Jurzole foto kaip ant atviruko
laba,
kaip tik renkuosi kelione i Egipta - Hurgada.
issirinkome viesbuti Grand Plaza hotel - gal kas buvote?
turiu toki klausimeli - kambariai double standart ir standart - kuris is ju bus su viena dvigule lova?
kaip tik renkuosi kelione i Egipta - Hurgada.
issirinkome viesbuti Grand Plaza hotel - gal kas buvote?
turiu toki klausimeli - kambariai double standart ir standart - kuris is ju bus su viena dvigule lova?
Tesiu pasakojima apie Egipta...
Taigi, ketvirtaja keliones diena labai anksti ryte (nezmoniskai anksti, kelemes ar ne trecia valanda nakties) isskridome i Luksora ir 9-a ryto jau nusileidome vietiniame oro uoste. Sia ir kita diena galejome praleisti savo nuoziura, nes visos ekskursijos po Luksor sventyklas ir Tebus buvo kazkodel sugrustos i 6-osios keliones dienos ryta. Kadangi mes su MB sia kelione uzsisakem paskutine minute, musu duomenys kazkur pasiklydo, o galbut kelione besirupinancios Egipto agenturos filialas tiesiog "pamirso", kad mus Luksore reikia pasitikti (likusi grupes dalis atskrido velesniu reisu) - siaip ar taip, pralaukeme prie oro uosto gera pusvalandi, o agenturos atstovas Kaire telefonu vis zadejo, kad tuoj tuoj mums kazkas paskambins ir viskas susitvarkys. Galiausiai as netekau kantrybes, peremiau is MB telefona ir paaiskinau tam ponui egiptieciui, kad daugiau nebelauksim, patys pasiimsim taksi iki viesbucio, o islaidas apmokes jie. Jis sutiko. Taksistas, aisku, uzsiplese nesvietiska suma - zinojom, kad reikia deretis, bet sikart to nedarem, tai buvo musu tylus kerstas agenturai (mat jau Kaire buvo nesusipratimu su jais). Veliau viesbutyje pasirodes agenturos atstovas kiek pablysko, isgirdes, kiek kainavo taksi, bet pinigus grazino nesigincydamas. Agenturos garbei reikia pasakyti, kad uz ta nepasitikima oro uoste jie ne tik atsiprase ir uz taksi sumokejo, bet ir pasiule nemokamai pasivazineti po miesta arklio traukiama brickele - kalesh. Sutikom ir nepasigailejom - to pasivazinejimo metu pamatem Luksoro rajonus, i kuriuos siaip tikrai nebutume uzklyde.
Stotis:
O stai ir egiptietiskas turgus - turistu ten nesimate, siaurose gatvelese buvo labai didele grustis ir labai daug triuksmo
Keliones metu buvau ismokusi arabiskus skaicius, bet jau ir vel pamirsau, taigi negaliu pasakyti, kiek gi kainavo tie pomidorai...
Paskui privaziavome sfinksu aleja - pastatyta XII a. pries musu era, kazkada ji junge Karnako ir Luksoro sventyklas, is viso sia aleja sudare 1200 sfinksu. Dabar ji atkasinejama/restauruojama, o kai bus pabaigta, turetu buti tikrai ispudinga... jau atrestauruota alejos dali is arciau pamatysime poryt, ekskursijos i sventykla metu, o dabar tik pasizvalgeme i vykstancius darbus:
Papildyta:
Kol mes bendravom su sfinksais, brickele ir jos vadeliotojas kantriai lauke musu prie nedidelio parko:
Vaziuojam toliau, stai jau ir sventykla matosi:
Ir Nilas su po ji plaukiojanciais burlaiviais - felukomis:
Valanda trukes pasivazinejimas baigesi - ir paciu laiku, nes saule tuo tarpu pasieke zenita ir eme darytis labai karsta...
Taigi, ketvirtaja keliones diena labai anksti ryte (nezmoniskai anksti, kelemes ar ne trecia valanda nakties) isskridome i Luksora ir 9-a ryto jau nusileidome vietiniame oro uoste. Sia ir kita diena galejome praleisti savo nuoziura, nes visos ekskursijos po Luksor sventyklas ir Tebus buvo kazkodel sugrustos i 6-osios keliones dienos ryta. Kadangi mes su MB sia kelione uzsisakem paskutine minute, musu duomenys kazkur pasiklydo, o galbut kelione besirupinancios Egipto agenturos filialas tiesiog "pamirso", kad mus Luksore reikia pasitikti (likusi grupes dalis atskrido velesniu reisu) - siaip ar taip, pralaukeme prie oro uosto gera pusvalandi, o agenturos atstovas Kaire telefonu vis zadejo, kad tuoj tuoj mums kazkas paskambins ir viskas susitvarkys. Galiausiai as netekau kantrybes, peremiau is MB telefona ir paaiskinau tam ponui egiptieciui, kad daugiau nebelauksim, patys pasiimsim taksi iki viesbucio, o islaidas apmokes jie. Jis sutiko. Taksistas, aisku, uzsiplese nesvietiska suma - zinojom, kad reikia deretis, bet sikart to nedarem, tai buvo musu tylus kerstas agenturai (mat jau Kaire buvo nesusipratimu su jais). Veliau viesbutyje pasirodes agenturos atstovas kiek pablysko, isgirdes, kiek kainavo taksi, bet pinigus grazino nesigincydamas. Agenturos garbei reikia pasakyti, kad uz ta nepasitikima oro uoste jie ne tik atsiprase ir uz taksi sumokejo, bet ir pasiule nemokamai pasivazineti po miesta arklio traukiama brickele - kalesh. Sutikom ir nepasigailejom - to pasivazinejimo metu pamatem Luksoro rajonus, i kuriuos siaip tikrai nebutume uzklyde.
Stotis:
O stai ir egiptietiskas turgus - turistu ten nesimate, siaurose gatvelese buvo labai didele grustis ir labai daug triuksmo
Keliones metu buvau ismokusi arabiskus skaicius, bet jau ir vel pamirsau, taigi negaliu pasakyti, kiek gi kainavo tie pomidorai...
Paskui privaziavome sfinksu aleja - pastatyta XII a. pries musu era, kazkada ji junge Karnako ir Luksoro sventyklas, is viso sia aleja sudare 1200 sfinksu. Dabar ji atkasinejama/restauruojama, o kai bus pabaigta, turetu buti tikrai ispudinga... jau atrestauruota alejos dali is arciau pamatysime poryt, ekskursijos i sventykla metu, o dabar tik pasizvalgeme i vykstancius darbus:
Papildyta:
Kol mes bendravom su sfinksais, brickele ir jos vadeliotojas kantriai lauke musu prie nedidelio parko:
Vaziuojam toliau, stai jau ir sventykla matosi:
Ir Nilas su po ji plaukiojanciais burlaiviais - felukomis:
Valanda trukes pasivazinejimas baigesi - ir paciu laiku, nes saule tuo tarpu pasieke zenita ir eme darytis labai karsta...
Papietave viesbutyje, svarstem, ka cia toliau veikti - turejom neaisku plana savo jegom aplankyti Karnako sventykla (mat buvom girdeje, kad trumpo vizito su grupe metu neimanoma jos kaip reikiant apziureti), is kitos puses, viliojo viesbucio baseinas ir galimybe tingiai paskaityti knyga sezlonge. Problema issisprende savaime - mat smalsumo vedami nusileidome i viesbuciui priklausancia Nilo krantines dali, o ten suposi kelios felukos (burlaiviai). Tuoj prisistate vienos ju "kapitonas" ir pasiule uz 30 euru paplukdyti mus po Nila. Ypatingo entuziazmo iskart neparodem, ir kaina tuoj pat nukrito - galiausiai susitarem, kad uz 15 euru galesim plaukioti 2 valandas.
Tos dvi valandos buvo nuostabios, ir tas pasiplaukiojimas feluka po Nila isliko mano atmintyje kaip vienas graziausiu keliones epizodu. Laivelyje buvom tik mes ir du "jureiviukai", virs upes pleveno siltas vejelis, feluka lengvai ir tyliai skriejo per nedideles bangas, pro sali plauke zalios pakrantes - tobula palaima...
O stai ir musu kapitonas:
Savo gedai, turiu prisipazinti, kad kalbantis krantineje, jo isvaizda man nesukele pasitikejimo (pagalvojau, kad toki tipa sutikusi tamsioj Amsterdamo gatvelej, paskubeciau pereiti i kita puse....), net suabejojau, ar tai tokia jau gera ideja - plaukti upe su tokiu itartinu tipu. Beplaukiant issikalbejom - labai draugiskas, mielas, paprastas vaikinas, megstantis savo darba, bet sunkiai suduriantis gala su galu, neseniai vedes ir jau beveik susitaupes pakankamai pinigu, kad zmona galetu persikelti pas ji i Luxor (is savo kaimo) ir butu galima pradeti bendra gyvenima. Paskui ilgai dar ji prisimindavau ir vis galvodavau, kiek daug tokiu vaikinuku atklysta i turtingas Europos salis, laimes ieskodami, dazniausiai jos taip ir neranda, neretai ir nekokiais keliais pasuka. Aisku, ne pyragai ir savo salyje - bet bent jau savas tarp savu, vargsas tarp tokiu paciu vargsu. Bet va atvaziuoja tie "turtingi" turistai - ir ima gundyti geresnio gyvenimo vizija. Na bet cia ne i tema prie fotoreportazo...
Papildyta:
Kiek paplaukiojus Nilu, buvo pasiulyta plaukti i siek tiek toliau esancia Bananu sala - ten esanti bananu plantacija, galima po ja pasivaikscioti, paragauti ka tik nuskintu sviezuteliu bananu... visa tai uz nedideli papildoma mokesti. Sutikom (mokestis, beje, buvo tikrai simbolinis). Taigi, prisvartavom laiveli pakranteje:
Ir patraukem i bananu plantacija:
Kaip sitie vaisiai vadinasi, tai jau ir pamirsau...
Kitoje plantacijos puseje prasidejo javu laukas:
Papildyta:
Lauko pakrastyje - kelios apgriuvusios pasiures, cia pat besiganancios ozkos, senovinis ratas vandeniui is sulinio semti ir netgi maziukas krokodiliukas, laikomas pusiau isdziuvusiam suliny ir rodomas turistams kaip papildoma salos atrakcija. Pagailo man jo kazkaip...
Paskui, susede prie medinio stalo pavesineje, valgeme sviezutelius, mazucius ir labai naturaliai saldzius bananus. Musu palydovui atrode labai juokinga, kai mes trynemes rankas antibakterine zele - jis mums paaiskino, kad cia pas juos viskas svaru. Mes nesigincijom... kiekvieno kitoks svaros supratimas.
Pasistiprine bananais, toliau plaukem Nilu ir megavomes mieguista popiecio ramybe. Virs felukos denio istemptas medziaginis stogas, taigi saule nekaitina, galima plaukti ir plaukti, egiptietisko vejelio nesamiems...
P
"Kapitono padejejas" dar ir arbatos mums isvire, ant tokios mazulytes krosneles, ir nezinia, su kokiu vandeniu (nors tiesiai is Nilo tai jo neseme, bent tiek gerai!), bet arbata buvo labai skani - ypac tokioj romantiskoj aplinkoj...
Tos dvi valandos buvo nuostabios, ir tas pasiplaukiojimas feluka po Nila isliko mano atmintyje kaip vienas graziausiu keliones epizodu. Laivelyje buvom tik mes ir du "jureiviukai", virs upes pleveno siltas vejelis, feluka lengvai ir tyliai skriejo per nedideles bangas, pro sali plauke zalios pakrantes - tobula palaima...
O stai ir musu kapitonas:
Savo gedai, turiu prisipazinti, kad kalbantis krantineje, jo isvaizda man nesukele pasitikejimo (pagalvojau, kad toki tipa sutikusi tamsioj Amsterdamo gatvelej, paskubeciau pereiti i kita puse....), net suabejojau, ar tai tokia jau gera ideja - plaukti upe su tokiu itartinu tipu. Beplaukiant issikalbejom - labai draugiskas, mielas, paprastas vaikinas, megstantis savo darba, bet sunkiai suduriantis gala su galu, neseniai vedes ir jau beveik susitaupes pakankamai pinigu, kad zmona galetu persikelti pas ji i Luxor (is savo kaimo) ir butu galima pradeti bendra gyvenima. Paskui ilgai dar ji prisimindavau ir vis galvodavau, kiek daug tokiu vaikinuku atklysta i turtingas Europos salis, laimes ieskodami, dazniausiai jos taip ir neranda, neretai ir nekokiais keliais pasuka. Aisku, ne pyragai ir savo salyje - bet bent jau savas tarp savu, vargsas tarp tokiu paciu vargsu. Bet va atvaziuoja tie "turtingi" turistai - ir ima gundyti geresnio gyvenimo vizija. Na bet cia ne i tema prie fotoreportazo...
Papildyta:
Kiek paplaukiojus Nilu, buvo pasiulyta plaukti i siek tiek toliau esancia Bananu sala - ten esanti bananu plantacija, galima po ja pasivaikscioti, paragauti ka tik nuskintu sviezuteliu bananu... visa tai uz nedideli papildoma mokesti. Sutikom (mokestis, beje, buvo tikrai simbolinis). Taigi, prisvartavom laiveli pakranteje:
Ir patraukem i bananu plantacija:
Kaip sitie vaisiai vadinasi, tai jau ir pamirsau...
Kitoje plantacijos puseje prasidejo javu laukas:
Papildyta:
Lauko pakrastyje - kelios apgriuvusios pasiures, cia pat besiganancios ozkos, senovinis ratas vandeniui is sulinio semti ir netgi maziukas krokodiliukas, laikomas pusiau isdziuvusiam suliny ir rodomas turistams kaip papildoma salos atrakcija. Pagailo man jo kazkaip...
Paskui, susede prie medinio stalo pavesineje, valgeme sviezutelius, mazucius ir labai naturaliai saldzius bananus. Musu palydovui atrode labai juokinga, kai mes trynemes rankas antibakterine zele - jis mums paaiskino, kad cia pas juos viskas svaru. Mes nesigincijom... kiekvieno kitoks svaros supratimas.
Pasistiprine bananais, toliau plaukem Nilu ir megavomes mieguista popiecio ramybe. Virs felukos denio istemptas medziaginis stogas, taigi saule nekaitina, galima plaukti ir plaukti, egiptietisko vejelio nesamiems...
P
"Kapitono padejejas" dar ir arbatos mums isvire, ant tokios mazulytes krosneles, ir nezinia, su kokiu vandeniu (nors tiesiai is Nilo tai jo neseme, bent tiek gerai!), bet arbata buvo labai skani - ypac tokioj romantiskoj aplinkoj...
Parplauke i viesbuti, nusprendeme pries vakariene dar pasivaikscioti Nilo krantine. Labai tvarkinga ir moderni ta krantine, smagu ja neskubant vaikscioti ir geretis vakarejanciu Nilu, tik siek tiek erzino nesibaigiantys vietiniu pasiulymai pasivazineti Kalesh, aplankyti sventykla, muzieju ir t.t., ir pan. Bet toks jau tas Egiptas...
Krantineje ir saule palydejom...
... ir po Luksoro sventykla per tvora pasidairem, ji ten visai salia:
Papildyta:
Sutemus sventyklos sienos apsvieciamos, matem ir po ja vaikstancias vakarines ekskursijas, na o mes tik is tolo pasigerejom:
Po vakarienes dar sugalvojom pasivaikscioti po naktini miesta. Padavejas rekomendavo uzeiti i souq - turistams skirta turgu, esanti kitoje aikstes puseje nuo sventyklos. Tas turgus tikrai buvo kazkas ypatingo, bet ne is gerosios puses - tokio ikyrumo prekeiviu dar nebuvau sutikusi! Ilgos siauros gatveles abiejose pusese viena prie kitos isikure mazutes parduotuveles, prekeiviai visi stovi prie duru arba vaiksto aplink, ir tiesiog praeiti pro juos yra absoliuciai neimanoma - visi giria savo prekes, siulo kazka pirkti, ir ne tik siulo - i rankas kisa suvenyrus, ant peciu meta salikus, po koju tiesia kilimus... o jei netycia sustosi prie kurios nors parduotuveles pasiziureti i prekes, tai paskui bus labai sunku prasimusti pro prekeiviu siena ir eiti toliau nieko nepirkus. Kol nuejom iki turgaus galo, man beveik sutrauke veido raumenis nuo nuolatines sypsenos ir uzkimau bekartodama "No, thank you". Mat jei nekreipi demesio, nesisypsai ir nieko nesakai, tai irgi negerai - prasideda klausimai is serijos "Why are you not talking?", "Why are you not happy?" ir t.t. Tikrai kosmaras kazkoks! Bet vis delto sugebejau ten nusipirkti pora saliu lauktuvems. Tiesa, pardavejas gerokai apsisove, pareiskes, kad tie saliai yra "real pashmina" (labai brangi minkstute ozkos vilna) ir todel brangus. Deja, jam nepasiseke - pernai keliones Indijoje metu as isigijau tikros pashmina vilnos sali (ir jis tikrai buvo nepadoriai brangus, bet vertas kiekvieno uz ji sumoketo cento, nes tikras ir retas daiktas) ir derybu metu issamiai apsisvieciau apie pashmina ir jos savybes, taigi sio vargso prekeivio pasakos mums su MB tik juoka sukele. Patarem jam nepusti miglos, padejom atgal jau issirinktus salius ir nuejom. Tai jis puole mus vytis per visa turgu ir maldauti, kad pirktume! Galu gale, kai nuleido kaina iki normalios, sutikom nupirkti du salius. Prekeivis vaidino labai apgauta ir nuskriausta, bet kaip mums dar Kaire sake gidas, jei kaina ju netenkina, tai jie ir neparduos, o visas tas teatras tik tam, kad lengvatikiai turistai daugiau sumoketu...
Kelios nuotraukos is to turgelio:
Tuo ir baigesi pirmoji diena Luksore, pavarge nuo ispudziu ir nuo prekeiviu grizom i viesbuti ir kritom miegoti...
Krantineje ir saule palydejom...
... ir po Luksoro sventykla per tvora pasidairem, ji ten visai salia:
Papildyta:
Sutemus sventyklos sienos apsvieciamos, matem ir po ja vaikstancias vakarines ekskursijas, na o mes tik is tolo pasigerejom:
Po vakarienes dar sugalvojom pasivaikscioti po naktini miesta. Padavejas rekomendavo uzeiti i souq - turistams skirta turgu, esanti kitoje aikstes puseje nuo sventyklos. Tas turgus tikrai buvo kazkas ypatingo, bet ne is gerosios puses - tokio ikyrumo prekeiviu dar nebuvau sutikusi! Ilgos siauros gatveles abiejose pusese viena prie kitos isikure mazutes parduotuveles, prekeiviai visi stovi prie duru arba vaiksto aplink, ir tiesiog praeiti pro juos yra absoliuciai neimanoma - visi giria savo prekes, siulo kazka pirkti, ir ne tik siulo - i rankas kisa suvenyrus, ant peciu meta salikus, po koju tiesia kilimus... o jei netycia sustosi prie kurios nors parduotuveles pasiziureti i prekes, tai paskui bus labai sunku prasimusti pro prekeiviu siena ir eiti toliau nieko nepirkus. Kol nuejom iki turgaus galo, man beveik sutrauke veido raumenis nuo nuolatines sypsenos ir uzkimau bekartodama "No, thank you". Mat jei nekreipi demesio, nesisypsai ir nieko nesakai, tai irgi negerai - prasideda klausimai is serijos "Why are you not talking?", "Why are you not happy?" ir t.t. Tikrai kosmaras kazkoks! Bet vis delto sugebejau ten nusipirkti pora saliu lauktuvems. Tiesa, pardavejas gerokai apsisove, pareiskes, kad tie saliai yra "real pashmina" (labai brangi minkstute ozkos vilna) ir todel brangus. Deja, jam nepasiseke - pernai keliones Indijoje metu as isigijau tikros pashmina vilnos sali (ir jis tikrai buvo nepadoriai brangus, bet vertas kiekvieno uz ji sumoketo cento, nes tikras ir retas daiktas) ir derybu metu issamiai apsisvieciau apie pashmina ir jos savybes, taigi sio vargso prekeivio pasakos mums su MB tik juoka sukele. Patarem jam nepusti miglos, padejom atgal jau issirinktus salius ir nuejom. Tai jis puole mus vytis per visa turgu ir maldauti, kad pirktume! Galu gale, kai nuleido kaina iki normalios, sutikom nupirkti du salius. Prekeivis vaidino labai apgauta ir nuskriausta, bet kaip mums dar Kaire sake gidas, jei kaina ju netenkina, tai jie ir neparduos, o visas tas teatras tik tam, kad lengvatikiai turistai daugiau sumoketu...
Kelios nuotraukos is to turgelio:
Tuo ir baigesi pirmoji diena Luksore, pavarge nuo ispudziu ir nuo prekeiviu grizom i viesbuti ir kritom miegoti...
Antroji diena Luksore
Kita diena turejo prasideti musu Nilo kruizas. Bet is tiesu jis prasidejo tik dar kita diena, o tadien tik persikelem is viesbucio i laiva, ir likusia dienos dali vel praleidom Luksore. Buvo galima pasilikti laivo denyje, bet kad labai jau ten karsta buvo, pavesio mazai, prie baseino tysoti nesinorejo. Taigi po pietu mes su MB nusprendem aplankyti Karnako sventykla. Kitam rytui buvo numatyta ekskursija su grupe, bet zinojom, kad sventykla didziule, ir per ta valanda tikrai jos visos neapziuresim. Taigi pasiemem taksi (kaip paskui paaiskejo, nevertejo, nes sventykla visai cia pat, Nilo krantine buvo galima pesciom nueiti, o nuplese taksistas kaip uz netrumpa kelione - na bet tiek to...)
Karnako sventykla didziule, viskam apziureti turbut ir dienos neuztektu... dziaugiuosi dabar, kad sugalvojom pasidaryti privacia ekskursija, nes i daugeli sventyklos kampeliu, kuriuos tadien aplankem, kita ryta su grupe net neuzsukom...
Iejimas i sventykla - kaip ir Luksoro sventykloje, ji saugo sfinksai:
Isivaizduojat, kokio dydzio turejo buti sios figuros? Deja, isliko tik kojos...
I si sventyklos kampeli mus atsiviliojo prizuretojas, pazadejes parodyti "something very special". Savo gedai, jau pamirsau, kieno tos skulpturos...
Sventasis ezeras:
Papildyta:
Karstis tadien buvo nezmoniskas, gal 38 laipsniai (ir tai kovo menesi - neisivaizduoju, kaip ten imanoma isbuti vidurvasari!). Paklaidziojus pora valandu po sventykla, mane istiko lengvas saules smugis. Prisedau skurdziame pavesyje ant kolonos pagrindo, o MB nuleke salto gerimo ieskoti. Kola skardine pirmiausia panaudojau kaip salta kompresa, o paskui - atsivesinti is vidaus. Padejo! :-)
O kol laukiau MB sugriztant, gerejausi sventyklos kolonomis:
Paskui uzklydome i Svenciu sale (Akh-Menuo). Viduje kolonos ir lubos isdabintos spalvingais raiziniais - net is tu menku islikusiu fragmentu puikiai galima isivaizduoti, kaip ten kazkada buvo grazu...
Sventyklos sienu raiziniai:
Papildyta:
Liutagalves dievybes...
Saulei leidziantis, pagaliau palikom sventykla - vel ten sugrisim kita ryta.
Ta vakara dar aplankeme Nilo krantineje esanti nedideli, bet labai idomu mumifikacijos muzieju, dar karta pasigerejom saulelydziu Nilo krantineje ir sugrizom i laiva. Kita ryta teks keltis labai anksti, nes pries isplaukiant link Aswan, dar laukia ekskursijos po sventyklas ir Karaliu sleni...
Kita diena turejo prasideti musu Nilo kruizas. Bet is tiesu jis prasidejo tik dar kita diena, o tadien tik persikelem is viesbucio i laiva, ir likusia dienos dali vel praleidom Luksore. Buvo galima pasilikti laivo denyje, bet kad labai jau ten karsta buvo, pavesio mazai, prie baseino tysoti nesinorejo. Taigi po pietu mes su MB nusprendem aplankyti Karnako sventykla. Kitam rytui buvo numatyta ekskursija su grupe, bet zinojom, kad sventykla didziule, ir per ta valanda tikrai jos visos neapziuresim. Taigi pasiemem taksi (kaip paskui paaiskejo, nevertejo, nes sventykla visai cia pat, Nilo krantine buvo galima pesciom nueiti, o nuplese taksistas kaip uz netrumpa kelione - na bet tiek to...)
Karnako sventykla didziule, viskam apziureti turbut ir dienos neuztektu... dziaugiuosi dabar, kad sugalvojom pasidaryti privacia ekskursija, nes i daugeli sventyklos kampeliu, kuriuos tadien aplankem, kita ryta su grupe net neuzsukom...
Iejimas i sventykla - kaip ir Luksoro sventykloje, ji saugo sfinksai:
Isivaizduojat, kokio dydzio turejo buti sios figuros? Deja, isliko tik kojos...
I si sventyklos kampeli mus atsiviliojo prizuretojas, pazadejes parodyti "something very special". Savo gedai, jau pamirsau, kieno tos skulpturos...
Sventasis ezeras:
Papildyta:
Karstis tadien buvo nezmoniskas, gal 38 laipsniai (ir tai kovo menesi - neisivaizduoju, kaip ten imanoma isbuti vidurvasari!). Paklaidziojus pora valandu po sventykla, mane istiko lengvas saules smugis. Prisedau skurdziame pavesyje ant kolonos pagrindo, o MB nuleke salto gerimo ieskoti. Kola skardine pirmiausia panaudojau kaip salta kompresa, o paskui - atsivesinti is vidaus. Padejo! :-)
O kol laukiau MB sugriztant, gerejausi sventyklos kolonomis:
Paskui uzklydome i Svenciu sale (Akh-Menuo). Viduje kolonos ir lubos isdabintos spalvingais raiziniais - net is tu menku islikusiu fragmentu puikiai galima isivaizduoti, kaip ten kazkada buvo grazu...
Sventyklos sienu raiziniai:
Papildyta:
Liutagalves dievybes...
Saulei leidziantis, pagaliau palikom sventykla - vel ten sugrisim kita ryta.
Ta vakara dar aplankeme Nilo krantineje esanti nedideli, bet labai idomu mumifikacijos muzieju, dar karta pasigerejom saulelydziu Nilo krantineje ir sugrizom i laiva. Kita ryta teks keltis labai anksti, nes pries isplaukiant link Aswan, dar laukia ekskursijos po sventyklas ir Karaliu sleni...
Kitas rytas vel prasidejo nuo ekskursijos (sikart su grupe) i Karnako sventykla. Atvaziavom ten labai anksti, gal septinta valanda, jau nepamenu, bet saule dar tik tekejo. Po sviesejanti dangu skraide oro balionai - sako, kad labai ispudinga kelione tuo balionu saulei tekant, gaila, mes per velai susigaudem, kad butu galima paskraidyti virs Luksor, Karaliu slenio ir Nilo.
Saule kyla, sventykla bunda, ruosiasi turistu antpludziui...
Sventasis skarabejas:
Sita scena man kazkodel primine dainele "Isejo tevelis i miska"...
Hieroglifu raiziniai ant kolonos:
Sfinksai mus islydi is sventyklos, nusviesti jau pakilusios saules...
Saule kyla, sventykla bunda, ruosiasi turistu antpludziui...
Sventasis skarabejas:
Sita scena man kazkodel primine dainele "Isejo tevelis i miska"...
Hieroglifu raiziniai ant kolonos:
Sfinksai mus islydi is sventyklos, nusviesti jau pakilusios saules...
Toliau keliaujam link Luksoro sventyklos - gaila, negalima nuo vienos sventyklos iki kitos pereiti sfinksu aleja, nes ji dar nebaigta. Bet jei kada nors pabaigs, tai bus labai grazu ir ispudinga. Stai kaip aleja atrodo nuo Luksoro sventyklos puses:
Pagrindinis sventyklos iejimas:
Sienu raiziniai (jie man labiausiai zavejo visose tose nesibaigianciose sventyklose - nepaprastas pavaizduotu scenu israiskingumas daznai priversdavo stabteleti, ir vis megindavau isivaizduoti, kaip viskas turejo atrodyti, kai tos sventyklos buvo ne griuvesiu kruva, o rupestingai priziurimi dievu namai...)
Mecete, prisisliejusi prie sventyklos griuvesiu:
Pagrindinis sventyklos iejimas:
Sienu raiziniai (jie man labiausiai zavejo visose tose nesibaigianciose sventyklose - nepaprastas pavaizduotu scenu israiskingumas daznai priversdavo stabteleti, ir vis megindavau isivaizduoti, kaip viskas turejo atrodyti, kai tos sventyklos buvo ne griuvesiu kruva, o rupestingai priziurimi dievu namai...)
Mecete, prisisliejusi prie sventyklos griuvesiu:
Apziureje Luksoro sventykla, sedam i laiveli ir plaukiam i vakarini Nilo kranta, i Tebus.
Autobusas jau laukia musu, vaziuojam i Karaliu sleni. Ten, deja, nebuvo galima fotografuoti, kaip ir Karalieniu slenyje. Ir laiko turejom labai mazai - Karaliu slenyje valanda, Karalieniu slenyje dar maziau. Tie kapai, kuriuos spejom apziureti, buvo labai ispudingi, ir labai norejosi pabuti ilgiau, nepaisant karscio ir dregmes kapavieciu viduje. Ypac norejom pamatyti Tutanchamono kapaviete, bet ten buvo tokia eile, kad daugiau niekur nebutume speje, tai teko sios idejos atsisakyti. Juokais pasiguodem nors tuo, kad kai buvom Las Vegas, matem sios kapavietes kopija Luksoro kazino muziejujue :-)
Kitas sustojimas ispudingame sio ryto maratone - Hacepsut sventykla. Hacepsut - viena is nedaugelio Egipta valdziusiu moteru, sakoma, kad jos valdymo laikas buvo vienas sekmingiausiu Egipto istorijoje. Sventykla skirta saules dievui Ra. Ji pastatyta labai ispudingoje vietoje, kai arteji prie sventyklos, atrodo, kad ji tiesiog isaugusi is kalnu, kuriu papedeje stovi:
Sventykla sudaro trys atskiri aukstai, kuriuos jungia platus laiptai ir terasos:
Viduje kai kur dar islike nuostabus raiziniai ir freskos:
Papildyta:
Faraonu skulpturos tarsi saugo sventykla:
Sventyklos sienos ir kolonos darniai susilieja su virs jos stuksanciais kalnais, ispudis tikrai ypatingas...
O kitoje puseje, tolumoje, driekiasi zalias Nilo slenis. Sakoma, beje, kad sventykla kazkada supo sodai - dabar sunku tuo patiketi...
Papildyta:
Paskutinis sustojimas vakariniame Nilo krante - Memnono kolosai. Dvi didziules skulpturos, vaizduojancios faraona Amenotepa, kazkada saugojo didziules sventyklos iejima. Sventyklos seniai nebera, o kolosai, nors ir apgriuve, isliko. Man jie paliko labai keista ispudi - beveik kaip kokie ateiviai is kosmoso tarp rusvu Egipto kalvu ir skaisciai zalios zoles. Gal cia prisidejo ir nekoks apsvietimas, kurio deka kolosai nuotraukose gavosi labai tamsus ir del to dar mislingesni...
Tuo ir baigesi sis labai ilgas ir ispudziu pilnas rytas Nilo pakranteje. Autobusas mus veza atgal i laiva, kuris per ta laika prisisvartavo priesingame Nilo krante, taigi atgal plaukti laiveliais nebeteks. Kol mes pietaujame, laivas pajuda - pagaliau prasidejo mano taip lauktas Nilo kruizas...
Autobusas jau laukia musu, vaziuojam i Karaliu sleni. Ten, deja, nebuvo galima fotografuoti, kaip ir Karalieniu slenyje. Ir laiko turejom labai mazai - Karaliu slenyje valanda, Karalieniu slenyje dar maziau. Tie kapai, kuriuos spejom apziureti, buvo labai ispudingi, ir labai norejosi pabuti ilgiau, nepaisant karscio ir dregmes kapavieciu viduje. Ypac norejom pamatyti Tutanchamono kapaviete, bet ten buvo tokia eile, kad daugiau niekur nebutume speje, tai teko sios idejos atsisakyti. Juokais pasiguodem nors tuo, kad kai buvom Las Vegas, matem sios kapavietes kopija Luksoro kazino muziejujue :-)
Kitas sustojimas ispudingame sio ryto maratone - Hacepsut sventykla. Hacepsut - viena is nedaugelio Egipta valdziusiu moteru, sakoma, kad jos valdymo laikas buvo vienas sekmingiausiu Egipto istorijoje. Sventykla skirta saules dievui Ra. Ji pastatyta labai ispudingoje vietoje, kai arteji prie sventyklos, atrodo, kad ji tiesiog isaugusi is kalnu, kuriu papedeje stovi:
Sventykla sudaro trys atskiri aukstai, kuriuos jungia platus laiptai ir terasos:
Viduje kai kur dar islike nuostabus raiziniai ir freskos:
Papildyta:
Faraonu skulpturos tarsi saugo sventykla:
Sventyklos sienos ir kolonos darniai susilieja su virs jos stuksanciais kalnais, ispudis tikrai ypatingas...
O kitoje puseje, tolumoje, driekiasi zalias Nilo slenis. Sakoma, beje, kad sventykla kazkada supo sodai - dabar sunku tuo patiketi...
Papildyta:
Paskutinis sustojimas vakariniame Nilo krante - Memnono kolosai. Dvi didziules skulpturos, vaizduojancios faraona Amenotepa, kazkada saugojo didziules sventyklos iejima. Sventyklos seniai nebera, o kolosai, nors ir apgriuve, isliko. Man jie paliko labai keista ispudi - beveik kaip kokie ateiviai is kosmoso tarp rusvu Egipto kalvu ir skaisciai zalios zoles. Gal cia prisidejo ir nekoks apsvietimas, kurio deka kolosai nuotraukose gavosi labai tamsus ir del to dar mislingesni...
Tuo ir baigesi sis labai ilgas ir ispudziu pilnas rytas Nilo pakranteje. Autobusas mus veza atgal i laiva, kuris per ta laika prisisvartavo priesingame Nilo krante, taigi atgal plaukti laiveliais nebeteks. Kol mes pietaujame, laivas pajuda - pagaliau prasidejo mano taip lauktas Nilo kruizas...
ISPUDINGA !!!!!!!!!! Laukiu pratesimo.
Isplaukiame i kruiza - plauksime Nilu aukstyn, nuo Luxor iki Aswan. Kadangi plaukeme greitu kruiziniu laivu, tai kelione uztruko neilgai - jau kita vakara (beveik nakti) laivas prisisvartavo Aswan prieplaukoje. Bet man tiek ir uzteko - laivas palyginus nedidelis, veiklos nedaug, tai ilgiau ir nebuciau istverusi, butu pasidare nuobodu. Bet pora dienu tokio plaukimo, su trumpom ekskursijom pakeliui, buvo pats tas - paguli sauluteje ant denio, ilendi i baseina atsigaivinti, pasigrozi saulelydziu ir pro sali plaukianciom Nilo pakrantem su kokteiliuku rankoje... Gaila tik, kad langai kajutese neatsidarinejo - as taip svajojau, kaip rymosiu ant palanges, grozesiuosi vaizdais ir fotografuosiu, fotografuosiu... nors panasiai ir buvo, tik rymodavau ant virsutini deni juosianciu tureklu :-)
Papildyta:
Pirmasis sustojimas - Edfu sventykla, mazdaug pusiaukeleje tarp Luxor ir Aswan, ja pasiekeme kita diena anksti ryte.
Papildyta:
Pirmasis sustojimas - Edfu sventykla, mazdaug pusiaukeleje tarp Luxor ir Aswan, ja pasiekeme kita diena anksti ryte.
Edfu sventyklos griuvesiai stovi vakariniame Nilo krante, salia Edfu miesto. Sventykla pastatyta treciajame simtmetyje pries musu era, graikiskajame Egipto istorijos laikotarpyje. Didziule sventykla dedikuota dievui-sakalui Horui. Stai ir jis:
IV-ajame amziuje, kuomet Romos imperija uzdraude garbinti nekrikscioniskas dievybes, sventykla nebeteko savo statuso. Sienu reljefai buvo apgadinti, siekiant sunaikinti "pagonisku" dievu atvaizdus. Pamazu sventykla uznese smelis. XIX a. ja atrado prancuzu archeologai ir pradejo atkasineti. Gidas mums pasakojo, kad ir didziules keturkampes skyles isorineje sventyklos sienoj, gadinancios puikius raizinius, buvo padarytos tu paciu prancuzu, jiems mat reikejo sviesos, dirbant sventyklos viduje. Nezinau, kiek tame tiesos, bet kazkaip sunku patiketi, kad archeologai galetu sitaip neatsakingai elgtis...
O stai ir vel Horas - dievas sakalo galva, ir su faraono karuna ant galvos:
Kaip ir kitose sventyklose, negalejau nesizaveti raiziniais ant sventyklos sienu:
Papildyta:
Sventyklos vidus - prieblanda, didziules kolonos, mistikos aura, nuostabiais piesiniais isdabintos sienos...
Apziureje Edfu sventykla, griztame i laiva ir plaukiam toliau. Kas saulutej kaitinasi, kas plepa ir mezga naujas pazintis, kas vaizdais gerisi. I pavakare turetume priplaukti kita sventykla - Kom Ombo. Ji stovi prie pat kranto, todel turetu puikiai matytis nuo laivo denio.
IV-ajame amziuje, kuomet Romos imperija uzdraude garbinti nekrikscioniskas dievybes, sventykla nebeteko savo statuso. Sienu reljefai buvo apgadinti, siekiant sunaikinti "pagonisku" dievu atvaizdus. Pamazu sventykla uznese smelis. XIX a. ja atrado prancuzu archeologai ir pradejo atkasineti. Gidas mums pasakojo, kad ir didziules keturkampes skyles isorineje sventyklos sienoj, gadinancios puikius raizinius, buvo padarytos tu paciu prancuzu, jiems mat reikejo sviesos, dirbant sventyklos viduje. Nezinau, kiek tame tiesos, bet kazkaip sunku patiketi, kad archeologai galetu sitaip neatsakingai elgtis...
O stai ir vel Horas - dievas sakalo galva, ir su faraono karuna ant galvos:
Kaip ir kitose sventyklose, negalejau nesizaveti raiziniais ant sventyklos sienu:
Papildyta:
Sventyklos vidus - prieblanda, didziules kolonos, mistikos aura, nuostabiais piesiniais isdabintos sienos...
Apziureje Edfu sventykla, griztame i laiva ir plaukiam toliau. Kas saulutej kaitinasi, kas plepa ir mezga naujas pazintis, kas vaizdais gerisi. I pavakare turetume priplaukti kita sventykla - Kom Ombo. Ji stovi prie pat kranto, todel turetu puikiai matytis nuo laivo denio.
