QUOTE(Klevukas @ 2015 08 24, 00:57)
Ar galite patarti - kokia tikimybė užteršti šulinį, jeigu jis yra 25 metrai nuo planuojamo tvenkinio-kūdros (pavasarį yra nedidelis įtekėjimas, keli šaltiniai ir normalus nutekėjimas)?
Šulinys aukštesnėje vietoje, 7 m gylio, grynas molis iki apačios. Būsima kūdra būtų kasama kur dabar stovi vanduo beveik visus metus, bet per vasaros sausras išdžiūsta.
Giliausia kūdros vieta būtų apie 2 m aukščiau šulinio dugno.
Ir dar - ar reikia geologinių tyrimų jeigu už 70 metrų teka nemaža upė? Gal galima imt upės vandens lygį kaip minimumą? Šiaip ten panašu į labai senai užakusią senvagę.
Sveiki,
Jei neteršite kūdros, šulinio tikrai neužteršite
O jei rimtai - 2 m "gryno" molio ekranas ir 25 m atstumas yra lyg ir pakankama "ugniasienė", kuri neleis į šulinį (ar jį maitinančius gruntinio vandens srautus) patekti kūdroje gyvenantiems organizmams (pvz., fitoplanktonui) ir/ar dumblo dalelėms. Tačiau jei šulinį maitinanti gruntinio vandens tėkmė prateka po planuojama kūdra, tikėtina, kad vandenyje ištirpusios medžiagos (pvz., kūdros pakrantėje augančios vejos trąšos) per kūdrą gali pasiekti ir šulinį. Siekiant to išvengti, būtina griežtai laikytis kūdros apsaugos juostos eksploatavimui keliamų reikalavimų, vengti bet kokių medžiagų patekimo į kūdrą, o pačioje kūdroje sukurti gerą vandens kokybę palaikančią ekosistemą.
Jei kūdrą kasate upės slėnyje, o gruntas yra laidus vandeniui (tačiau jūs rašote, kad teritorijoje vyrauja "grynas molis"), tikėtina, kad kūdroa VL bus artimas (ar šiek tiek aukštesnis) už upės vandens lygį. Jei gruntas visiškai nelaidus, kūdros vandens lygis labiausiai priklausys nuo kritulių ir garavimo.
O geologinius tyrimus (profesionalius ar bent jau "račioku") atlikti visada pravartu, nes kai kuriose Lietuvos regionuose geologinė sandara būna labai marga, ypač teritorijose netoli upių.
Sėkmės kūdrininkystėje,
Aušrys
, kokie čia augaliukai, neitin atskiriu žydinčius 
