[quote=KittyKitty,2007 01 03, 20:01]
[
galima interpretuoti ir taip zinoma

bet kaip ir bet kokioje gvenimiskoje situacijoje, vieni elgiasi drasiau, nes labiau savim pasitiki ir toje gailescio situacijoje neleis saves gailet, kiti elgiasi santuriau, nes jiems baugu, kiti tyli tiesiog noredami isvengti papildomu svetimu emociju ar apkalbu. Visaip zmones elgiasi ir gerai

bukime skirtingi, tada busime idomus

yra zmones, kurie atvirauja, tokiu budu padrasindami kitus, yra ir kitokiu zmoniu

viskas fain, svarbiausia patys saves nenuskriauskim savo elgesiu
[/quote]
Sutinku visiškai. Tiesiog iškėliau mintį, kad galbūt būtent save šiek tiek skriaudžiame kompleksuodamos dėl to, dėl ko esame nekaltos. Bet jeigu merginos nesijaučia save nuskriaudusios ir turi aiškią motyvaciją, kodėl taip daro, tai viskas suprantama. (Jeigu jaučiasi blogai, bet negali kitaip- irgi, žinoma suprantama.Ir aš labai daug ko negaliu,ir aš daug kur žiauriai nedrąsi, kompleksuota ir tuo labai skriaudžiu save, žinau.) Dar kartą sakau, aš tikrai nekritikuoju.Šiaip abstrakčiai pamąsčiau, kad gyvename ir kol patys nesusiduriame su šia problema, net neįtariame, kokia ji dažna. Susiduriame, tada išsigąstame, kodėl mums taip.tada (gerokai vėliau dažniausiai) sužinome, kad tokių yra daugiau. Tada bijome, kad sužinos kiti. O kai pagalvoji..Berods, remiantis statistika, kas 6 šeima turi vaisingumo probemų, ar ne? Tai pamąsčius- tarp mūsų vaikšto nemenkas procentas žmonių, turinčių šią bėdą,visiems sunku, visi slepia, laiko užgniaužę savyje, kompleksuoja, bijo būti pasmerkti.. Ir atitinkamai viešojoj erdvėj apie tai nekalbama, trumparegiškai pasmerkiama, nepriimami reikalingi įstatymai. Dažnai tai vyksta dėl nežinojimo, mitų ir t.t. Juk visuomeniniame gyvenime, sprendžiant problemas, pirmiausia būtina jas iškelti, įvardyti, priprasti, priimti, kad tokios yra,kad visuomenė nebebijotų taip baisiai, suprastų, nesmerktų.
Kažkokias socialines utopijas pradėjau kurti:) Suprantu, kad dar yra toks dalykas, kaip realybė. Nekreipkite dėmesio. Pilnatis
Tikrai nenoriu nieko įžeisti.
[/quote]
o kai as pasakiau savo draugei tokia statistika, tai ta mane i suns dienas isdejo sako netikiu, nedaug tokiu negalinciu turet
Papildyta:
[quote=euromergele,2007 01 03, 20:04]kartais buna taip...i mus ziurima vienaip..o mes matom taip kaip mes matom, o ne taip kaip is tikruju i mus ziuri

sumaklavojau, ane?

ale gal suprantamai

kartais reik isiziuret ar pvz.
tikrai taip issigando zmogus, ar jis
na tiesiog pasimete..zhodzhiu zhaismas..bet jis toks yra

o shiaip bendraujant as pvz. viska daznai niekais paverciu...matau kad zmogus pasimete kad mes jau antra IVF'a darom... nusijuokiu..apsisuku ant vienos kojos...sakau "bichas, nesiparink" ir bendraujam toliau

su mama verkiu kartais, bet ten tikrai zinau kad galiu verkt ir be mane varginancio jos gailescio zinoma
[/quote]
mano atveju pasimete ir susinepatogino, as aiksu nesumasciau paskyt, kad nesiparintu
o ir matyt buciau neisdrisus, nes kai pamatau, kad del to, kad paskius jog turiu problemu zmogsu pasimeta tad ir as pasimetu. jauciuosi, kad be reikalo sakiau, lyg buciau ta zmogu izeidus, lyg jis jaustu kaltinima is manes, kad va matai tu gali,o as negaliu. labai daznai taip kiti pasijaucia, ypac tie kurie jau turi atzalu.