Kauniečiai stato svajonių namus - 31 tema

makaronu tikrai netepe, panasu , kad apie tai net nebuvo pagalvota .Nors is tikro jei papustys (po cerpem) , ar kondensatas susidarys (po skarda) -veikiausiai nesirinks kur nulaseti , kad ant makarono pataikyt.

Aš imčiau gerą Į šitą žodį daug telpa.

Būna geri meistrai - geri tiki šnekose ir pažaduose apturėjau tokius minimum du

taigi baigiu apie pleveles.

Dziaugiuosi, kad susidejau difuzine ir gera difuzine (Tyvek pro su juosta klijavimo). Nes ji tikrai tvirtesne ir sandaresne nei kokia nors antikondensacine. Labai ypatingai nepermokejau. Cia KJKG turi racijos, viso stogo kainoj..pumpureliai. Paprastos silpnamio pleveles vis tiek nebuciau dejes, o normalesne tiesiog antikondensacine kainuoja apie 2,5 lt.
Dabar dar, nors palepe ir nesildoma ir tures buti vedinama, gerai tureti galimybe dregmei pasisalinti IR per plevele.

Dabar del pleveles ilinkio. Anot importuotojo, TYvek tikrai turi buti normaliai itempta. Normaliai reiskia -nepertempta, bet jokiu dirbtiniu 2-3 cm daryt nereikia, nes yra gresme, kad, esant vejui, plevele susimetys ir tada atsiras bedu. Anot stogdengiu, plevele reikia normaliai (ne per daug imtepti), o kondensatas vis tiek begs daugiau maziau per vidury, nes plevele ir taip per laika siek tiek susses, ypac, kai tarp mano grebestu 1,2 metro.

Dar del kondensato. Pas mane jo daug nebus, nes siltinta perdanga, tikiuosi gerai. Is kur ten tada daug kondensato ant vidines skardos puses, jei temperaturu skirtumas nebus toks jau didelis...

ir dar, butent tyvek ir turi buti po skarda (Lokys abiejojo, ar difuzine gali buti po skarda), nes Tyvek gali dirbti temperaturose iki 100 C.
Tema uzdaryta

dėl kondensato tu klysti. Jo būna ir susidarius tam tikromis sąlygomis - ne tiek jau mažai. Ir tai nieko bendro su tavo vidinėm patalpom neturi. tai būna tuo momentu, kai šiltesnis aplinkos/lauko oras pradeda draugauti su tavo skarda, kuri po nakties ir dar jeigu buvus šešėlyje, būna gerokai vėsesnė, tuomet vėsdamas oras ant skardos palieka drėgmės perteklių, kuris savo ruožtu virsta smulkiu šerkšnu, kuris kaupiasi, kaupiasi ir pamažu virsta lašiukais, kurie pradeda riedėti skarda žemyn iki kokios nors kliūties (grebėsto ar skardos profilio) ir nuo to taško pradeda lašėti. o kai kada net bėgti maža srovele. todėl yra labai svarbu, kad lietskardė būtų pakišta po difuzine plėvele, o ne virš jos. Tik tada kondensatas subėgs į lataką.

beje, esu beveik tikras, kad kondensato atsiradimą ir jo kiekį esi matęs ant automobilio priekinio (ir ne tik) stiklo (iš po nakties), nors kritulių ir nebuvo. labai panašiai atsiranda ir rasa ant žolės.
Tai va nubrauk valytuvais automobilio stiklą, primesk kiek ten jo buvo, pasiskaičiuok kiek tavo stogas didesni už priekinį stiklą ir pasidaugink iš to skaičiaus - žinosi apytikslį vandens kiekį, kuris sutekės į latakus.

vėlgi , saulutei pašildžius tas procesas sumažėja, o užkaitinus - išdžiovina ne tik save, bet difuzinę, ir dar (jei nebus šiltalo) visą turį po savimi.

beje, ką ten daug šnekėti - padėk skardos lapą kur nors prie namo kampo ir pastebėk tuos procesus pats.

P.S. manau plėvelių gamintojai turėtų būti žiauriai dėkingi skardinių stogo dagų gamintojams. Jei pastarieji nebūtų išpopuliarinę to reikalo klojimo ant stogo, tikriausiai pasakojimų apie visokias difuzines plėveles mes klausytumėmės kaip kokių užjūrio pasakų

Mielas/-a AD, kondensatas ant vidinės skardos pusės susidaro ne dėl perdangos, ne dėl plėvelės, bet dėl lauko oro - šiam vėstant ant skardos paviršiaus susidaro rasos taškas, kadangi skarda labai laidi šilumai ir pirmiausiai atvėsta, tai jei kondensuojasi tai ant skardos pirmiausiai Palieki lauke automobilį ir jis pats pirmiausias aprasoja/apšerkšnyja, pastebėjai? Tas pats ir su skarda. Neimk į galvą, viskas gerai - nervams nė gramelio progos
Papildyta:

Be skardos gamintojų dar yra, ir tikriausiai pirmiau atsirado "vatiniai" - jiems difūzinė kaip gelbėjimosi ratas, be jos visai ne kas išeitų. Tai manyčiau kad skardos gamintojai į rinką atėjo "ant gatavo" - difūzinė egzistavo dėl vatos

nu gal. Tik kiek žinau vatą pradžioje dengdavo ta pačia plėvele, į kurią ji ir buvo supakuota jokių šiukšlių
dabar difuzinė, vėl ten kokia. Viena kietesnė už kitą, tuoj nebereiks nei šiltalo - užteks vien plėvelės

nu "*****" tas kondensatas siandien nueme vaikui lenta is po koju, klubai liuksiskai susitvarke !!!

Manau nereiktų šio išsireiškimo suprasti pažodžiui?

Džiaugiuosi dėl įtvaro, apturėta tokia "laimė", žinau kaip dabar liuks - sveikinu

aciu visiems uz sveikinus, sorry uz offtopic, nesusivaldziau is laimes

Sveiki,

Sorry už off topic . Atiduodu nemokamai gruzą. Veiksmas Garliavoje. Jei domina, rašykit į AŽ.

cia buvo mano uzklausimas kazkada del pleveliu:

Laba diena,

Vertinant pleveles reiktu vertinti visu verciu dyziu visuma, ne tik sd ir isgarinima.
Garu pralaidumas 3000 gr/m2/para? Gal zinote, prie kokios temperaturos Tyvek pro nurodo toki pralaiduma?
Pagelbesiu: prie +38 C, del ko sia verte reiktu vertinti atsargiai, todel tai ir rasoma tik mazom raidem.
Ju nurodoma sd verte 0,2 yra nominali, siaip svyruoja nuo 0,005 iki 0,035 - skirtumas tik 7 kartai, kas rodo, kiek tolygiai paskirstyta medziaga.
Maza sd verta dar gali reikst plonesne ir tuo paciu silpnesne plevele, tai kartais gresia ir dregmes praleidimu atgal i vidu.
Tyvek pro nurodomi plesimo stipriai (isilgai/skersai) yra 140/150N, si plevele nera armuota.
Divoroll Universal plevele yra armuota, plesimo stipriai yra 450/400 N/5cm.
Divoroll Top Ru plevele yra irgi armuota, plesimo stipriai yra 500/450 N/5cm.
Pagrindinis Divoroll Universal privalumas yra klijuojamas krastas, kas leidzia greitai, patogiai ir patikimai suklijuot pleveles tarpusavyje, taip uztikrinant sandaruma ir atsparuma praputimui.
Divoroll Top Ru turi 2 klijuojamus krastus. Naudojant sia plevele, cerpes galima kloti prie mazesnio nuolydzio, pvz. jei Granat keraminiu cerpiu min nuolydis 28 laipsniai, tai su Divoroll Top Ru galima klot prie 20 laipsniu.
Ja taip pat rekomenduojam naudot, kai slaito nuolydis mazesnis nei 20 laipsniu - del didesnio sandarumo, taip apsidraudziant nuo tirpstancio sniego pratekejimu.

Isgarinimas 1300 gr/m2/para yra pakankamas, pvz. 200m2 stogas isgarins per para 260 Ltr. vandens. Kazin, ar tiek dregmes bus Jusu namuose.
Todel daugumos gamintoju pleveles ir turi sia charakteristika.
Jei reiktu didesnes vertes, gamintojai gamintu pleveles is membranu, is kuriu gamina pvz. slidinejimo kostiumus su isgarinimu 10.000 gr/m2/para (isivaizduokit m2 kaina), bet to tikrai nereikia.
Kai kurie gamintojai klaidina vartotojus, nurodydami didesni isgarinima prie aukstesnes temperaturos. Tai butu aktualu irenginejant nebent turkiska pirti.