Daugiametės gėlės V tema

mumrikai, smth1, vobla, aispra, bitule, ačiū, kad pasidalijote savąja patirtimi su vaizginomis Dar pamintysiu...

Sveiki, aš čia naujokė, ką tik pertvarkius gėlyną sode - rezultatais manau kitąmet džiaugtis, o ypač po keleto metų.
Bet apie žagrenį tai pasakyt turiu ką: jo šaknys po visą sodo sklypą nusidriekia, ir visur lenda nauji žagreniukai: šiltnamyje, toliausiuose daržo kampuose. Perkasant gėlyną tai buvo vienas didžiausių vargų - retai kur kastuvas neatsiremia į žagrenio šaknį. Aišku, dideliame sklype kažkaip galima rast jam vietą, ir labai jis gražus, ypač rudenį. Bet standartiniame sode tai jis bevelytų visą teritoriją užvaldyt.

Kažin ar nebus kalta sunkesnė dirva . Pas mane analogiškas vaizdas - smulkučiai reti žiedeliokai, o kai kurie kupsteliai ir visai pasimirė. Viskas prasidėjo prieš porą metų, stojus šlapioms vasaroms Iki tol bobutiniai šilokai augo gana neblogai, jau buvau beužsiveisianti jų visą pakraštį, bet deja...
Matrona dar visai jaunutė, tačiau kol kas atrodo pusėtinai. Matyt ne taip jautriai reaguoja į dregmės perteklių.

Kaip ten sakoma: jei labai nori, tai reikia
Auginu porą - pakeiksnoju laiks nuo laiko, papincetuoju vaikus, bet atsisakyti nežadu. Svarbiausia nenukišti jo į kokį neprieinamą užkampį, kur bus sunku prarauti jaunimėlį bent kelis kartus per metus. Geriausia jei aplink, kokių 8-10 m spinduliu būtų pjaunama veja, tada išvis jokios bėdos

tai as ir padariau tai, ko nereikejo daryti- itupdziau ten, kur man jis geriausiai turejo ziuretis- i daugiameciu gelyna maciau jau pora vaikiuku- nugnybau. maniau tiek tos bedos. kazin, kokiam gylyje tos jo atzalos plinta mazu ji galima kaip nors pazaboti
siemet pavasari jis man nusalo per anksti issproges, tai kaip pargryzo galingu krumu ( koks 15 stiebu vietoj dvieju)- apgaube savimi kone puse gelyno. visi nuo jo pasvire- saules siekia, bet neuzsilenke nei viena gele- mazu ner tiek blogai dar
kazin o kaip zagrenis ''Tiger Eyes''? irgi toks pats pasiutes, nes sito tai tikrai irgi labai noriu...

skaičiavome gėliukų įvairovę, kalbėjome kas kokiuose plotuose šeimininkauja, o man įdomūs tokie klausimai:

1) kokiais principais vadovaujatės kurdamos savo augalynus/gėlynus, t.y. apie ką galvojate parinkdamos augalus bei juos komponuodamos (kai jau aišku kur bus gėlynas ir kokio dydžio)? Kas yra atspirties taškas - tam tikras stilius, spalvinė tema, mėgstami augalai, užmatyti mieli deriniai, kuriuos norisi atkartoti, bendra sodo idėja (pvz. "rojus paukščiams, bitėms, drugiams")? Kaip komponuojate augalus?

2) patirtis su spalviniais deriniais. Ar derinate tik kaimyninius augalus, ar parenkate spalvinį derinį visam augalynui? Kokius derinius bandėte išpildyti savo gėlynuose? Rezultatas džiugino, nuvylė?

3) kokia Jūsų sodo idėja, tema, "didysis paveikslas", t.y. tai, kas vienija visą sodą, juntama ore? Ar galvojote apie tai iš anksto ir bandote išpildyti, ar kažkas vienijančio išryškėja kūrybiniame procese?

Na, jei nereformuosit gėlyno jūs, tai reformuosis jis pats. Be reformų nepaliks stovėti: kažko padaugės, ko pasėkoje, kitko pamažės, kažkas parodys savo tikrąjį veidą, kai kas pasirodys visišku nuliu ir t.t., ir pan. Gėliukų teatras. Tvarka bus, tik teisingumo ne. Sakot, „džiunglės neįbrendamos, per marga...“, blogai vienžo. Džiunglės nėra blogis vien jau taip. Jas mažiau laistyti ir ravėti reikia. Be to, jos dera prie laukinės pievos, kur už jūsų tvoros. Galų gale, užstos vėją, kai terasoje sėdėsit. O kas dėl margumo, tai nejau jums nepatinka gėliapuokštės? Na tos, kurias iš įvairių gėlių skoningai susuka moterytės? Man jos užvis mieliausios, ypač rudenį. Tobulas grožis. Tai šito grožio jūs dabar turite daug – turite didžiulę gėliapuokštę, kurią susukote, nė kiek neabejoju, tam kartui skoningai. Belieka tik džiaugtis. Akimis.
Tai dabar metus tinginiausite... Tikiuosi, nepaliksite mūsų, velėnas lupančių?

Gi pati aš, matyt, iš meilės gėliapuokštėms, savajame ausytajame gėlyne nesąmoningai tupdau kvietkų bukietus. Toks mano kelias. Sumerksiu į žolių ir akmenų natūralistinę terpę 3-4 gėlių buketus ir būsiu laiminga. Gal.
________________________
Šiandien turguje mačiau gatavų miskantų (šitie tokio dydžio, kad jau čiut pavelkami) ir soruolių (irgi nemažų), o Aureolos ne. Jokios. Dar eglūną mačiau. Dailus augaliukas. Mano nauja meilė...

Labas vakaras, labai atsiprasau, kad klausimas nevisai i tema , bet pati nesugebejau susirast nors visa iv tema perverciau. Kaip ten su tuo buteliu nuo mineralinio galima isnuodit vijokli, na pripylus Roundapo. Labai aciu jei kas ides nuoroda to Leliumai posto, garbes zodis pati nezinau kaip ieskot.

Geri klausimai, tik mano atveju labai sudėtingi

Turbūt pradėsiu atsakinėti nuo trečiojo klausimo, nes juo kaip ir bus viskas pasakyta Pagrindinis variklis, kuris mane "veža" kurti gėlynus yra smalsumas ir noras eksperimentuoti. Žmogus niekur toli nuo savęs nepabėga kurdamas savo aplinką. Gyvenime dirbu mokslinį darbą ir gėlynai man yra dar viena laboratorija Todėl gėlynas man reikalingas ne tiek estetine prasme, kiek kaip erdvė augalų sodinimui. O kadangi gyvenu apsupta kitų žmonių, dar stengiuosi, kad tie mano eksperimentai bent minimaliai padoriai atrodytų. Smalsu pažinti augalus, nes tai sritis, apie kurią dar visai neseniai nieko neišmaniau, bet taip pat smagu tyrinėti ir jų derinius, suprasti aplinkos kūrimo principus. Todėl mano kieme yra visko po truputį - galvoju apie augalus, kuriuos noriu pačiupinėti, tada galvoju, kaip juos darniai išdėlioti visuose mano turimuose plotuose, kokia bus spalvinė gama, aukštėjimai, kokius geriausius kaimynus parinkti, įkvepia gražūs aplinkos projektai ir t.t. Vienu žodžiu labiausiai man patinka mokytis ir išbandyti naujus dalykus:P Neturiu tikslo sukurti konkrečios aplinkos ar konkretaus stiliaus, nes tada aplinką reikės tik palaikyti. O to bijau labiausiai. Kol kas man labai patinka kiekvieną pavasarį viską apversti aukštyn kojom Šį atrodimų džiaugsmą palaikyti labai padeda ne tik daugiametės, bet ir vienmetės gėlės, kurios leidžia susigalvoti "metų temą" ar "metų spalvą".

Toks mano požiūris į aplinkos kūrimą lemia pakankamai didelę spalvinę ir augalų įvairovę, kurią suderinti yra tikras galvaskaudis. Pati problematiškiausia man yra geltona ir rudai raudona spalvos. Iš esmės jos mano kieme atsirado tik iš meilės keliems konkretiems augalams - rudbekijoms ir saulakiams. Darniai įkomponuoti juos į baltai-rausvai-violetinį kitų augalų spektrą sekasi sunkiai. Manau, kad reikia atrasti santykį, kiek tos geltonos spalvos turi būti ir išgryninti rausvai violetinius tonus. Bet pati spalvinė idėja, kurią bandau išlaikyti yra 3+1 spalvų derinys (trys analogiškos (rausva, mėlyna, violetinė) plius viena kontrastinga (geltona)). Šiais metais tikrai įsitikinau, kad rausva, rausvai violetinė ir sodriai geltona dera puikiai. Belieka išspręsti rebusą su balta spalva, kurios man taip pat labai norisi

Labiausiai noriu, kad mano kiemas būtų smagus, gyvas, per kraštus griūvančiais gėlynais, kad norėtųsi jį apeiti tyrinėjant, kas naujo. Daug laisvės Tikiuosi, kad tai ir sklando ore

Klausimai labai geri, tik jie kyla ne pirmais ar antrais sodininkavimo metais, speju:)
1. Galvoju apie: bendrą stilių (romantiškas, modernus, minimalistinis) ir bendra idėja, nuotaika, kuri vyrauja bendrame išplanavime. Tada parenku pagrindinius augalus, paskiau foninius ir papildančius.
2. Spalvinis derinys visam augalynui. Jis beje keičiasi skirtingais sezonais. Bandžiau labai įvairius, apie rezultata sunku sneketi, nes dalis liko popieriuje. Pas save mane dziugina oranzine - bordine, geltonai zalia +violetine+melyna, is esmes vienspalviskas, taciau ivairiausiu skirtingu rausvu atspalviu + zemiskai rusvos derinys. O siaip dziugina tai ko nesuplanuoji, bet atrandi - kad tas zydintis augalas atkartoja kokio nors varpinio augalo sluoteles spalva, nors rinkdama ji galvojau apie jo faktura.
3. Mano sodo ideja yra naujosios bangos ideja, speju:) Izenkite i pieva ir ilsekites ramybeje. Amen:) Visa tai kurybinis procesas, kuris, kazkaip nebijau kad kada uzsibaigs. Panasiau, kad nezinia ar kada iki rezultato bus prieita. Sukuri viena, tada ateina mintis kaip gali integruoti kita gabala, kaip sujungti su kita zona ar padaryti perejima ir t.t. ir pan. O paskiau seka rekonstrukcija;) Is principo ir galvoji is anksto ir bandai ispildyt, ir gimsta nauju minciu kurybiniame procese.

sudėtingi klausimai , o kad į juos atsakyt, ko gero reikia turėt ir gėlyno kūrimo patirties, nes prisiminus savo kelionę per augalų pasaulį, galiu pasakyt, kad pas mane viskas vyksta eksperimentiniu pažintiniu būdu. Įsigijom sklypą, prisireikė aplinkos, o tame patirties absoliutus 0, tai viskas ir gavosi ir informacijos rinkimas ir pirmi bandymai sodinti, komponuoti. Be abejo, komponuoti iškart atrodė būtinas dalykas, savo laiku studijavau dailę, tai atrodė viskas paprasta, žinoma, tik darbo medžiaga kita ! Tačiau tenka pripažinti, kad tai nors ir atrodo giminiga, visgi labai skiriasi nuo tapybos, ar piešimo ar kt. Jei tapant matai, kad vaizdas netenkina, tereikia teptuku pakabint kito dažo ir matai, va, suskambėjo! Taip ir gėlynas mano buvo kuriams spalvų deriniais, matomais galvoje, be abejo, numatyti žydėjimo laiką, spalvos plotą, atsikartojimus yra sudėtinga, ypač su augalais, kuriuos pamatei kažkieno foto, o kaip jie elgiasi sezono metu, pamatai tik gerokai vėliau, taigi neišeina pamačius neskambančią vietą ją tuoj pat pataisyti. O ir išlenda tokie dalykai, kaip faktūra, nugi teoriškai viskas aišku, kodėl praktikoje nesigavo? Taigi, gyvenu kūrybinėse kančiose, kurios teikia tokį saldų skausmą , ieškodama TO kelio, kuris yra mano. Anksčiau ieškojau sau patinkančio stiliaus, atrodo randi, paskui atsiranda kažkas kito, kas jau irgi patinka labai, ar net labiau, skaitant knygas apie landšaftą pradedu atrasti tuos dalykus, kurie dailę studijuojant buvo taikomi intuityviai, nes teorijoje tai buvo ar pražiūrėta, ar neišmokta, ar nesuvokta, o dabar ateina tarsi nušvitimas . Ir kaip kiekvienas tapytojas turi savo braižą, savo specifinį potėpį, taip ir aš dabar ieškau to, kas būtų savita tik man. Tai ko gero ir yra mano sodo vizijos paieškos.
Dabartinė mano sodo idėja atsispindi ir gyvenimo būde, man svarbu gyventi su gamta, būti jos dalimi ir jai nekenkti, mano kiemas tebūnie rojus ne tik mūsų šeimai, bet ir paukščiams, vabzdžiams, gyvūnams.

apie spalvinius derinius supratimas ateina irgi su patirtim, kasmet keičiasi meilės , jei anksčiau atrodė, kad nemėgstu geltonos spalvos ir man jos netrūksta, o geltonai-mėlynas derinys tiesiog erzindavo, dabar atrandu ir geltoną spalvą, ir jos subtilius atspalvius, ir įvairovę, bet nesant kol kas galimybių viename plote palaikyt kažkokią schemą, gavosi miksas visko, spalvų, aukščių, o va su faktūra pramoviau, visas gėlynas vienodai smulkus.
Taigi, jei bandyt apibendrint iš to ką prirašiau, tai
1) šiuo gyvenimo etapu vis dar vadovaujuosi darau-taisau principu ir kaupiu patirtį, skaitau teoriją.
2) daugiau gaunasi derint šalia esančius augalus, iki visumos perkandimo dar toloka
3)mano sodas - MANO sodas, kuriame mano dūšia, mano pasaulėjauta, name ir kieme jaučiasi KAŽKAS ko, nesugebu įvilkt į žodį. Bet tikriausiai raktinis žodis SIELOS RAMYBĖ.

ačiū, viskas daug aiškiau. Medis tikrai gražus. Bet man pakaks pas kaimynus (net kelis) pakelės plote pasigėrėt

dabar „sergu“ pachisandra, tik Kauno medelynas jau užsidaręs, jei gerai supratau, o internetu pirkt nematau... Taip norisi „įkišt“ iki šalčių, kad pavasarį jau kabintųsi augalėlis