Daugiametės gėlės V

Betvarkant savo augalynus (kai ką padauginant, kai ką perkeliant, kai ko atsisakant) į karutį laikinai buvo įšokę keletas augaliukų. Ir kažkaip akis "užsikabino" už soros "Heavy Metal", diktono ir rūgties trijulės. Patiko soros ir diktono lapų spalvos dermė ir lapų formos bei kero formos kontrastas. Reiktų stebėti, kaip ši trijulė atrodytų visą sezoną greta. Ir kas žino, galbūt šis trio būtų vertas pastovesnės kaimynystės nei karutyje


Juračiuks, džiugu, kad norite pasidalinti savo gėlynų vaizdais, bet jie turi atitikti temą (daugiametės gėlės).

Daugiametės saulėgrąžos

Ko gero fotikas visgi neperteikia tikrojo vaizdo, o gal kaip tik tikrąjį rodo, tik man būna arba nepakankamai gražus, arba nepakankamai negražus . Karpažolė iš tiesų netolygiai pasiskleidusi, vienas kampas žydi pakartotinai, vidurys pilnas naujų pumpurų, didelių, bet taip pas mane būna kasmet. O kai kurie stiebukai jau nuo vasaros vidurio raudoni, ir nustoję augti. Ir ji tikrai viena.
Papildyta:


na va, vienas balsas jau yra kemero, rykštenės ir hortenzijos kompanijai, man ši chebra irgi patinka
Papildyta:


Labai dėkinga už dalinimąsi tokiais teorijos gabaliukais. Ar tokių dalykų moko studijuojant, ar visa tai jau savarankiškos savišvietos atradimai? Kažkodėl manau, kad tai iš knygų, gal ką rekomenduotumėt, artinasi šaltas sezonas, norisi ką nors parsisiųst

Aš dvejus metus varvinau varvinau seilę žiūrėdama į šeivamedį Black Lace, norėjau jo labai labai, Rasa lyg žadėjo kitiems metams jį bandyt daugint, tai galiausiai neatsilaikiau kaip pamačiau jį parduodamą Vilniaus Žalumoje - tykiai parkeliavo gražuoliukas namo

vertas demesio

Iš šios trijulės auginu tik rūgtį. Pavadinimo niekas taip ir nepatikslino, bet tai persicaria affinis (sin. polygonum affine) lietuviškai - puikusis rūgtis. Žydėjimo ir dekoratyvumo prasme labai geras augalas. Pas mane žydi nuo gegužės antros pusės iki pat dabar be perstojo. Tankūs lapai pilnai dengia žemę, todėl visai nereikia ravėti. Bet pas mane baisiai agresyvus ir greitai plintantis. Jei kasmet nenuraučiau didžiausių plotų, kitus augalus tiesiogine prasme suvalgytų Šiais metais taip susidorojo su skaistažiedėm, nors pavasarį žydint alyvoms atrodė visai nekaltai:

Dabar jau panašu, kad ir viendienes nuo jo reikia gelbėti Gėlynuose planuoju šio augalo atsisakyti ir kelti į mažiau prižiūrimą paežerę, kur galės keliauti į plotį kiek tinkamas.

Smegenų dažai, t.y. mūsų požiūris į vieną ir tą patį daiktą, gali iš jo pridaryti (pripiešti) daug, vienas į kitą nepanašių daiktų.
Užsikrėtusi nuo jūsų skeptiška nuomone savajam gėlynui, nuvykau pas savo gėliukus jais... nusivilti. Bet nesigavo. Anaiptol. Išvydau tokį gėlyną-kvietką, prisegtą besibaigiančios vasaros švarkelio atlape. Nei per didelį ir nei per gražų tokiam reikalui. Va tokį kaimišką linksmuolį:



Ir dar tokį va:



Nesakau, kad jame viskas ok, bet kaip antramečiui gėlynui, turinčiam nepatyrusią ir laiko neturinčią šeimininkę, kol kas gana ir tiek. Gi kitais metais bus žyyymiai geriau. Dar porą fragmentų iš kairės ir dešinės ausies pridursiu. Čia (žr. žemiau) kairiosios ausies fragmentas, kurio visi dalyviai laikini: miskantas patupdytas į purią dirvą peržiemojimui (vakar, beje), Matrona laukia vietos smilgynėje/akmenynėje, o astrai... Ką astrai? Jie gi vienmečiai, iš pakelio, aš juos čia iš gailesčio priglaudžiau, nekart minėtos daržininkės šiltnamyje sudaigintus nežinia kam. Bet gražu gi?



O čia ne kartą minėta rykštenės kombinacija: rykštenė pavėlavo pražydėti, saulainės jau baiginėjasi, rudbekija neišėjo ūgiu, visi kiti čia lyšni ir keliaus kitur.



Na, ir kitos kombinacijos, iš dešiniosios ausies, fragmentas: astriukai vėluoja pražysti ir šiaip skysti gavosi, bet 1.5 žiedelio jau yra. Ir jie labai švyti toje bordavai-tamsiame ausyje. Kitas astriukas jau jau pražys. Žodžiu, šviesių atspalvių prisidės ir pataps dar linksmiau.



Kol kas tiek. Kitą sykį savo išprotėjusias melvenes parodysiu (turėjo būti 1 m, o išstypo iki >1.5 m). Beje, žiūriu į jas, kaip į kandidates stovėjimui už rykštenės kompanijos.

O jei plotą, kuris suplanuotas jam augti, apribot įkasama plastikine juostele - aš taip pažaboju agresyvesnius augalus, kuriuos noriu savo gėlynėliuose matyt, bet kurie žingsniuoja greit ir kur jie nori. Taip pustatauri, kelias viksvas pažabojau. Aprėminu tam augalui skirtą plotą palikdama juostelės kraščiuką tik kelis mm išlindusį iš žemės ir jo tikrai nesimato. Aišku taip verta vargt tik dėl gražių, bet agresyvokų augalų

gražiai žiūrisi

Ši rūgtis žygiuoja paviršiumi šaknydamasi, juosta nepadės, reikia sistemingai genėti. Bet tai tikrai puikus augalas didesniems ir mažai prižiūrimiems plotams.
Papildyta:


Vi, labai gražios spalvos, visą vakarą sušildė maloniu jaukumu

aispra, panašu, kad pas Jus ir pas mane labai skirtingai tas pats rūgtis elgiasi Matyt dėl dirvožemio ypatumų. Jei gerai pamenu, pas Jus priemolis. Nors šiemet ir labai drėgni metai, bet mano priesmėliuose jis nerodė ypatingai agresyvaus charakterio. Pirkau pernai rudenį. Dabar galėčiau tik kokius 3 naujus augaliukus pasodinti. Beje, pastebėjau, kad jis gerai savo žiedais atkartoja veigelės "Monet" lapijos spalvas.
Jūsų daryti kadrai visada tokie jaukūs, "su jausmu"

vi_, bežiūrėdama į saulainių, kraujalakių ir "Matronos" vaizdus prisiminiau kažkada smth1 kitoje temoje išsakytą mintį, kad bordo gerai žiūrisi su oranžine spalva.

Dziaugiuosi, jei kam nors tai naudinga. Ne, nemokina tokiu dalyku studijuojant, cia savisvieta. Jeigu apie gelynus konkreciai, tai naturalistiniam stiliui rekomenduociau bendraautorines Oudolf'o knygas tokias kaip "Gardening with grasses" ir kt. Labiau angliskas gelynu stilius yra Ch. Lloyd "Succesion planting for Year- round Pleasure". Bet pastarosios as dar neskaiciau:)