Sveikos
Nors aš pati turiu šiokią tokią kojos traumą, tai ne visai sveika. Buvau žadėjusi atsiliepimą, kai perskaitysiu
Anthony Kiedis, Larry Sloman knygą
"Randai", taigi...
Manyčiau, kad tinkamesnis pavadinimas šiai knygai būtų Narkomano išpažintis

Nors... žodis randai irgi į tą pusę

(turint omeny, iš kur tie randai atsirado). Bet man, dar nepradėjusiai skaityti, jis kaip ir nelabai ką tesakė...
Paimdama knygą į rankas, tikėjausi daug daug muzikos. Bet va visgi tą muziką nustelbė narkotikai ir sekso scenos. Kurto Cobaino biografijoje narkotikų irgi netrūko. Bet jie lyg ir nebuvo knygos ašis. Dominavo muzika. Dominavo tiek, kad mane, niekada nesidomėjusia Nirvana , savo muzika sudomino. Ir perklausiau didžiąją dalį ten minėtų dainų bei savo pačios nuostabai užsikabinau. O vat perskaičius Randus noro paklausyti "Red Hot Chili Peppers" muzikos neatsirado. Kelias pusėtinas (pagal mano muzikinį skonį) jų dainas žinau, ir tiek man teužteks.
Knygos anotacijoje rašoma, kad tai meistriškai parašyta biografija. Va čia drįsčiau nesutikti. Kurto Cobaino neseniai skaityta biografija tai tikrai parašyta meistriškai. O Randuose man to meistriškumo, sklandumo, sugebėjimo sudominti pritrūko.
Knygoje jaučiasi didžiulis Kiedžio noras pasigirti, ypač pergalėmis meilės fronte. Skaitant pirmąją knygos pusę rodosi, kad ir narkomaniškais nuotykiais (bei smulkiais nusikaltimais, neminėsiu, kokiais, nes galbūt kažkas šią knygą dar skaitys) jis lyg ir didžiuojasi. Maždaug, koks aš kietas.
Jeigu į narkotikus įklipusio Kobaino man buvo gaila, tai vat ant Kiedžio skaitant darėsi pikta. Nes pastarasis tai tikrai tik iš pasileidimo šitaip nusivažiavo. Paskui po galybės bandymų lyg ir sugebėjo atsitiesti ( nors va nežinia, ar ir dabar jis išlikęs visiškai švarus, knyga tai juk rašyta anksčiau). Galų gale ir akivaizdu, kad psichologiškai Kiedis daug stipresnis už Kurtą, ir mažiau viską ima į galvą (o Kurtas labiau meniško sukirpimo, žinot juk, kaip su tais menininkais).
Taigi visumoje iš knygos tikėjausi daugiau. Daugiau trejeto mano vertinimų skalėje ji neverta.
Baigusi skaityti dar pagalvojau, kažin, kokios kitos man žinomos grupės biografinė knyga mane galėtų labiau priblokšti (blogąja prasme). Tai galbūt "Guns N' Roses" arba "Oasis"

Kita vertus aš jau žinau, kad tai piktos grupės (bet kūrusios labai gerą muziką), tai jau numanyčiau, ko tikėtis. Ir skaityčiau.