Tvenkinio kasimas 3

oj nea, raisto tai aš tikrai nenoriu, nes dabar ten kaip raistas ta bala, krantai statūs, vandens iki bambos, visa apžėlusi man ten reikėtų pievutės, o naują kūdrą į šoną patraukti.

Na pas mane viskas vietos užteks ir pievutei, ir drėgnam kampeliui

na va isigijom ir mes" bedele" skypa su prudu, prudas priklauso kokiems 6 iems savininkams.. musu vidurinioji staciakampio sklypo dalis (12 aru is kokiu ~30), beda kad prudas visiskai staciais krantais, gylis sako 3-4 metrai. dabar didziuliuose apmastymuose kaip savo sklypo pakrante perdaryt taip kad butu imanoma ibrist neneriant staigiai gilyn. Gruntas - Molis. vaizdelis kolkas toks: 55.744772,24.238607

LAbas, Niurzga,

Džiaugiuosi, kad įsisavinote mano pamokėlę apie žuvienę O karosų antys jau turėjo atnešti, gal juos tik ešeriai aprankioja, kad nesimatytų


Papildyta:



LAbas, Ra2ga,

Tie augaliūkščiai, mano galva, ne lelijos, o lotosai, tačiau dėl to nėra bėdos. Natūraliai kūdroje jie neperžiemos - reiks tempti į garažą. O šiaip gražiausios mažažiedės vandens lelijos auga ..... ežeruose Reikia tik įsibristi ir atsignybti šaknelę - po metų turėsite gražų, gyvybingą ir stabiliai peržiemojantį lelijų kerą . Beje, didžiažiedė vandens lelija yra saugoma, taigi jos liesti NEVALIA



Papildyta:



Jei jau krantai per statūs juos vis tiek teks taisyti. Tai tik laiko klausimas: darysite iš karto po kasimo - užteks tik nulėkštinti šlaitus, lauksite keletą metų - be šlaitavimo reikės ir kūdrą valyti, nes dalis šlaitų nuslinks gilyn....
Kūdros dugną maudymosi zonoje reiktų užpilti smėliu (nebent mėgstate žvyro akmenukų atliekamą pėdų masažą)
Papildyta:



Matau, jau gavote daug įdomių pievos variantų Aš vis dėlto siūlyčiau nesėti bet ko ir bet kur, o pabandyti atsižvelgti į dirvožemį, vietovės drėgnumą bei sklypo funkcines zonas. Bendru atveju geriausiai vejai tinka eraičino pagrindu sudaryti vejos mišiniai (eraičinas gali būti ilgašakniastiebinis - jis puikiai stabdo eroziją, ir trumpašakniastiebinis), taip pat sveika į mišinį įmaišyti pievinės miglės (jei vietovė šlapesnė, reikia rinktis pelkinę miglę). Svidrės Lietuvos klimato sąlygomis neretai iššala, taigi jų kiekis mišinyje gali būti minimalus (arba jų gali iš viso nebūti). Visa kita - dobiliukai, motiejukai, "žydinčios gėlytės" (parduodami spec. "žydinčių pievų" mišiniai, kuriuose sudėta viskas nuo svėrės ir aguonos iki barkūno bei pelyno) - jau jūsų begalinės fantazijos reikalas.
Papildyta:


Plačiažnyplius savo laiku augino Simno žuvininkystės ūis. Nežianu, ar dabar dar augina. Dar juos žmonės gaudo ežeruose Tik retai kur jų rasite, visa Lietuva užteršta rainiais.... Bet ir jie valgomi, o juos valgydami dar ir gamtai gerą darbą padarysite
Papildyta:



Labas, Kaban!
Peržvelgiau dar kartelį tamstos kūdriuko darymo ir perdarymo epopėją ir ... net nežinau, ką parašyti, kad nesupyktumėte ir neįsižeistumėte Gal parašysiu taip: nuoširdžiai dėkoju ir lenkiu žilą galvą už šią gražią į SM įkeltą nuotraukų ir aprašymų galeriją - bendraudamas su klientais, sutaupysiu marias laiko, aiškindamas, kodėl kūdrą geriau kasti nors ir pasakiškai brangiai, tačiau VIENĄ KARTĄ.
AČIŪ!


Papildyta:



O gal tą "varlyną" galima išvalyti ir integruoti į naują kūdrą?
Šiaip, technologiškai teisingai atliekant užpylimo darbus, užpiltas plotas "pelke" tikrai nepavirs, blogiausiu atveju, jo paviršius kiek "paliūliuos" pirmus metus, bet po žiemos tai turėtų pranykti.
Papildyta:



LAbas, Vinipooch,

Na, bėdelę tikrai įsigijote - sveikinu . To kelininkų ar melioratorių rankų darbo šedevro krantus tai jūs nesunkiai nušlaituosite ilgastrėliu. Prisivežę smėlio, net ir paplūdimį pasidarysite žmonišką. Bet man kažkaip kyla kitas klausimėlis: ar tų laukų retsykiais per staigesnį polaidį nepasemia Sanžilė? Kelis kartus stebėjau ypač smagius jos potvynius ir Berčiūnuose, ir prie geležinkelio tilto...
Gal būtų sveika pastebėti kelis pavasarius Sanžilės vandens lygius ir, esant potvynio rizikai, tą kūdrą praplėsti į savo sklypą, o iškastu gruntu bent jau namą ir kiemą po statiniais sukelti kokiu metru-kitu?

Sėkmės visiems!
Aušrys

[QUOTE][nuoširdžiai dėkoju/QUOTE]

geriau 2 lt nei dydelis aciu..

is esmes problema vandens lygio musu prudo senai supratome, ta problema - kaiminas.. tiksliau musu sprendimas jungtis prie jo kudros.. butent dabat jo kudros puseje vanduo iseina, pro musu ateina, todel ja reik hidroizolioti moliu ar dar kokiu biesu, is esmes probleos kaip ir nera, ispompoti pruda, uzvaryti bobkata ir dugna sutvarkyti atvezus molio jei reikes - nesunku, iir kaiminas nebutu priesh, jam viskas pofig, jis ta savo nama/sklypa parduoda. Ateis nauji zmones - ir ka jie nores padaryti - su tuo prudu, nezinia.. Nores ji isvis panaikinti, arba atskirti, yra ir tam tikru ginciotinu klausimu del zemes ribos su tuo kaiminu - zodziu dabar to padaryti negalime, kaip ir ne labai yra prasmes .. tai va - isvada is viso to - neturekyte su kaiminais bendro prudo darykite maza - bet savo

WAWWW!!! Ka tik nuejau iki savo griovio ir pamaciau,kadpo vakar lietaus dienos jis linksmai per puspilnas vandens!!! cia per 1 lietaus diena issiurbta duobe prisipilde auksciau ausu ir netgi ne iki galo iskastas mano griovis linksmu upeliuku pildo pruda.. JEGA!!!

[quote=kaban,2013 07 14, 14:36]
[QUOTE][nuoširdžiai dėkoju/QUOTE]

geriau 2 lt nei dydelis aciu..


Čia ant alaus?

Sveiki kūdrinukai,

Kaip ir daugelis iš Jūsų ir aš turiu kūdriuką Apie 11 arų. Na kadangi šiemet bent pas mus labai sausa, tai jis stipriai paseko ir liko gal kokie 8 arai žiūrint vandens, o ne duobės prasme

Bėda ta, kad kasant prieš 3 metus nepagalvojom ir kasikai iškasė tik apie iki 3 metrų gylio. Kadangi dabar beveik metras vandens nudžiūvo ar neaišku kaip dingo (pernai buvo viskas gerai: apie 0,4 m svyravimas buvo, bet tai normalu), liko kokie geriausiu atveju 2 metrai vandens. Jei gerai neatlis iki rudenio, tai dar metrą uždėjus ledui žieminiam kas lieka??? Nieko. O kas bus žuvims? - šakės.

Pasiskaičius forume išvada viena - reikalingas duburys (gal kokių bent 2 arų plote dar pora metrų gilinti).

1. Ar verta taip daryti (pirmi trys metrai buvo vien molis ir šlynas su 40 cm gan geruc juodu paviršiniu dirvožemiu), ar kasėjai tokių dalykų imasi, kas bus su žuvimis kai jas pradės kasti ?

2. Nežinau kodėl (gal amūrai su lynais kalti ), bet šiemet vanduo labai drumstas (nors pernai kol buvo tik burelis plačiakakčių ir tie patys 10 vnt. šimtagraminių lynukų, vanduo buvo ganėtinai švarus). Norėdami turėti švaraus vandens telkinuką, galvojam gal šalia iškasti iki 1,5 aro ežerėlį ir jokių žuvų (nebent pora plačiakakčių) neleisti, kad nedrumstų. Ką manote apie tokius nedidelius "ežerėlius". Didesniam vietos nebėra..

3. Kažkur forume teko skaityti , kad amūrai labai mėgsta dirvinius asiūklius. Na pas mus jų labai gausu, todėl pripjovėm pora didelių glėbių ir sumetėm. Sučepsėjo juos per kelias valandas. Bet dabar internete perskaičiau, kad tai lb nuodingas augalas.. Ar galima amūrams jį toliau duoti? Juo labiau, kad po asiūklių užvalgymo jie kažkaip savaitei buvo nutilę ir net dobilų nebepuldavo kaip ankščiau. P.S. kažkuo šerti juos dabar turim, nes kai vanduo nuseko - didžioji dalis vandens augmenijos liko nepasiekiama virš vandens.



Ačiū

o man dabar va dar tokis klausimas iskilo, jei sklypo plane nurodyta kam tiek tai aru vandens + tiek tai sausumos, o as kranta tvarkysiu sausumos saskaita, tai teoriskai ir praktiskai sitie skaiciai keiciasi :/ kaip bus reikalai su popierizmu tada a?

Manau, kad reikalai su "popierizmu" bus prasti. Dokumentai neatitiks realybės. Ko gero svarbiausia praktiškai du dalykai
1) sausumos tvarkymo mąstai;
2) santykiai su kaimynais jei s jais gerai sutariat - tai nugyvensit amželį su netvarkingu popierizmu ir vargo nematysit.
Aišku turint noro galima pasikalbėti su NŽT specialistai ir jei tie tvarkymo mąstai didesni - gal vertėtų visą tą įforminti.

Sveiki, Politike,

Na ir bėdos jūsų kūdriuke.... Sakyčiau, brandžiai kompleksinės
Pabandysiu pasidalinti savo mintimis, gal ką nors pritaikysite:
1. Spėju, kad visuotinės apokalipsės neturėtų būti: rudenio lietūs pripildys kūdriuką ir vandens gylis bus daugiau nei 2 m (sakykim, kokie 2,15 m ) ir žuvys turės šansų peržiemoti. Tačiau kasant kūdrą aiškiai padarėte klaidą - reikėjo įrengti bent kelių arų žuvų žiemojimo duobę. Dabar ją iškasti galimą, tačiau stresas visai kūdros ekosistemai bus didžiulis, todėl kasėjai privalo būti tikrų tikriausi profai ir turėti laaaaabai ilgą strėlę.

2. Vandens drumstumas gali būti kaip minimum dvejopos kilmės: nuo masiško fitoplanktono vystymosi (tai gali būti ir dėl amūrų veiklos) ir dėl dugno nuosėdų drumstimo (dugną gali drumsti pvz., karpiai ar dideli lynai).

3. Nelabai suprantu, kam jums tie amūrai? Jei juos reikia šerti, reiškia kūdroje augalų pertekliaus tikrai nėra. O jei nėra augalų - nereikia ir amūrų Jie yra pakankamai skanūs, taigi sugaukite, paragaukite (man kokį vienąžkitą nepamirškite atsiųsti ), gal tada ir kūdra praskaidrės
O išdžiuvusią vandens augmeniją siūlau išgriebti dar prieš atsistatant kūdriuko vandens lygiui.


Papildyta:



Labas, Vini,

Klausimas surašytas labai painiai, bet bandysiu atsakyti. Jei sutvarkytos kūdros plotas didėja iki 10 arų ribose ir nepažeidžiate drenažo - jokių problemų nekils, nes šiandien galiojantis įstatymas tai leidžia. O jei 5 arų kūdrą "tvarkote" padidindami iki 20 arų - reiktų atsiklausti vietinės aplinkosaugos. Jei jie lieps, pasirengsite projekčiuką ir visas popierizmas bus tvarkoje

Sėkmės ir geros vasaros visiems!
Aušrys

o moterskai galvai atrodo taip aiskiai.. pabandysiu aiskiau.. sklypo byluteje nurodyta kad 7arai yra sausuma, 5arai vanduo (viso kudros bendrai su kitu mano sklypu ir kaimynais apie 20 aru). tai jeigu as kranta tvarkysiu sausumos saskaita, pvz suformuodama kokia tai ilankele sausumos ir vandens santykis keiciasi..
bet jei teisingai supratau jei ten kokius 2 arus paaukosiu vandeniui - leidimo tam darbui lyg ir nereikia, bet dokumentuose jau vistiek netvarka is kitos puses gal yra kokiu kitu variantu kaip sunuozulninti slaita kiemo zolytes ar kokiu braskiu lysves visai nesinori aukot vandeniui