bilietas, kai su dviem suaugusiais gali kartu būti iki keturių vaikų. Nors mūsų vyriausioji jau 21-ierių, bet gi ji irgi mūsų vaikas . Ai, šiek tiek pasukčiaujame, nors vėliau pamatėme, kad sukčiaujama dar daug stipriau.

O kol kas mes turime apie 1,5 valandos laiko, tad einame pažindintis su Pier 39.

Vieni iš žymiausių šios prieplaukos veikėjų Deja, mus pasitiko vos vienas jų atstovas...



Matote apačioj kairėj tą mielą gyvūnėlį



Iš čia matosi ir garsusis kalėjimas



O štai ir turistinis miestelis. Visai neblogą šou programą rodė kapitonas Spirou



Keista, bet turgelis nežuvies, o vaisių



Geroka juodo humoro dozė - Alkatraso suvenyrų parduotuvė... Dryžuota apranga, visokie tekstai ant marškinėlių "ir aš ten buvau" ir panašiai... Net fotografuoti nenorėjau, kažkaip nesinori kvailioti ir daryti iš to atrakcijų.

Toj prieplaukoj pilna maitinimo įstaigėlių visokių. Nusiperkam ir mes kažko užkąsti, nes dar laukia ilgoka ekskursija.

Bet buvom prigąsdinti, kad norėdami tilpti į laivą, turime ateiti vos ne prieš valandą ir stoti eilėn. Ką gi, einame. Gerai, eilės dar nėra, stovi vos pora žmonių. Ir kaip juokingai susirodė, vos mes prisijungėme prie tos porelės, akimirskniu išsivingiavo ilgiausia eilė .
Laukti neprailgo, po ilgo buvimo dykynėse visai smagu pastebėti ir žmones .
Po dvijų patikrinimų, pakliūname į katerį. Puolame į viršytinį denį, kad viską gerai matytume .
Cha . Čia gi San Fransiskas su savo šalta srove ir šaltu oru bei vėjais, o dar ir kateris gana greitas, tad vos pajudėjus, pusę viršutinio denio keleivių kaip vėjas nupūtė apačion

Rimtai, taaaip žvarbu, kad būtų neprošal ir vilnonis megztinis bei kokie žieminiai batai. Deja...

O čia vos spėjau užfiksuoti kitokio tipo ekskursiją siūlantį ypač greitą kateriuką. Nežinau, ar vargšeliai ekskursantai ką nors spėja užfiksuoti
Visiems jiems pradžioj išdalinami apsiaustai nuo lietaus, šiuo atveju nuo vandens, nes kateris lekia reaktyviniu greičiu, ir visi būtų šlapi.

Atsisveikiname su krantu ir mes







Nejaukioji vieta



Ši pusė įspūdingesnė



Po truputį artėjame prie Auksinių Vartų



Miestas jau toli



Kaži, ar išvysime tiltą be debesų...





Nepaisydami tikrai žvarbaus oro, visi sugulę pleškina miesto įžymybę- vieną gražiausių tiltų




Papildyta:














Kardinaliai keičiasi vaizdas...





Yra nemažai žmonių, norinčių iš vidaus pamatyti visas baisybes. Bet mums tikrai pakako vaizdo iš jūros pusės




Papildyta:
Nemažas laivelis



O va tuo tiltu mes vakar važiavome





Ko gero nereikalingas perspėjimas, nes vanduo čia niekada nesušyla...



Vis tiek smagiau žiūrėti ton pusėn





Apie salą mus apvežė du kartus! Nors tokiame šaltyje būtų pakakę gal ir vieno










Papildyta:
Čia matyt retai išsisklaido ta migla...



Tiesa, visos ekskursijos metu kalba gidas, tik kad dėl šalčio ir kad koncentravausi ties vaizdais, ne ką ir tegirdėjau







Na, tą ilgąjį Bay tiltuką sutalpinti į vieną foto labai sunku










Papildyta:






Smagu pamatyti pasisveikinimą



Išlipam ant saugios tvirtos žemės, kur ne taip ir šalta.

Tęsiame ekskursiją pakrante

na va, o mes nelabai besitikėjom taip "bėgdami" šiuo parku pamatyti meškutę .

Daug didesnes viltis tam dėjome Yellowstone. Deja, ten nepasisekė...

O taip, kalnų mėgėjams, tas parkas tikrai stebuklingas . Labai labai gražu ir daug įvairovės .

Grynųjų pinigų vežiausi lygiai 1000 dolerių. Koks tai procentas visų išlaidų, nežinau. Labiausiai bijojau, kad pasibaigs vienintelės kreditinės kortelės limitas, kurį ir taip jau buvau pasididinusi dvigubai nei įprastai.

Grynaisiais pradžioje atsiskaičiau visur, kur valgėme, gėrėme kavą. Bent jau Europoje nemėgstu davinėti kortelės maitinimo įstaigose...
Bet kai grynieji ėjo į pabaigą, daviau ir kortelę. Bet aš nieko nerašiau pradžioje dėl arbatpinigių į čekį, kaip minėjo Michgirl. Bet prieš išeinant palikdavau numatytą palikti sumą grynaisiais

Iš tikrųjų tai manau, kad JAV visur priimta mokėti kortelėmis. Na, kliūčių gali iškilti va pvz. Antilopės kanjone, kur reikėjo mokėti tik grynais.
Net gi taksi galima atsiskaityti kortele. Nebent imsite taksi iš viešbučio. Tada veža privatininkai, kurie man atrodo, neturi kortelių skaitytuvo...

Nata, o tas kalejimas dar veikiantis?