Pasyvus namas - 14 tema

#553
QUOTE(narvid @ 2012 10 10, 00:26)
http://www.varztupasaulis.lt/#!news=56
http://www.varztupasaulis.lt/#!sales&a...&offset=136

Kaip matote, kaiščiai tikrai "ne karvę" kainuoja, jokia čia problema. Palaikau Mintą, aš irgi gilinčiau galvas ir jas užklijuočiau kamščiais. Be to kokybiški klijai padarys beveik visą darbą, smeigės čia tik dėl ramaus miego, todėl tikrai neverta kalt 5vnt smile.gif į plokštę.
Atsakyti
#554
QUOTE(mintas @ 2012 10 09, 20:40)
1. Sunku ką ir pasakyti. Susivestumėte visus duomenis į PHPP skaičiuoklę ir turėtų būti aiškiau wink.gif.

2. Taigi, namo atitvaros šiltinimas tai darnios namo visumos dalis, o ne atskiras reikalas ir tik pilnai įsigilinus į visas planuojamas namo šilumines savybes galima kažką pasakyti apie namo sienoms skirtą 25cm neoporą.

1. Sutinku 100 proc. Nes *** dabar spelioja, o geriau viską skaičiuoti. Dar geriau visą tai daryti projektinėje stadijoje.

2. Šiuo atveju prisiminiau, kad štai šis Kaune statomas pasyvus dvibutis bus suręstas iš Baltijos polistireno gaminamų 25 cm storio EPS blokelių (liktinių klojinių). Kalbėjau su jį projektavusiu architektu (beje, atestuotas PHPP planuotojas, kuris jau turi sertifikuotą pasyvų namą - Dzūkų trobą), tai sakė, kad PHPP rodo, kad tokio storio sienų pakaks. Šiuo atveju geriau žiūrėti pirmą punktą, t.y. skaičiuoti.
Atsakyti
#555
QUOTE(mintas @ 2012 10 09, 20:40)
Dėl langų. Tai pakankamai keblus klausimas. Galėčiau atsakyti kaip būtų vokietijoje. Tenykščiam klimate pasyviam namui tinkantys langai atsukti į pietų pusę, saulės pritekėjimais pilnai kompensuoja nuostolius patiriamus per juos. Bet nereikia žavėtis šiuo teiginiu. Pirmiausiai todėl, kad pas mus žiemos būna šaltesnės nei Vokietijoje -10 laipsnių, antras dalykas, langai teturi geriausiu atveju ~R2. Taigi, esant labai dideliam jų plotui, nesant saulės, patalpos praras labai nemažai šilumos, kurią reikės kompensuoti šildymo sistemos pagalba. Dienos metu, šviečiant saulei, pritekės šilumos tiek, kad ją reikės išleidinėti ir tie pritekėjimai nueis šuniui ant uodegos. Negerai per didelis įstiklinimo kiekis. Todėl ir apskaičiuotas aukso vidurkis ~20% langų grindų plotui.

del pirmo teiginio apie musu ziemas lyginant su Vokietijos:
http://www.ekokarta....es_energija.pdf
5 pav. paskaiciuota prie musu klimato salygu su 1.1 W/m2K langais. Balansas netgi labai teigimas imant visa sildymo laikotarpi.
del antro sutinku, jei nesugebesi to silumos perteklio sukaupt ir teks ji isvedint, tada tokie langai bus nuostolingi. Todel didinant pietinius langus reiktu stipriai pamastyt apie akumuliacija.
Atsakyti
#556
QUOTE(madwifi @ 2012 10 10, 10:55)
del pirmo teiginio apie musu ziemas lyginant su Vokietijos:
http://www.ekokarta....es_energija.pdf
5 pav. paskaiciuota prie musu klimato salygu su 1.1 W/m2K langais. Balansas netgi labai teigimas imant visa sildymo laikotarpi.
del antro sutinku, jei nesugebesi to silumos perteklio sukaupt ir teks ji isvedint, tada tokie langai bus nuostolingi. Todel didinant pietinius langus reiktu stipriai pamastyt apie akumuliacija.


Kas liečia saulės pritekėjimus reikia pripažinti, kad PHPP tvarkosi labai neblogai. Ji įvertina g faktorių, kuris nusako saulės energijos patekimą į vidų per stiklo paketą, dėl kurio įprasti dvikameriniai paketai sulaiko apie pusę saulės energijos. Taip pat įvertina lango rėmo, angokraščių šėšėlių, nešvarumų ir kitų trukdžių įtaką, kas patenkančios saulės energijos kiekį sumažina dar dvigubai. Panašu, kad pastarasis faktorius čia nėra neįvertintas.
Atsakyti
#557
QUOTE(cibulis @ 2012 10 10, 07:55)
1. Sutinku 100 proc. Nes *** dabar spelioja, o geriau viską skaičiuoti. Dar geriau visą tai daryti projektinėje stadijoje.


Yra kaip yra, manau viskas neblogai gausis ir is akies smile.gif

Po pamatais jau yra
xps 100
Vidine pamatudalis
xps 100

Parapetai apsiltinti is vidaus 150 neo, sis siltalas susijungs su 2a apsiltinta perdanga.
Perdanga numanau 150neo po gegnem ir vata iki 250-300.
Sienos 300 neo.

Prisegtoi foto matos stogo dalis ir perdanga.. 150 neo susijungs o veliau apgaups murlota ir susijungs su sienos siltinimu.

Prisegiau ir preliminaria vizualizacija smile.gif Abu pietiniai stogeliai dengia saule vasara. Anto a stogelis bus apkabintas saules kolektoriais, pagal laipsnius didziausias efektas turetu buti pavasari ir rudeni apie 75laipsniai.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo ble: 10 spalio 2012 - 12:20
#558
QUOTE(madwifi @ 2012 10 10, 11:55)

http://www.ekokarta....es_energija.pdf

Straipsnelis kaip tik prieš referendumą - nemačiau nė užuominų apie AE.
Papildyta:
QUOTE(*** @ 2012 10 10, 13:00)
Prisegiau ir preliminaria vizualizacija

Ateity pamažinkite nuotraukas - ne visi sėdi prie 24" ekranų smile.gif nekraipykite temos lango.
Atsakyti
#559
Pataisyta, sorry smile.gif
Atsakyti
#560
QUOTE(DEU @ 2012 10 10, 11:53)
Kas liečia saulės pritekėjimus reikia pripažinti, kad PHPP tvarkosi labai neblogai. Ji įvertina  g faktorių, kuris nusako saulės energijos patekimą į vidų per stiklo paketą, dėl kurio įprasti dvikameriniai paketai sulaiko apie pusę saulės energijos. Taip pat įvertina lango rėmo, angokraščių šėšėlių, nešvarumų ir kitų trukdžių įtaką, kas patenkančios saulės  energijos kiekį sumažina dar dvigubai. Panašu, kad pastarasis faktorius čia nėra neįvertintas.

nu tai aisku kad cia sitie faktoriai neivertinti, bet grafikas parodo kiek GALI gaut energijos per pietinio stiklo kvadratini metra, esant svariam neseseliuotam stiklui kurio skaidrumas 75% o laidumas 1.1W/m2K. Visa kita jau buk malonus ir pats isivertink kad ir phpp pagalba.
Papildyta:
QUOTE(Vilienė @ 2012 10 10, 12:05)
Straipsnelis kaip tik prieš referendumą - nemačiau nė užuominų apie AE.

nepradek vel smile.gif o siaip jei tas velnias Zeimelis pries, tada as uz.
Papildyta:
QUOTE(*** @ 2012 10 10, 12:00)
Prisegiau ir preliminaria vizualizacija smile.gif Abu pietiniai stogeliai dengia saule vasara. Anto a stogelis bus apkabintas saules kolektoriais, pagal laipsnius didziausias efektas turetu buti pavasari ir rudeni apie 75laipsniai.

Idomi xata, kaip tokiam treninginiui avatarui smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo madwifi: 10 spalio 2012 - 12:37
#561
QUOTE(madwifi @ 2012 10 10, 12:33)
nu tai aisku kad cia sitie faktoriai neivertinti, bet grafikas parodo kiek GALI gaut energijos per pietinio stiklo kvadratini metra, esant svariam neseseliuotam stiklui kurio skaidrumas 75% o laidumas 1.1W/m2K. Visa kita jau buk malonus ir pats isivertink kad ir phpp pagalba.


Tai kas be ko įsivertinau ir todėl palaikau Minto skepticizmą dėl didelio langų ploto. Jų turėtų būti nedaugiau nei būtina komfortui.
Atsakyti
#562
QUOTE(DEU @ 2012 10 10, 12:38)
Tai kas be ko įsivertinau ir todėl palaikau Minto skepticizmą dėl didelio langų ploto. Jų turėtų būti nedaugiau nei būtina komfortui.

tai praktiskai siulai atsisakyt tik del nesvarumu ? nes remu, ir angokraciu seseliu itaka galima sumazint iki minimumo esant dideliems stiklo plotams.
Atsakyti
#563
QUOTE(madwifi @ 2012 10 10, 13:34)
nepradek vel smile.gif o siaip jei tas velnias Zeimelis pries, tada as uz.

Mūsų priešų priešai gali būti mums draugai biggrin.gif
Matyt sūnui nėr navaro tai ir prieš.
Atsakyti
#564
QUOTE(madwifi @ 2012 10 10, 12:41)
tai praktiskai siulai atsisakyt tik del nesvarumu ? nes remu, ir angokraciu seseliu itaka galima sumazint iki minimumo esant dideliems stiklo plotams.


Reikėtų daryti nevarstomus, nesudalintus, berėmius langus, juos sumontuoti vienoje plokštumoje su fasado išore ir bent kartą per mėnesį išsivalyti. Nesakau, kad visiškai neįmanoma, bet realizuoto tokio varianto neteko pamatyti.

Ne tik aš siūlau. PH institutas, net ir Vokietijoje kur žiemos šiltesnės, siūlo kad langų plotas neviršytų 20 procentų grindų ploto.
Atsakyti