Na ką reikia ir man pasigirti

Mano vyras irgi tikras šaunuolis. Kai aš supanikuoju ir jau pradedu rypuot, kad mes vaikų niekada neturėsim, nes aš va tokia kreiva šleiva, ciklas kaip kosmose....tai jis sako, o tu gydykis, taigi nauji laikai, reikės abu gydysimės, taigi "apvaisinimas mėgintuvėlyje" yra. Nu jau kraštutiniu atveju įsivaikinsim....mane tai nuramina. sudėlioja viską į lentynėles. Dabar išsitiriam, tada gydomės, viską išbandom, tada jau jeigu išvis "batai" tada jau į vaikų namus važiuosim.

Žinot, atsimenu, aš tokį atsitikimą savo studijų metu. Mums reikėjo budėjimais atidirbt vaikų ligoninėje. Mano budėjimo metu gulėjo ten tokia mažytė mergaitė iš vaikų namų. Kažkas ten jai su psichika tipo netvarkoj. Bent jau ligos istorijoj taip parašyta buvo. O žinot, vaikai gi jaučia, kas juos myli. Tai aš su ja pasibuvau, tai po to paskui visą vakarą praslankiojo, net sesutės pykti pradėjo. Esu įsitikinusi, kad to psichinės negalios vienintelė priežastis - tai, kad su ja niekas nebendrauja, niekas jai savos meilės nerodo. O su manim jinai net kalbėti bandė ir šiaip aš viską supratau, ką jinai sakė, o istorijoj parašyta - adaptacijos sutrikimas.
Po to budėjimo vis ateidavau pas ją, atnešdavau saldainį kokį, ar kokį niekutį. Bet po to, kai man pasakė, kad jinai ant palangės parimus laukia, kol ateisiu, ir verkia, jei neatėjau, daugiau nėjau...nenorėjau nuvilti dar labiau, nes jai tektų iš ligoninės išvažiuoti į savus vaikų namus, o ten jos neprilankysi.....bet tada parėjus verkiau visą vakarą. Verkiau dėl to, kad yra tėvų, kurie savo vaikus palieka ir taip sužaloja. Verkiau dėl to, kad dėl tokių tėvų jinai išaugs su baisiu randu širdy ir duok dieve, kad atsirastų žmonės, kurie įsivaikintų tokį puikų, bet nuskriaustą vaiką.

esu turėjusi draugę, kuri nuo to paties vyro su kuriuo gyveno gal 3 metus pasidarė 3 abortus. Ji visada buvo labai ekstravagantiškos išvaizdos, labai ryškiu makijažu. Bet jai po tų valymų širdis plyšdavo. Jis ją versdavo. Kai pastojo 4 kartą, sako, gerai gimdyk, vesiu. Pagimdė mergytę, net iš ligoninės nepasiėmė ir paliko. Šį kartą ji džiaugėsi, kad pagimdė. Dabar jau už kito vyro ištekėjusi.
Nežinau kodėl šią istoriją parašiau. Gal norėjau tas moterėles su aukštakulniais kažkaip pateisinti. Gal jos viduje labai silpnos, tik išvaizda apgaulinga

gal gali papasakoti kokius tyrimus Jums darė Pleskačiauskas, ar abu lankėtės, ar dar lankotės?

Mano viena drauge 3 valymus pasidarius yra, ir pries kiekviena vis atbegdavo man guostis, kodel Dievas taip jos nemyli, kad jai nestumus siuncia... Ir ka tokiu atveju jai pasakyt: kad ja is tikruju myli, jei suteikia galimybe buti mama? O va ar supras, tai klausimas.

Ir kiekviena syki pagalvodavau, kad visgi ir dievu pasaulyje egzistuoja netobulumai ir paklaidos.

Nė pats velnias nieko negali padaryti žmogui, kol jis dar sugeba juoktis. (A. Miuntė)

Kai tik pradejau lakstyt pas daktarus del nepastojimo. Man is kart pasake, kad visu pirma reikia istirti vyra. Jam dare spermos tyrima : leukocitai, spermiuku kiekis, judrumas, kokybe, t.t..
Bet kadangi rez. buvo l. geri, tai supratau, kad problema su manim. Tiesa, sake, kad g.b. imuninis nesuderinamumas, bet, kad buna l. retai ir kazkaip nesiule jo tirt

na, bet Pleskačiauskas man sakė, kad pastaruoju metu nepaprastai daugėja porų su šituo velniu imuniniu. Statistika: (pagal jį) kas septinta pora turi šią problemą. Nežinau kiek tame tiesos. Mano žinios 3 metų senumo