Už Feodosijos pasukus aukštyn, kraštovaizdis toli gražu nebeprimena kalnuotojo Krymo (taip ir norisi niūniuoti Stingo "Fields Of Gold").

Sutinkame dviratininkų komandą - retas atvejis, ir kaip jie ištveria tą plius 33 karštį?

Pastoralinis vaizdelis..

Ir, staigmena. GPs'as, bjaurybė, nepasakė, kad iki to Kamenskoe keliolika kilų teks kratytis duobėtu vieškeliu..maždaug 20km/val greičiu.

Papildyta:
Kaimelis Kamenskoe yra prie pat "Arabatskaja strelka". Tai - apie 100 km ilgio siaura smėlio juosta, kaip daugybę kartų sumažinta mūsų Neringa. Iš vienos pusės ją skalauja Sivašo ežeras, iš kitos - Azovo jūra. Būtent ten labai norėjosi užsukti.
Iškentę baisųjį vieškelį , pagaliau atsiduriame kaimelyje.
Papildyta:
Būsto paieškos baigaisi šiame pensionate - už 80 lt/para gavome štai tokį namelį. Tai buvo pats pigiausias ir - pats erdviausias mūsų poilsio būsto variantas. Nedaug namelių ir tarp jų išlaikomas padorus atstumas, nedaug poilsiautojų, tyku ramu...


Viduje du erdvūs kambariai, viename jų - šaldytvuas ir virdulys, ir kambario dydžio terasa.

Kas matėsi pro vieno kambario langą:

Jie labai rimtai žiūri į saugumą - teritorija visiškai aptverta, vakarais jos vartais rakinami, įėjimas tik su kodais, naktimis budi sargas.
Nepaminėjau vieno niuanso - tualetai ir dušai čia bendri, teritorijos gale, atskirame pastate. Buvau sau prisiekusi, kad niekada niekada nepoilsiausiu su bendrais patogumais, nes tai - ne atostogos ir t.t. ir t.t. Šįkart surizikavau ir nieko, ištvėriau - žmonių labai nedaug, "patogumai" išties puikiai prižiūrimi ir valomi, visiems užtenka.


















