Meilė per atstumą (tęsiam)

ta pati bėda pas mus ir man tai jau iki gyvo kaulo atsibodo . Ir žinau ,kad kitaip nebus. Tik tušti pažadai ir vis kartoja palauk palauk, vienas darbas baigiasi gi kitas prasideda. Pavargau
Vat ir nežinau ar norisi, noriu likti tik draugais- tai tikrai tikrai. Bet daugiau nežinau ar ko noriu
Papildyta:

Ateities nebijau. jei kurtume ateitį drauge, tai gyventume ne per atstumą ,gyventume kartu. Pokyčių nemanau ,kad reikia bijoti. Viskas tik į gerą,kas nerizikuoja negeria šampano. Baimė ,kad nepažįsti visada gali būti tiek susitikus klube, prekybos centre,kine ir t.t tam ir yra bendravimas, kad pažinti vienas kitą

Gal pilnatis? As tai kazkaip db miegu tai gerai, negaliu skustis, vat ir db griuciau i lova ir atsijungciau iki ryto, jauciu tai ir padarysiu

Oho As sokiruota... isgirsti tai is taves Matyt tikrai susierzinus

Na as ji taip tyliai sau sirdyje vis dar vadinu, jis to negirdi is manes O siaip nelabai kas ir pasikeite, jis raso nedrasiai kolkas dar. Bet jug per diena nepaims ir nepasikeis. Jei uzdaras ir nepatiklus, neatlapos gi sirdies man tik pirsteliu mostelejus o as ir pati ant tiek pavargus nuo tokiu santykiu, kad nebzinau kas geriau is tikro... Tiesiog kazmaip pati nebezinau kas daros... nerupi man niekas, i kampa isisprast noreciau ir sedet... nors ir bendraujam su MB taip atsargiai, nera kad nerupeciau jam, bet tokia tustuma viduj.. nors jis raso, nors dabar jau sako jog NORI stengtis, vistiek per diena viskas nepasikeis ir per diena nuoskaudos nedings... ta tustuma vercia abejoti viskuo - ar teisinga meginti buti su juo, ar teisinga nemeginti? Pati nebezinau... visad rasdavau jegu atsikelti po pykciu, tiesiog musdavaus per jo sienas, kad buti kartu, o db nebezinau, taip tuscia... Padedavo ant lapo susirasyti mintis, bet net rasyti nieko nesinori, atrodo paimciau lapa ir liktu toks pat nepaliestas... neturiu minciu, nenoriu rasyti, nenoriu issilieti. Neturiu ka lieti, nes ten salta viduj, salta, tamsu ir vienisa. Man reikia kad jis dabar vat butu cia, cia salia, kad apkabintu ir tiesiog laikytu be zodziu, be kalbu, be aiskinimusi, be prisipazinimu, kad tiesiog istirbdytu ta liudesi viduje. Bet jo nera ir kur nuves ta tustuma viduj nezinau... Parasiau jam vakar, jog viduj tuscia ir liudna. Gavau atsakyma "ka galeciau padaryt?" Kai pasakiau jog man reikia jo salia, jo apkabinimo, jo atsakymas "apkabinu" paliko visiskai abejinga zinau kad mirktelejus nebus vat cia salia, kad net snd nebus, ryt nebus, atstumas ne tas...

astaxa, tu gali zmogu matyti kas diena, ir vistiek jo nepazinoti O del baimes... na visokie santykiai rizika, ar tu mataisi kas diena, susimeti, susipyksti ir skaudancia sirdim skiriesi, ar mataisi reciau. Tiesiog kai ateina laikas, betkokie pokuciai atrodo nebebaisus, bet zinoma tik tada, kai giliai sirdy jauti, jog tas zmogus vertas to

Na ir nuotaikos cia pas mus...
As taip dziaugiuosi rudeniu,man taip grazu medziai nusispalvine,tas rukas virs upes ir net saltukas

Atsiprasau, kad cia taip niuriai nusiteikus ateinu

As Anglijos voveriu kiek maciau, tokios mielos

O man per salta jau Bute temperatura kaip lauke beveik Uztat tokias fainas koinytes vakar nusipirkau, susigundzius, sakiau tik miegosiu su jom siltutem ir svelnutem, bet is tikro tai nusiimti nuo koju nesinori Ryte taip snairavau vis, apgailestaudama, kad i batus su jom netilpsiu

voveryte ir ruduo

Sveiki liudesiukai



Nereikia cia niekam atsiprasineti Tiesiog man labiau panasu cia i kazkokia rudenine depresijos banga,kai beveik visos pradejo skustis,tai tas blogai,tai anas. O as cia strikineju kaip ant sparnu,man taip gera,taip grazu,sirdis dziaugiasi

Geros dienos visoms

Festina lente, miela voveryte Grazus ir nukrite ivairiaspalviai lapai. tik vat man jau per salta, o cia tik pradzia saltojo sezono

Sachar, ne tiek susierzinus buvau, kiek siaip neramu, man patinka, kai iniciatyva bendrauti mazdaug po lygiai pasiskirsto, kitaip atrodo, tarsi tik man rupetu, kaip jis gyvena. Nepaisant to, sivakar vel pati parasiau, turbut kvaila, kita principingai laikytusi, kol jis atsilieptu. Bet is dalies supratau, kodel buvo uzsiemes, mama vel isvaziuoja dirbt svetur, o jis viskuo rupinosi, organizavo, veze, dar vakar budejo, kaip supratau.
Taip, Ulijona, manyciau, saviskio taip pat nepakeisi, teks susitaikyt, jei busit kartu. Ir gyvenant kartu tikriausiai nebutu kitaip, tai kur isvaziuotu su reikalais, tai darbe paromis sedetu, na, as pagal saviski sprendziu, situo jiedu panasus

Nezinau ar man taip pasiseke,ar tiesiog taip nusistoveja musu santykiai. Maniskis taip pat darboholikas,bet visada paskambina,ar bent paraso zinute kai dirba. Kazkaip nekyla mums tokiu problemu,kad viena puse jaustusi iniciatorium,o kita tik lauktu demesio. Vis gi itariu,kad daugeli cia taip paveike atejes ruduo,saules ir silumos trukumas. Auksciau nosytes mergaites
Radau pernykste foto grazia,ikelsiu jums dovanu

Tu saunuole, kad neleidi principams imti virsu Kartais pasioziuoti sveika, bet nereikia persistengti Beje dabar pagaliau galvosiu kad tu normalus zmogus, o tai jau mintys kilo, jog angelas uzsislapstines, kuriam visada viskas tinka, viska supranta ir visur palaiko


Na kas liecia vat toki paprasta bendravima, tai MB visada paraso ir darbo metu ir kai vaziuoja Dar buna net nuotraukas atsiuncia, kad parodyti ka naujo padare ar kas ispudingo ivyko Pas mus problema labiau jaumu reiskimo klausimais, ir tai, jog jis uzsidares savyje iki dabar ir nieko neisileidzia i savo sirdi, net pats ten nekisa galvos, pats savo jausmu nepazysta ir nei nemegina suprasti... O jug kad "zaizda" pradetu gyti, reikia pirma ja isvalyti

Gal...

Cia apti surinkai ekspozicija?

O as zinokit knygos "Meiles menas" taip ir nesugebu pabaigti. gal kokia puse perskaiciau ir nu nelimpa man ji visai uztat dabar radau vienos man patikusios rasytojos knyga "Meiles formule", ten 2 problemos tokios stambios gvildenamos: ar zmogus kuris salia taves tikrai yra TAS, ir jei TAS kodel taip sunku su juo kalbetis tai vat turesiu ka nuveikti savaitgali

labas rytas, man ruduo laaabai patinka. Jeigu šiltas ,saulėtas taigi nuostabu O jei lyja ,vėjas ,kaip jauku namuose šiltuose prisidegus žvakių su arbata ar vyneliu arba tipenti per balas su skėčiu -gi pozityvumo daugiau
Manęs tai niekas nepaveikė, tiesiog aš pavargau nuo tokio "bendravimo". Mes nebendraujam visą šią savaitę ir tylėsiu aš. Atsibodo pirmai rašyti ,skambinti ir t.t. Ne maniškis neskambina ir nerašo, jis negali skambinti vairuodamas, būdamas lifte ar prekybos centre. Amžini pasiaiškinimai ,kurie man jau darosi visai neįdomūs Jausmų atžvelgiu susitikus tai labai reiškia, tik aš tada jau atstumiu, nes prisimenu iki tol ,kaip aš jam "rūpėjau". Taip kartais sutinku tikrai neturi laiko, bet kartais... Aij juokinga man ir viskas. Ir tada tikrai prasiveržia principai. Kodėl manęs negirdi ,kaip aš rėkiu ir prašau, kad retkarčiais atsimintų pirmas mane, o sutikęs suspaudžia glėbyje. Vėliau tas glėbys ima dusinti.

labas visoms, kas mane prisimenat ir kas ne

Aš jau greit "švęsiu" vienerių metų sukaktį, nuo tos dienos kai pradėjom bendraut per atstumą su vaikinu (prieš tai kartu draugavom 7 mėnesius ir 4 iš jų gyvenom kartu) Tegaliu pasakyti kad viskas priklauso nuo sugebėjimo susikaupti ir nepasiduoti emocijoms. Tikrai.

Paskaičiau komentarus. Ir žinokit prisiminiau save! Kaip man liūdna ir pikta buvo kai neparašydavo pats arba rašydavo per mažai. Galvojau neberūpiu, nebegaliu tik aš viena viską bandyti saugoti. Bet šitą etapą sėkmingai praėjau.

Kartais reikia pasiimti ir sau pasirašyt laišką. O poto perskaityti. Vyrai visai kitokie nei mes... Mums labiau reikia emocinio ryšio, o jiems fizinio. Jiems nėra toks svarbus tas pastovus bendravimas. Aš gavusi žinutę "myliu ir pasiilgau" galiu visą dieną šypsotis ir jaustis gerai, o jam nebus tokio poveikio. Jis nusišypsos ir po kelių minučių užsiims savo rūpesčiais toliau. Dar net yra sakęs: "kas iš tų susirašinėjimų? jie man nepadeda tavęs apkabinti."

Mes su saviškiu susiskambinam per skype 2-3 kartus per savaitę. Išsikalbam, padiskutuojam, paskaičiuojam dienas iki kito susitikimo ir atsisveikinę (kartais paašaroju) kimbam prie savų kasdieninių darbų.

Nežinau, merginos, ar tikrai svarbus tas pastovus rašinėjimasis? Iš savo patirties supratau, kad ne. Svarbu, kad abu ant kalendoriaus braukom dienas ir laukiam susitikimo dienos. Juk ir viso šito bendravimo per atstumą esmė yra ne išmokti draugauti žinutėmis, o kantriai ir racionaliai laukti kol šitas etapas pasibaigs ir vėl būsim kartu.

būkit laimingos