Knygos knygos knygos :)

Axl'as dabar savo paties parodija...

sveikutes oj oj kaip senai pas jus lankiausi. Nors ir knygu mazai perskaiciau. Paskutine perskaityta yra САМИЯ ШАРИФФ "ПАРАНЖА СТРАХА"Tai knyga apie musulmonu moteri,kuri gyveno Paryziuje kartu su jos tevais,kurie buvo tikri islamo fundamentalistai,todel jiem tureti dukra buvo tikra nelaime.. Jie persikelia i savo gimtine Alzyra,kur Samijos laukia isvis dideli sunkumai. Knyga patiko,bet buvo tokiu vietu kur nervino jos naivumas..
O dabar skaitau T.Gerritsen "Ledinis saltis". Kaip visada jos knygos mane itraukia nuo pirmu psl..

Na ką, baigiau Anglą ligonį. Nuomonė nepasikeitė. Tiesiog ne mano knyga

Dabar ketinu imti Bulgakovo ,,Meistras ir Margarita''.


truputį ne į temą, bet spėju, kad filmą esi mačiusi? kokią nuomonę apie jį susidarei?

Pacituosiu tavo žodžius. "Tebūnie tai prisiminimai, bet kai pradedama rašyti nuo tualeto smarvės, myžalų, vėmalų ir pan., mane tai iškart atgraso". Tai ir čia kažkas panašaus.


Filmas man daug labiau patiko. Tik kad kažkokį nepaprastą įspūdį būtų padaręs, nepasakyčiau, nors to tikėjausi, žinodama apie visas jo ten nominacijas ir apdovanojimus. Bet žiūrėti tikrai verta, jau vien dėl puikių aktorių.

Mano paskutinė skaityta- Nijolės Kepenienės "Vėjų rožė". Nedidelė knygelė apie pagoniškųjų laikų Lietuvą, meilę, draugystę, likimo išbandymus, skirtingų tikėjimų priešpriešą ir ilgesį, verčiantį žmones judėti pirmyn. Nė pati nežinau, ar ji man patiko. Kadangi parašyta tokia lyg ir senovine kalba, visąlaik jaučiausi lyg skaityčiau kokią liaudies sakmę ar pasaką, gražią, bet visai netikrovišką.

Nesenai perskaičiau John Katzenbach - Pamišėlio istorija. Nutariau, kad tai bene prasčiausias šio autoriaus detektyvas iš mano skaitytų. Nors bet kokiu atveju detektyvai skaitosi gan greitai, tačiau man buvo nuobodu skaityti. Be galo ištempta istorija, nelabai originaliai parašyta. Bent man trūko kažkokio cinkelio. Taigi daug ir nerašysiu Tačiau, jei domitės detektyvais ir norite susipažinti su šiuo autoriumi - rekomenduoju imti kitas knygas

Dar viena knyga John Irving - Paskutinė naktis Tvisted Riveryje. Man patiko. Patiko daug labiau nei prieš tai skaityta Naujojo Hampšyro viešbutis. Keistai neirvingiška buvo maisto tema. Man labai patiko skaityti apie gaminamą maistą (kartais net seilė nutysdavo). Patiko sukurti personažai, kurie pasirodė labai intriguojantys, įdomūs ir kartu keisti. Tačiau, jei skaityčiau knygą nežinodama, kas jos autorius - tikrai atspėčiau, kad tai Irving'as. Sekso scenų čia mažiau, labiau akcentuojama meilė. Daugiau įpinta jausmo, vidinių pergyvenimų. Labai labai patiko sakyčiau pagrindinė scena su keptuve ir meška palaikytu žmogumi. Nesiplėsiu, kad neišduočiau turinio. Bet ta scena, kad ir kokia graudi būtų, man sukėlė begalinio juoko protrūkį. Na toks juokas pro ašaras, bet man labai patinka autorius, sugebantis įpinti juodojo humoro į savo romanus. Ne pati geriausia jo knyga, bet tikrai einanti šalia kai kurių ankstesnių šedevrų. Čia bent man taip pasirodė. Tikiuosi, kad kitos knygos bus ne prastesnės, o dar geresnės.

Dabar baigiu skaityti Kristinos Sabaliauskaitės - Silva Rerum 1-mą dalį. Taip, parašyta ypatingai, tiksliau ypatinga kalba, stiliumi. Skaitydama iki knygos vidurio draugei sakiau: ogo, kokia įdomi ir gerai parašyta knyga. Deja, dabar kai užstrigau ties ne tokiais įdomiais puslapiais, ėmiau abejoti. Nors vėliau vėl prasidėjo veiksmas ir atsirado dvejonės, kaip man ją reiks reitinguoti. Tikrai žinau, kad tai viena iš geriausių (geriausiai parašytų) lietuvių autorių knygų, bet... Man ji tikrai netaps mėgstamiausia knyga. Tema įdomi, bet visas rutuliojimas mane kai kada erzino. Itin juokingai pasirodė meilės tema - tik pamačiau ir jau žinau, kad tai jis (ji). Tikriausiai esu viena čia tokia balta varna tik dabar paėmusi į rankas šią knygą ir dar tokią nuomonę išreiškusi. O gal man čia po detektyvų taip keistai skaitėsi
Jei kam bus įdomu, radau tokį straipsniuką vienos iš mano lankomų bibliotekų tinklapyje „Silva Rerum“ & „Silva Rerum II“: Šedevrai ar eilinės knygos? Eilinio skaitytojo nuomonė

Dar šiandien žadu į rankas griebti Andreas Winkelmann - Aklas instinktas.

Laba

S.Brown "Pavydas"

Nuvylė mane šis romanas. Ilgai norėjau jį perskaityti, buvau skaičiusi gerų atsiliepimų, tačiau man jis pasirodė eilinis amerikietiškas romanas. Vienintelis patikęs dalykas – romanas romane. Bet perskaičius keletą skyrių is Parkerio rašomo “Pavydo”, nesunku buvo nuspėti likusius siužeto vingius, tad skaičiau be jokio susidomėjimo.

Kažkur skaičiau komentarą, kad pagrindinė veikėja Marisa,redaguojanti Parkerio rankraštį, pasirodė įdomus ir traukiantis charakteris. Mano akimis ji ir yra ta maža mergaitė, kuria neigianti esanti. Jos charakterio bruožai ir elgesys rėkte rėkia, kad jai reikia kažko, kas ją apgintų. Tuo ji visiškai skiriasi nuo Nadios, kuri man pasirodė stipri ir žinanti savo vertę.

Skaitydama vis laukiau, kada gi bus tas “wow” tačiau taip ir nesulaukiau. Į daugumą įvykių, tokių kaip neištikimybė, galimas nužudymas, reakcija buvo per daug rami. Kažkodėl man nesąmoningai norisi šią autorę lyginti su T. Gerritsen, gal būtent dėl to S. Brown ir nuvylė.

Skaitau "Sevastopolio rožė" Ką aš žinau...nėr taip,kad negalėčiau atsiplėšt

2010 07 13, 20:15 Knygų skaitytojų klubo narės Subjektyvi anotacija:
Perskaičiau gan neblogą romaną Katharine McMahon "Sevastopolio rožė".
Kas mėgsta ne itin banalias meilės istorijas, įpintas į istorinius motyvus, šis romanas turėtų patikti. 1854 metai, Krymo karas, kuriame dalyvauja anglai, prancūzai ir rusai. Anglijos aristokratai, jų gyvenimas, aristokratų vaikų vaikystė ir aplinka, anglų indėlis kare, karo gydytojo meilė. Pirmoji knygos dalis "nardo" tarp praeities ir dabarties. Vaikystės vaizdai ir paveikslai. Antroji dalis daugiau skiriama karo zonai. Epicentras - netradicinio stiliaus - maištingo charakterio, bet labai plačios sielos, turtingos šeimos dukra pasirenka pačią karščiausią karo zoną. Kita romano veikėja - subtili ir trapi lyg gėlė, vyksta ten pat. Pagrindinė siužeto linija - neištikimybės įrodymų paieškos. Didžia dalim ta linija banaliai saldi, kita vertus, o ko norėti, čia juk meilė, romanas, klasikinis fonas. Tačiau karo spalva, ganėtinai ryškūs personažai, nedidelė intriga, šią knygą daro pakankamai patrauklia. Todėl tinkama atsipūtimui po rimtosios - sunkiasvorės literatūros, atgaiva, lyg gaivus desertas.

Pradejau vakar R. Gary Moters sviesa, visai lengvai ir idomiai skaitosi, o kadangi tokia plonute, greitai ir baigsiu

Savo Skersgatvis dviems paskolinau mb mamai i kelione, tai laukiu, kol parves ir kazka kito turiu skaityti

Siuo metu esu pradejusi skaityti Kim Edwards ,,Atsiminimu saugotojo dukra" , skaitosi neblogai, idomus siuzetas, knygoje pasakoji dvieju zmoniu likimai, kol kas knyga siek tiek yra nuvylusi, tikeausi zymiai daugiau, bet dar padetis gali pasitaisyti

jjoje laikas šokinėja?

Vakar baigiau skaityti Pribuvėjos išpažintis Diane Chamberlain

Na.. Lig ir patiko, nors viskas labai nuspejama

Dabar pradejau skaityti Dennis Lehane
Kuždesių sala
Pries kelis metus ziurejau filma, o cia pas drauge pamaciau knyga, tai paemiau paskaityti

gyvenimai, dvieju seimu, tai vienosseimos pasakoja gyvenima, tai persoka i kitos :