QUOTE(leliumai @ 2012 09 19, 20:34)
1)
kokiais principais vadovaujatės kurdamos savo augalynus/gėlynus, t.y. apie ką galvojate parinkdamos augalus bei juos komponuodamos (kai jau aišku kur bus gėlynas ir kokio dydžio)? Kas yra atspirties taškas - tam tikras stilius, spalvinė tema, mėgstami augalai, užmatyti mieli deriniai, kuriuos norisi atkartoti, bendra sodo idėja (pvz. "rojus paukščiams, bitėms, drugiams")? Kaip komponuojate augalus?
2) patirtis su
spalviniais deriniais. Ar derinate tik kaimyninius augalus, ar parenkate spalvinį derinį visam augalynui? Kokius derinius bandėte išpildyti savo gėlynuose? Rezultatas džiugino, nuvylė?
3) kokia Jūsų sodo idėja, tema,
"didysis paveikslas", t.y. tai, kas vienija visą sodą, juntama ore? Ar galvojote apie tai iš anksto ir bandote išpildyti, ar kažkas vienijančio išryškėja kūrybiniame procese?
sudėtingi klausimai

, o kad į juos atsakyt, ko gero reikia turėt ir gėlyno kūrimo patirties, nes prisiminus savo kelionę per augalų pasaulį, galiu pasakyt, kad pas mane viskas vyksta eksperimentiniu pažintiniu būdu. Įsigijom sklypą, prisireikė aplinkos, o tame patirties absoliutus 0, tai viskas ir gavosi ir informacijos rinkimas ir pirmi bandymai sodinti, komponuoti. Be abejo, komponuoti iškart atrodė būtinas dalykas, savo laiku studijavau dailę, tai atrodė viskas paprasta, žinoma, tik darbo medžiaga kita ! Tačiau tenka pripažinti, kad tai nors ir atrodo giminiga, visgi labai skiriasi nuo tapybos, ar piešimo ar kt. Jei tapant matai, kad vaizdas netenkina, tereikia teptuku pakabint kito dažo ir matai, va, suskambėjo! Taip ir gėlynas mano buvo kuriams spalvų deriniais, matomais galvoje, be abejo, numatyti žydėjimo laiką, spalvos plotą, atsikartojimus yra sudėtinga, ypač su augalais, kuriuos pamatei kažkieno foto, o kaip jie elgiasi sezono metu, pamatai tik gerokai vėliau, taigi neišeina pamačius neskambančią vietą ją tuoj pat pataisyti. O ir išlenda tokie dalykai, kaip faktūra, nugi teoriškai viskas aišku, kodėl praktikoje nesigavo? Taigi, gyvenu kūrybinėse kančiose, kurios teikia tokį saldų skausmą

, ieškodama TO kelio, kuris yra mano. Anksčiau ieškojau sau patinkančio stiliaus, atrodo randi, paskui atsiranda kažkas kito, kas jau irgi patinka labai, ar net labiau, skaitant knygas apie landšaftą pradedu atrasti tuos dalykus, kurie dailę studijuojant buvo taikomi intuityviai, nes teorijoje tai buvo ar pražiūrėta, ar neišmokta, ar nesuvokta, o dabar ateina tarsi nušvitimas

. Ir kaip kiekvienas tapytojas turi savo braižą, savo specifinį potėpį, taip ir aš dabar ieškau to, kas būtų savita tik man. Tai ko gero ir yra mano sodo vizijos paieškos.
Dabartinė mano sodo idėja atsispindi ir gyvenimo būde, man svarbu gyventi su gamta, būti jos dalimi ir jai nekenkti, mano kiemas tebūnie rojus ne tik mūsų šeimai, bet ir paukščiams, vabzdžiams, gyvūnams.
apie spalvinius derinius supratimas ateina irgi su patirtim, kasmet keičiasi meilės

, jei anksčiau atrodė, kad nemėgstu geltonos spalvos ir man jos netrūksta, o geltonai-mėlynas derinys tiesiog erzindavo, dabar atrandu ir geltoną spalvą, ir jos subtilius atspalvius, ir įvairovę, bet nesant kol kas galimybių viename plote palaikyt kažkokią schemą, gavosi miksas visko, spalvų, aukščių, o va su faktūra pramoviau, visas gėlynas vienodai smulkus.
Taigi, jei bandyt apibendrint iš to ką prirašiau, tai
1) šiuo gyvenimo etapu vis dar vadovaujuosi darau-taisau principu ir kaupiu patirtį, skaitau teoriją.
2) daugiau gaunasi derint šalia esančius augalus, iki visumos perkandimo dar toloka
3)mano sodas - MANO sodas, kuriame mano dūšia, mano pasaulėjauta, name ir kieme jaučiasi KAŽKAS ko, nesugebu įvilkt į žodį. Bet tikriausiai raktinis žodis SIELOS RAMYBĖ.