Įkraunama...
Įkraunama...

Pasyvus namas - 14 tema

QUOTE(cibulis @ 2012 09 26, 07:54)
Tu raišei taip: "Maksimalus per visą roostverką patiriamų nuostolių bendras dydis =0,3621kW/h". Ar teisingai suprantu, kad čia per valandą. O per parą išeitų - 8,6904 kW arba per mėnesį - 260,712 kW. Jei taip, tai tikrai daug.


Ten kiek pamenu, pakankamai išsamiai, ir vis dar manau, kad pakankamai teisingai apskaičiavau. Ten užsiminiau, kad dėl į skaičiavimus neįtrauktų tam tikrų niuansų, kuriuos apskaičiuoti man buvo per daug sudėtingą, mano skaičiavimuose skaičiai gavosi truputį per dideli, bet skirtumas neturėtų būti labai didelis, jis tikrai bus minimalus. Nuostoliai per mano pamatus, su poliais pagal tuos apskaičiavimus neturėtų viršyti 0,3621kW/h esant šalčiausiam penkiadieniui žiemos metu, bet žiemą tokie šalčiai būna labai neilgai, žiemos sezono vidutinė temperatūra =0C, tad ir vidutiniai nuostoliai per pamatus bus ženkliai mažesni.
Papildyta:
QUOTE(*** @ 2012 09 26, 09:13)
jis pvz nepatare deti dvigubo selektyvo i pietine puse.


Žinoma jis labiau autoritetingas nei PN sritį gvildenantys mokslo vyrai, ir šia linkme dirbanti pramonė, tiktai jo ir reikia klausyti smile.gif.
Papildyta:
QUOTE(DEU @ 2012 09 26, 09:19)
PN principai daugiau mažiau visiems aiškūs. Atitvarų varžos, langai į pietus ir t.t. Visokias smulkmenas tikrai siūlyčiau koreguoti ne pagal aklą siekį atitikti PN reikalavimus. Daug svarbiau, kad namas būtų pačiam gražus ir patogus. Todėl tiek stogeliai ir langai turi atitikti paties grožio ir patogumo supratimą, o ne PHPP skaičiukus.
Ar verta, kad sutaupytum papildomus 100 - 200 lt per šildymo sezoną, sėdėti kambaryje be langų arba gyventi taisyklingo kubo formos name, vien tik tinkuotomis sienomis?


Iš principo sutinku, bet kol nesi PN srities specas, vis tik gali pridaryti klaidų, kurių naudojantis PHPP greičiausiai išvengtum. Šį skaičiuoklė, kaip savikontrolės priemonė, kuri, atleidus vadžias savo fantazijoms, neleis per daug nukrypti į šoną.

Kuo toliau, tuo labiau nusiviliu PN, ir labiau linkstu prie A++, tik A++ namo statyboms nerasi rekomendacijų, bet jos tos pačios kaip ir PN, tad naudojantis PN srities mokslininkų ir entuziastų sukauptomis žiniomis galima statytis A++ namą.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 26 rugsėjo 2012 - 22:07
QUOTE(mintas @ 2012 09 26, 22:18)
Žinoma jis labiau autoritetingas nei PN sritį gvildenantys mokslo vyrai, ir šia linkme dirbanti pramonė, tiktai jo ir reikia klausyti smile.gif


O tai is kur tu zinai kad jis ne koks profesorius? smile.gif Zmogus yra gero pazystamo pazystamas ir is savo patirties siulo rinktis ne "brangiausia" produkta aklai kai as jam uzsiminiau apie 70% langu koncetracija i pietus..

Aisku mielai isklausysiu ka pats patarsi i kuria puse kokius stiklus det.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ble: 27 rugsėjo 2012 - 08:08
QUOTE(mintas @ 2012 09 26, 22:18)
Nuostoliai per mano pamatus, su poliais pagal tuos apskaičiavimus neturėtų viršyti 0,3621kW/h esant šalčiausiam penkiadieniui žiemos metu.

Kuo toliau, tuo labiau nusiviliu PN, ir labiau linkstu prie A++.

Aš čia dėl tos "h" raidės. Ji fizikoje, jei neklystu, reiškia valandą. Aš klausiau ar tai tavo suskaičiuoti nuostoliai per valandą. Kiek suprantu, taip.

O dėl PN aš irgi nusiviliu. Nieko ten stebuklingo. Veikiau tai vienos firmos (ar vieno asmens) tikrai neblogas bizniukas. Kita vertus, reikia Feistui padėkoti, kad jis sukėlė (arba bent jau įtakojo) šiltų namų statybos bumą, kuris padedamas ES direktyvų ritasi ir į Lietuvą.

Lygiai taip pat aš abejoju ar noriu PHPP skaičiavimų. Kadangi iš esmės architektūros nežadu keisti, tai PHPP gali įtakoti tik langų buvimą arba nebuvimą (pvz., šiaurinėje sienoje WC) arba optimizuoti langų plotą. Kita vertus, pirmo aukšto šiaurinėje pusėje WC atsisakęs lango per metus gali prisukti gražią sumelę už elektrą.

Dar su PHPP suskaičiuotum šiltalo storius. Iš esmės už tam tikrą sumą sužinotum, kiek energijos pagal PHPP turėtų ryti pastatytas namas. Galbūt tas žinojimas ir gali kainuoti 1200 Lt. Kaip sakoma, ramiau ir tiek. smile.gif
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2012 09 27, 08:08)
Kadangi iš esmės architektūros nežadu keisti, tai PHPP gali įtakoti tik langų buvimą arba nebuvimą (pvz., šiaurinėje sienoje WC) arba optimizuoti langų plotą.

Butent. As tai uz wc su langu jai tik yra galimybe ji turet smile.gif

QUOTE
Kita vertus, pirmo aukšto šiaurinėje pusėje WC atsisakęs lango per metus gali prisukti gražią sumelę už elektrą.

Isidesi pora led lempuciu kurios tikrai nieko neprisuks..
Atsakyti
QUOTE(*** @ 2012 09 27, 08:07)
O tai is kur tu zinai kad jis ne koks profesorius? smile.gif Zmogus yra gero pazystamo pazystamas ir is savo patirties siulo rinktis ne "brangiausia" produkta aklai kai as jam uzsiminiau apie 70% langu koncetracija i pietus..

Aisku mielai isklausysiu ka pats patarsi i kuria puse kokius stiklus det.


Dėl manęs tegul jis būna ir profesorius, tik kažkaip keistai, kaip mokslo vyrui skambėtų toks pareiškimas, kuris prieštarauja visoms vakarų statybų mokslo evoliucionavimo tendencijoms.

Europos Sąjungoje, jau net direktyvomis nurodoma, kuria kryptimi turi judėti statybų sektorius, vykdomi įvairūs tyrimai šioje srityje, rašomos rekomendacijos. Skaičiau nemažai jų, tai jos absoliučiai "pjaunasi" su Jūsų "***" minėto "profesoriaus" patarimais.

O aš ne profesorius, tad nemanau, kad klausysite mano patarimų.

Sau pasistačiau langus su stiklo paketais iš trijų stiklų, kurių du su selektyvine danga ir didžioji dauguma langų (~80-90%) nukreipta į pietinę pusę.
Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2012 09 27, 08:08)
Aš čia dėl tos "h" raidės. Ji fizikoje, jei neklystu, reiškia valandą. Aš klausiau ar tai tavo suskaičiuoti nuostoliai per valandą. Kiek suprantu, taip.


Iš esmės, tai tos "h" raidelės galėjo ir nebūti, ji absoliučiai nieko nekeičia. Taip ji rodo, kad nusotoliai apskaičiuoti per valandą ir taip, tai mano asmeniškai atlikti skaičiavimai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 27 rugsėjo 2012 - 23:19
Startavo dar vienas pasyvus namas:
http://www.medeinos3...-pasyvus-namas/
http://www.15min.lt/...etus-231-247905

Aišku kai dalyvauja visa krūvą rėmėjų, tai tikėtis optimalaus sprendimo nesigaus. Kaip Eikos atveju viskas buvo žiūrima per vatininkų prizme, taip ir čia įtariu sprendimai priimami atsižvelgiant į rėmėjus.

Nors pati pradžia: plokštė + liktiniai klojiniai labai artima man tema smile.gif

Tiesa iš nuotraukų kai pasižiūrėjau kaip jie dirba su liktinių klojinių betonavimu, tai plaukai šiaušiasi.
http://www.medeinos3...lis-nuotraukos/ (pirma nuotrauka)
Atsakyti
QUOTE(Igr540 @ 2012 09 28, 07:25)
Aišku kai dalyvauja visa krūvą rėmėjų, tai tikėtis optimalaus sprendimo nesigaus.

Tiesa iš nuotraukų kai pasižiūrėjau kaip jie dirba su liktinių klojinių betonavimu, tai plaukai šiaušiasi.


Kalbėjau su šio projekto architektu. Pasirodo, kad tai tas pats architektas, kuris suprojektavo pasyvią Dzūkijos trobą, t.y. pirmą realiai pasyvų namą Lietuvoje. Čia jo antras vaisius. Manau, kad tikrai pavyks.

Man tik kiek nuostabą kelią, kad po pamatų plokštę jie nepylė skaldos. Sako - pakanka ir geotekstilės. O sienos iš "Baltijos polistireno" putplasčio, kurio bendras storis - 25 cm (dar 15 cm betonui, t.y. sienos storis - 40 cm). Kiek mažokas, bet irgi sakė, kad pakanka. Gal dėl to, kad dvibutis.

Beje, pats namas be garažo: jis atskiras nuo namo. O namo plotas (vienos dalies) - 135 kv. Pažadėjo įdėti ir išplanavimą.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 28 rugsėjo 2012 - 08:27
QUOTE(cibulis @ 2012 09 28, 09:26)

Man tik kiek nuostabą kelią, kad po pamatų plokštę jie nepylė skaldos. Sako - pakanka ir geotekstilės.

Yra dar du "durneliai", kurie nepylė skaldos - Klezys ir aš biggrin.gif kam leist pinigus vėjais?
Papildyta:
QUOTE(mintas @ 2012 09 26, 23:18)
Kuo toliau, tuo labiau nusiviliu PN, ir labiau linkstu prie A++, tik A++ namo statyboms nerasi rekomendacijų, bet jos tos pačios kaip ir PN, tad naudojantis PN srities mokslininkų ir entuziastų sukauptomis žiniomis galima statytis A++ namą.

Gal žiūrite į tas dvi raides (PN) kaip į kažką stebuklingo? Kuo reliai tos PN skiriasi nuo A su pliusais? Ypatingai - niekuo, visi trys iš tos pačios mostės, tos pačios filosofijos vaisius. Čia analogiškai galima teigti "nusivyliau komunizmu, bet socializmas man labai patinka".
Viskas priklauso nuo apsisprendimo griežtumo ir įvykdymo kokybės.
Atsakyti
QUOTE(cibulis @ 2012 09 28, 08:26)
Kalbėjau su šio projekto architektu. Pasirodo, kad tai tas pats architektas, kuris suprojektavo pasyvią Dzūkijos trobą, t.y. pirmą realiai pasyvų namą Lietuvoje. Čia jo antras vaisius. Manau, kad tikrai pavyks.



Tiksliau pirmą, gavusį Feisto pasirašytą sertifikatą, kuris buvo pasirašytas dar net nebaigus statybų. Realiai pasyviu, būtų teisinga vadinti namą, kuris realiai šildymui sunaudos tiek energijos kiek ir buvo numatyta projekte. Veikmės namas gavosi stipriai pro šoną. Šitas man atrodo pastatytas dar prasčiau.

Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2012 09 28, 08:26)

O sienos iš "Baltijos polistireno" putplasčio, kurio bendras storis - 25 cm (dar 15 cm betonui, t.y. sienos storis - 40 cm). Kiek mažokas, bet irgi sakė, kad pakanka. Gal dėl to, kad dvibutis.



Sienų varža labai jau kukli. Kažkaip neatrodo labai įtikinamai. Norėčiau pamatyti, bet jau teorinius skaičiavimus, kaip su tokiomis varžomis galima pasiekti vokišką PN standartą.

Papildyta:
QUOTE(cibulis @ 2012 09 28, 08:26)

Man tik kiek nuostabą kelią, kad po pamatų plokštę jie nepylė skaldos. Sako - pakanka ir geotekstilės.




Geotekstilė paprastai naudojama atskirti ir neleisti susimaišyti skirtingiems gruntams. Taip pat keliams ant silpno pagrindo, kad tolygiau pasiskirstytų apkrova. Šiuo atveju jos naudojimas pateisinamas nebent, jei namas statomas ant labai silpnų pagrindų (pvz. Pelkės).
Šiaip jau nėra didelio skirtumą ką naudoti skadą ar žvyrą. Svarbu, kad būtų sutankintas iki reikalingo tvirtumo. Su žvyru reikia ilgiau pasidarbuoti vibro plokšte, bet tai gerokai palankiau piniginei.
Atsakyti
QUOTE(DEU @ 2012 09 28, 15:38)
Tiksliau pirmą,  gavusį Feisto pasirašytą sertifikatą, kuris buvo pasirašytas dar net nebaigus statybų. Realiai pasyviu, būtų teisinga vadinti namą, kuris realiai šildymui sunaudos tiek energijos kiek ir buvo numatyta projekte. 

Čia truputį klystate. PN institutas pirmiausia įvertina namo architektūra, t.y. tai kas suskaičiuota PHPP - projektinė stadija.

Vėliau namo statytojui (ar darbų vadovui) reikia siųsti darbų eigos nuotraukas - darbų stadija.

Pastačius namą, atliekamas namo sandarumo testas, - statybos darbų įvertinimo stadija.

Galiausiai išrašomas PN sertifikatas.

Problema, kiek man aiškino PHPP planuotojai Lietuvoje yra ta, visas visi šie dalykai ganėtinai brangiai kainuoja. Apie 7000 Lt papildomai vien sertifikavimas. O kur dar papildomos išlaidos PN projektavimui.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cibulis: 28 rugsėjo 2012 - 17:32
QUOTE(cibulis @ 2012 09 28, 17:31)
Čia truputį klystate.


Ne jis neklysta. Jis kalbėjo ne apie PN "vienos šeimos rankose" laikomą sertifikavimo tvarką, o apie tvarką, kaip toks sertifikavimas turėtų būti iš tikrųjų. DEU ne be pagrindo abejoja, kad tie nors ir sertifikuoti PN, šildymui sunaudos tiktai 15kW/m2 per metus.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 28 rugsėjo 2012 - 21:09
QUOTE(Vilienė @ 2012 09 28, 14:57)
Gal žiūrite į tas dvi raides (PN) kaip į kažką stebuklingo? Kuo reliai tos PN skiriasi nuo A su pliusais? Ypatingai - niekuo, visi trys iš tos pačios mostės, tos pačios filosofijos vaisius. Čia analogiškai galima teigti "nusivyliau komunizmu, bet socializmas man labai patinka".
Viskas priklauso nuo apsisprendimo griežtumo ir įvykdymo kokybės.


Ne taip jau mažai laiko bendraujame, kad kiltų tokios mintys apie mane smile.gif. Tikrai nelaikau PN kuo tai stebūklingu wink.gif.

Man kliūna tik sertifikavimo procesas, lygiai taip pat, kaip ką tik išsireiškė ir DEU. Iš esmės, ten ne energetiškai efektyvių namų sertifikavimas, o privalėjimas atitikti Feisto sukurtą sertifikavimo programą, kurios metu mokami labai dideli mokesčiai sertifikavimą atliekančiam institutui, ir sertifikavimo tikslą pavadinčiau ne energetiškai efektyvaus namo pastatymą, o mokesčio sumokėjimą už sertifikato išdavimą.

Tai ne energetiškai efektyvių namų sertifikavimas, o mokesčio surinkimas už teisę namą pavadinti PN.

Man ne PN nepatinka, bet jų komercializuota sertifikavimo sistema, kurios nepraėjęs namas negali vadintis PN, net jei jis energijos suvartoja mažiau kaip 9kW/m2.

Būtent todėl aš pradedu nusivilti PN ir labiau simpatizuoju A++ namui. Iš esmės tai tais pačiais principais statomi namai, tiktai skiriasi sertifikavimo metodika, todėl aš galiu tikėtis pastatyti A++ su 9kW/m2 per metus šildymui namą, kurio jau nieku gyvu negalėčiau pavadinti PN, nes niekas man jo tokiu nesertifikuos.

Štai kodėl sakyčiau, šio forumo temos pavadinimas privalo būti papildytas ir "A++" pavadinimu nes tiek tavo Viliene tiek mano namas labiau atitiks šį pavadinimą ir šiame forume renkasi ne tik norintys pasistatyti sertifikuotą PN, bet ir tie kuriems puikiausiai užteks A++ namo pavadinimo, kuris energetiškai gali būti ir efektyvesnis už sertifikuotąjį PN.

Pamenu čia lygtai Mindaugas reiškėsi ir bandė mums tai įrodyti, bet mes visi sakėme, kad mes statomės energetiškai efektyvų namą vadovaudamiesi PN rekomendacijomis, todėl mes statomės PN. Bet iš tikrųjų, mes statėmės A++ namus, nes PN jų vadinti negalėsim, kol negausim PN sertifikatų, o tiksliau, kol neatrieksime nemažos duoklės Feistui, dar nuo statybų pradžios.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo mintas: 28 rugsėjo 2012 - 21:11