Merginos, šneka, tai šneka tuose darželiuose, bet gyvenimas kitoks, nekankins gi vaikų alkanais laikydami.
iš mano patirties su abiem vaikais ir pora valstybinių darželių (privačiam kur buvom nebuvo jokios problemos, vežė pagal tai, ką vaikas gali valgyt, kai kuriuose tik žinau papildomas mokestis būna):
1) tarkitės kiek įmanoma dėl to maisto ir su auklėtojom, o ne kuo kitu. kažkodėl direktorė - virtuvė - seselė sako ne, jokiu būdu, o auklėtojos virtuvėj nueina, ir susitaria. tiek, kad tikrai kasdien ir kiekvienam maitinimui aišku negamins atskirai, patarčiau permąstyt savo prašymus ten, kur lengviausia padaryt, pvz į sriubąč neįdėti grietinės, netepti duonos sviestu, etc.
Arbatą vietoj pieno stiklinės mum visados paduoda.
Virtuvė buvo išpradžių sugalvojusi, kad atskirai negali sviesto atneš ar pomidoro, kad sutempt sumuštinį su mūsų duona, auklėtojos turėjo su duonos riekute lakstyt į virtuvę ir ten užtepdavo. Paskui pastebėjom, kas nebetepa visai, visi sumuštinius valgo, o mano vaiks tik sausą duoną. Turint omenyje kad jis visai nevalgo kai kurių produktų, ir kartais tas sumuštinis vos ne vienintelis jo maistas, tai sukėlėm vėją, viskas virtuvė galų gale sugebėjo atskirai sviestą atnešt. Na, periodiškai vis reik pastikrint, ar tikrai neapsileido ...
2) maistą nešam ir vargo nematom. irgi sakė negalima. vienam daržely sakė paieškos pvz pas tiekėjus savo bemielės duonos, bet nebuvo, tia todėl nešėm. kitam net neieškojo, auklėtoja iš karto pasakė savo neštis. taigi kasdien mūsų spintelėse pilna duonos, duoniukų.
jei meniu toks, kad visai nieko valgomo tai ir blynų, ir sutemptų sumuštinių, ir kitokio maisto esam nešę. Aišku visko, kas nesugenda per dieną spintelėje be šaldytuvo
aišku, pas mus sąlyginai mažai alergenų, bet iš pradžių vis tiek reikėjo gerokai padirbėti man kiekvieną dieną žiūrėti kitos dienos meniu, vienu metu spausdindavausi iš seselės savaitės , ir vis aptardavom su auklėtojom ką tą dieną jam galima, ko ne.