Ypatingai gerai, kad net man krito i aki, pasirode pirmametes saulaines - kai liepa pradejo, tai iki dabar zydi ir dideja. Nepavargstantis koks tai augalas. Kraujalakes irgi. Dabar jau nuzydeje, bet kaip pirmameciai augalai, tai baisiai aktyvus. Sporobolus sunkiai pas mane kabinosi i gyvenima, bet dabar jau kazkaip atsigavo. Vienintelis Thalictrum visiskai skursta, pavasari i nauja vieta keliaus.
Rudeninis gelynas jau eile metu pas mane labai santurus spalvomis. Galima sakyti, kad dominuoja ivairiu atspalviu rausva ir rusva (lendruno sluoteles). Rugpjuti to santurumo kaip ir per daug, taciau dabar, kai antra syki zydi pentinis, zvaigzdune, atkeliavo gludas ir dar saulaine nepavargsta, tai kazkaip griuna mano santuriojo rudens nuotaika. Ir nesu dar tikra, kad man tai patinka.
Dar siek tiek pastebejimu - korejiniam lendrunui reik kaimynu, kad juos paremtu, nes per vetras, jei neturi, isvirsta i sonus, dar ir sora, salia augusia kartu nulenke. Nors siaip pati sora yra stati, nevirstanti. O siaip, sis sepeteliu-sluoteliu menuo man labai patinka.
