QUOTE(NeTaRa @ 2012 07 27, 23:00)
Ar as laiminga...? Greiciausiai taip, dziaugiuosi kai turiu ramybe, dvasine pusiausvyra, kai pasiekiu tai ko norejau ir t.t. Esu laiminga esanti sveika, turinti seima.
O siaip tai as tos laimes nematau
matyt todel, kad jos neina matyti. Tikriausiai visa tai galima vertinti pabaigoje, kaip kad metine ataskaita (lyginant)
Ar kitas zmogus gali mane padaryti laiminga? Jei as istengsiu suteikti pasitenkinima, dziugesi, gera ir silta jausma jam budama salia, as tapsiu laimingesne
bet ne todel, kad jis bus salia, nes as to noriu. Jei jis nenori - lai skrenda. Meile be savinimosi irgi egzistuoja, juk mylim pauksti danguje, ciurlenanti upeli, medi, dieva ar dar kazka ko negalim tureti, taip pat ir su kitais asmenim
Puiki tema
dauguma ateina pasiguosti, issikalbeti, laukia supratimo, patarimo ir pan. ka beje ir as darau, ne visada jauciuosi puikiai (hm...gal laimingai), buna puola problemos, sprendimo keliu nerandu, susipainioju, supanikuoju, imu gaileti saves ar kitu, va tada nejauciu tos ramybes, pametu pusiausvyra, matyt, tuo momentu paklausta to paties klausimo atsakyciau kitaip
Tema, gal ne tokia jau ir puiki.
zmones ateina i foruma su savo bedomis, kurios atrodo dydeles kaip pasaulis, neiveikiamos, nepakeliamos. beda visada yra pastebima, laime deja ne.
Vat smagu, kad zmones cia atejna pamasto, pasveria ir.... na nera viskas totaliai beviltiska.
ypac tai dznai zmonems atsitinka gyvenant su savo partneriu. visi esame skirtingi, rodos isimylejai tobula zmogu, o cia bac nu negali buti "jis svolocius". na svolocius, tuomet ka daryti skirtis, priimti ji toki koks yra, susitaikyti, nes visi tokie?