Labai gerai, kai su ta pačia klase gali išdirbti trejus - ketveris metus ar daugiau, tada įsivyrauja tokia savotiška ramybė - tu vaikus pažįsti, jie tave, žino visas tvarkas ir per daug nesiveržia iš nusistovėjusių rėmų.
Mano pamokų planas paprastai būdavo maždaug toks:
Pasisveikinimas, tada savotiška "prakalba" - koks nors vienas eilėraštis, kurį pamokos pradžioj deklamuodavom ištisus metus.
Tada darydavom savotišką ritminę dalį - dažniausiai skaičiuodavom, įvairiausiais būdais plodami, trepsėdami - pirmoj klasėj iki dešimties, antroj iki dvidešimties, trečioj jau ir iki šimto.
Tada būdavo teminiai užsiėmimai - irgi daug visokių pirštų žaidimų, vaidybinių, dialoginių eilėraštukų, kalbėjimo pratimų su kortelėm, žaislais, dainų... Kas kartą panašiai, kaip buvusią pamoką, bet ir kiek kitaip.
Tada, jei dar duodi kokį darbuką padaryt, jau ateina ir atsisveikinimo metas - mažiukų mėgstamiausias būdavo toks atsisveikinimo eilėraštukas
See you later alligator,
Bye bye butterfly,
Give a hug ladybug,
Be sweet parakeet,
Blow a kiss goldfish,
See you soon racoon,
Take care polar bear,
Out the door dinosaur!
O trečios klasės vidury pasiimdavom sąsiuvinius ir iš pradžių per pamoką tik piešdavom po kokią raidę, pada šalia jos - kokį žodelį, su iš tos raidės prasidedančiu jau žinomu žodžiu. Būdavo labai daug atradimo džiaugsmo - arba siaubo
, kai vaikai pamatydavo, kad žodžiai visai ne taip rašomi, kaip tariami.O ketvirtoj tuos eilėraštukus, kuriuos 1-3 mokėdavo tik deklamuoti, vaikai imdavo užsirašinėti, taip pat teminius žodžių sąrašiukus - spalvos, rūbai, gyvūnai, ir t.t. Ketvirtoj klasėj ir gramatiką pirmąkart užkabinavom - veiksmažodžius, taip pat pradėdavom skaityt paprastučius skaitinius...
Žodžiu, čia mano patirtis
Dog tai tikrai visi penktoj klasėj mokėdavo ir pasakyt, ir parašyt
